Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-01-16 |
Kitą savaitę JAV jau turės naują prezidentą: sausio 20 d. Vašingtone antrą kartą prisieks Donaldas Trumpas. Buvęs 45-asis galingiausios pasaulio šalies vadovas taps ir 47-uoju. Jo pirmtakas – demokratas Josephas Bidenas Baltuosiuose rūmuose gyvena paskutines dienas ir nakvoja paskutines naktis. Ta proga JAV slaptoji tarnyba (angl. secret service) išslaptino vaizdo įrašą apie J. Bideno vizitą Kyjive, kuris įvyko 2023 m. vasario 20 d.
Ši proga kadenciją baigiantį JAV lyderį paskatino pasigirti, koks geras jis buvo, kaip JAV oponentai pasaulyje 2025 m. sutiko silpnesni nei buvo ligi šiol.
Simboliškai užsiminta ir apie Ukrainą, kuri jau beveik trejus metus ginasi nuo Rusijos pradėtos agresijos. J. Bidenas sakė esą Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas 2022 m. žadėjo būti Kyjive jau po keleto dienų nuo karo pradžios, o iš tikrųjų tai jis – J. Bidenas – lankėsi Ukrainos sostinėje. Praėjus beveik metams nuo Rusijos pradėto karo pradžios.
Skeptikai, deja, pastebės, kad karo pradžioje diduma JAV administracijos žmonių su kolegomis iš Ukrainos bendravo it su būsimais numirėliais ir vengė net kalbėti apie ginklų tiekimą agresiją patyrusiai šaliai. Ukrainos kariuomenė rusų tankų kolonas naikino savo rankomis ir dar prezidento D. Trumpo parduotomis prieštankinėmis raketomis.
J. Bideno vyriausybė atsitokėjo daug vėliau. Įsitikinusi, kad ukrainiečių kariuomenė neketina kelti rankų į viršų ir pasiduoti. Iš tikrųjų amerikiečių pagalba ginklais dažnai buvo esminė Kyjivui. Tačiau, ekspertams vertinant JAV turėtas galimybes, jos buvo per mažai, ji buvo teikiama pavėluotai, o jos naudojimas buvo saistomas įvairių sunkiai paaiškinamų ribojimų.
46-asis JAV prezidentas ir jo administracija, ko gero, iš tiesų buvo išsigandę V. Putino grasinimų sukelti globalų branduolinį karą. Todėl iš esmės tęsė J. Bideno politinio patrono – Brako Obamos, kuriam prezidentaujant buvo šalies viceprezidentas – politiką.
Šia proga pasąmonė siunčia atminties signalą apie tai, kada 2013 m. jis nedrįso smogti Sirijos diktatoriui Basharo al-Assado režimui po to, kai šis prieš sukilusią opoziciją panaudojo cheminį ginklą. B. Obama tada leido Sirijos diktatūrai peržengti „raudonąsias linijas“ ir į Artimuosius Rytus įsileido iki tol įtaką ten beveik visiškai praradusią Maskvą.
Neryžtingumą, nuolatinį vėlavimą bene geriausiai atspindi amerikiečių salvinės raketų sistemos „Himars“ pasirodymas Ukrainoje. Volodymiras Zelenskis prašė pateikti šių sistemų dar 2022 m. balandžio 13 d. Tačiau ukrainiečiai pirmąsias sistemas gavo tik tų metų liepą, nors J. Bidenas sutikimą (tiesa, jas naudoti tik Ukrainos teritorijoje) davė tų metų birželio 30 d.
J. Bideno administracija šio karo metu šventai laikėsi pozicijos, kad abi kariaujančios pusės – ir agresorius, ir agresijos auka – neturėtų pralaimėti. Maskva – dėl galimo poputininio chaoso šioje branduolinėje šalyje. Kyjivas – dėl to, kad Ukrainos karinis sutriuškinimas keltų prastą pavyzdį kitoms šio pasaulio diktatūroms ir būtų galbūt iš principo neteisingas. Tai atsispindėjo ir Vilniuje, NATO aljanso aukščiausio lygio susitikimo metu, kada Ukrainos narystės bloke ateityje klausimas atsimušė į abejingą svarbiausių bloko valstybių atstovų sieną. Kai kurie Lietuvos atstovai tąsyk pasakojo esą nemažai tikėtasi iš asmeninių susitikimų su JAV vadovu, tačiau jis tik atkartojo tas tezes, kurios buvo parašytos jo turėtuose popieriniuose paruoštukuose. Užtat jo kalba Didžiajame Vilniaus universiteto kieme buvo rinkimų kampanijos pradžia.
Taigi J. Bideno – taikdario ir demokratijos sargo – patosas, vargu, ar gali būti realiai pamatuojamas ir įvertintas. Kaip ir nekukli užuomina, esą JAV prezidento rinkimuose jis galėjo nugalėti D. Trumpą, jei tik būtų juose dalyvavęs.
Išrinkto JAV prezidento požiūris į karą Ukrainoje vis dar toks pat neaiškus, kaip ir anksčiau. Jo komanda kol kas laido itin prieštaringus požiūrius. Jie neretai prieštarauja vieni kitiems. Nieko kita nelieka, kaip tik apsišarvuoti kantrybe ir laukti.