Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
2025-01-15 |
Klaipėdos universiteto ligoninė (KUL), siekdama gauti finansavimą pagal Europos investicijų banko (EIB) reikalavimus, pasirašė 89,5 tūkst. eurų vertės sutartį dėl vystymo programos galimybių studijos parengimo ir adaptavimo konsultacinių paslaugų. Bendra numatomų investicijų į ligoninės infrastruktūrą suma 2025-2029 metams – 238,9 mln. eurų.
Pagrindinis praėjusių metų gruodžio viduryje pasirašytos sutarties su UAB „Civitta“ tikslas – „suformuoti vietinę ekspertų komandą ir remiantis gairėmis galimybių studijai parengti galutinę galimybių studiją (įskaitant ją lydinčių projektinių pasiūlymų studijas ir pristatomąją medžiagą (prezentacijas) bei suderinti su EIB ekspertų misija, kurios veikla numatoma iki 2025 m. pabaigos“.
Sutartyje numatyta, kad paslaugos turi būti suteiktos ne vėliau kaip iki 2025 m. balandžio 1 d. Bendras paslaugų teikimo terminas gali būti pratęstas, tik EIB arba Finansų ar Sveikatos apsaugos ministerijoms pratęsus galimybių studijos pateikimo ir adaptavimo terminą ne ilgesniam nei EIB ar ministerijų nustatytam laikotarpiui ir „tik esant nenumatytoms aplinkybėms, tačiau tik tuo atveju, kurių nebuvo galima protingai numatyti ir įvertinti jų rizikos šalims sudarant sutartį“.
Paskelbtuose dokumentuose nurodoma, jog siekiant gerinti sveikatos priežiūros įstaigų veiklos kokybę ir prieinamumą, taip pat efektyviai išnaudoti regionų asmens sveikatos priežiūros įstaigų infrastruktūrą bei žmogiškuosius išteklius, įgyvendinama kompetencijų centrų ir regioninio bendradarbiavimo modeliu pagrįsta Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarka.
Praėjusių metų rudenį KUL paskelbė, jog jau du mėnesius dirba pelningai. Vien spalio „pliusas“ sudarė beveik ketvirtį milijono eurų.
Nuo 2023 metų sausio, kai į vieną darinį buvo sujungtos trys ligoninės – Klaipėdos universitetinė, Jūrininkų ir Palangos reabilitacijos – KUL deficitas siekdavo iki 1,5 mln. eurų per mėnesį.
KUL generalinis direktorius Audrius Šimaitis minėjo esą vienas iš sėkmės garantų buvo nuolatinis konstruktyvus bendradarbiavimas su ministerija, Klaipėdos universitetu ir Valstybine bei teritorine Klaipėdos ligonių kasa.
„Tai, kad pradėjome dirbti pelningai, yra stabilizuojantis veiksnys organizacijai, rodantis nuosekliai vykdytų reformų rezultatą. Greta to turime būti atviri ir pripažįstame, kad vis dar turime nemažą skolą tiekėjams. Tačiau ji yra valdoma ir nuosekliai mažėja“, – sakė A. Šimaitis.
Parašykite komentarą