Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-01-10 |
Vasaros gale turėtume pradėti statybos darbus, – gana optimistiškai ketvirtadienio vakarą Ievos Simonaitytės bibliotekoje surengtos filmo peržiūros ir diskusijos metu kalbėjo Klaipėdos evangelikų liuteronų Šv. Jono atminimo bažnyčios atstatymo labdaros ir paramos fondo vadovė Lilija Petraitienė.
Tuo metu už infrastruktūrą atsakingas vicemeras Algirdas Kamarauskas buvo šiek tiek santūresnis – jo nuomone, apie 6 mln. eurų vertinamos bokšto statybos gali prasidėti metų gale.
Erdvė tapo populiari
Į Klaipėdos universiteto, Šv. Jono atminimo bažnyčios atstatymo labdaros ir paramos fondo bei Klaipėdos kultūros bendruomenės suorganizuotą renginį susirinko tiek žmonių, kad teko net ieškoti papildomų kėdžių.
Kad šios šventovės atstatymo idėja domina ir jaudina vis daugiau žmonių, pasak archeologės Raimondos Nabažaitės, liudija ir tai, kaip lankoma pernai vienoje iš Jono kalnelių poternų atidaryta šiai bažnyčiai skirta kultūrinė erdvė „Guten Tag“.
Pasak archeologės, kuri yra viena iš šios erdvės kūrėjų, ekspozicija jau aplankė apie 5000 žmonių, nors ji buvo prieinama tik kelias valandas tris dienas per savaitę.
„Toks didelis susidomėjimas yra didžiulė padėka ir patvirtinimas, kad judame gera kryptimi“, – sakė R. Nabažaitė, dirbusi ir archeologiniuose bažnyčios sklypo tyrimuose, užfiksuotose susirinkusiems pristatytame filme „Šv. Jono bažnyčios atstatymas: įvykiai ir kultūra (2014–2024)“.
Klaipėda – ne išimtis
Klaipėdos kultūros bendruomenės vadovės Nijolės Laužikienės teigimu, šios bažnyčios atstatymas būtų architektūrinio, dvasinio paveldo atkūrimas bei stiprintų miesto identitetą.
„Tokių objektų miestui niekada nebus per daug“, – teigė ji.
Pasak Klaipėdos universiteto istoriko dr. Vasilijaus Safronovo, tokia idėja gimė po to, kai imta labiau domėtis miesto istorija ir suvokta ko jis yra netekęs ir ne dėl vokiečių fašistų, kaip aiškinta sovietmečiu, o būtent per tą tarybinės Klaipėdos laikotarpį.
„Jaučiamės kaip apvogti ar gaisro nusiaubti žmonės“, – sakė istorikas, pabrėžęs, jog tai nėra išskirtinis procesas – jie vyksta ir Lenkijoje, ir buvusioje Rytų Vokietijoje, kur, pavyzdžiui, Potsdame pastaruoju metu atstatyti istorinio centro objektai.
Anot V. Safronovo, dar 1975 m. architektų Nijolės ir Vytauto Zubovų parengtame Klaipėdos senamiesčio regeneracijos projekte buvo numatyta, jog buvusios šv. Jono bažnyčios vietoje reikia vertikalės, nors, aišku, tais laikais niekas net minčių neturėjo apie bažnyčios atstatymą.
Bokštas – ne sakralinės paskirties
Klaipėdos evangelikų liuteronų Šv. Jono atminimo bažnyčios atstatymo labdaros ir paramos fondo vadovė L. Petraitienė, šiais reikalais savanoriškai besirūpinanti jau dvidešimt metų, sakė, jog jos misija yra tvarkytis su visa neišvengiama biurokratija.
„Kuri bebuvo miesto valdžia, visos jos geranoriškai nusiteikusios ir turėjo vieną nuomonę, kad reikia atstatyti autentišką bažnyčią“, – sakė ji.
Pasak fondo vadovės, būtent dėl biurokratijos reikėjo panaikinti valstybei svarbaus projekto statusą, nes jis trukdė keisti teritorijos detalųjį planą.
„Įveikėme biurokratiją ir jau esame finišo tiesiojoje – bokšto techninis projektas parengtas, turi būti viešinamas. Nacionalinė žemės tarnyba tikrina detalųjį planą. Dabar jau kalbame apie statybą. Vasaros gale turėtume pradėti statybos darbus“, – kalbėjo L. Petraitienė bei kvietė visus apsijungti kartu ir dirbti bendram tikslui.
Savivaldybės administracijos Kultūros, sporto ir turizmo departamento direktorius Ričardas Zulcas teigė, kad šiuo metu bokšto statybų sąmatinė vertė siekia apie 6 mln. eurų, 2015-aisiais ji buvo per pusę mažesnė.
„Esame priversti ieškoti finansavimo, bet yra miesto pasiryžimas jį atstatyti“, – teigė tarnautojas.
Po renginio jame dalyvavęs vicemeras A. Kamarauskas „Atvirai Klaipėdai“ sakė, jog bokšto statybos galėtų prasidėti metų pabaigoje. Kas ieškos rangovo – pati savivaldybė, ar jos valdoma VšĮ „Klaipėdos Šv. Jono bažnyčios bokšto atkūrimas“ – vicemeras teigė dar negalintis pasakyti.
Pasak A. Kamarausko, bokšto statybas savivaldybė finansuoti gali, nes tai bus visuomeninės, o ne sakralinės paskirties objektas. O tokiu pat būdu skirti lėšų pačios bažnyčios atstatymui jau nebūtų galimybės, nes Lietuvoje religija yra atskirta nuo valstybės. Visgi, vicemero nuomone, iškilęs bokštas jau būtų itin stiprus postūmis bei motyvacija atstatyti ir visą bažnyčią.
R. Zulcas savo ruožtu minėjo, kad 2015 m. sąmatinė bažnyčios atstatymo vertė siekė 16 mln. eurų, tad dabar ją tikriausiai irgi jau reikėtų dvigubinti.
Bažnyčia būtų atvira
Evangelikų liuteronų Klaipėdos parapijos kunigas Reincholdas Moras renginio metu paskaitė Lietuvos evangelikų Liuteronų bažnyčios vyskupo Mindaugo Sabučio atsiųstas mintis, apie tai, kaip galėtų būti įveiklinta atstatyta bažnyčia.
Pasak vyskupo, ji pirmiausia yra šventovė, dievo namai, tad tai ir turi būti svarbiausia funkcija. Kartu jis priminė, jog liuteronų bažnyčia yra atvira dalinimuisi ir bendradarbiavimui, tad susitarimas su kitomis konfesijomis priklauso „nuo konkrečios vietos, laiko ir aplinkybių“.
M. Sabutis neabejoja, kad atstatyta bažnyčia bus vienas centrinių miesto pastatų ir lankymo objektų, tada čia esą galima pristatyti paveldą, dabartinės kultūros aspektus, rengti sakralinės muzikos koncertus.
„Galima viskas, kas neignoruoja pagrindinės paskirties“, – cituotas vyskupas, anot kurio, reikėjo laiko, kad suvoktume, jog šios bažnyčios sugriovimas yra kiekvieno iš mūsų praradimas.
„Ji reikalinga ir miestui, liuteronai tikrai nebus užsidarę ir nesakys – jums žemaičiams čia nėra ko veikti“, – nuo savęs pridūrė R. Moras.
R. Nabažaitė savo ruožtu pasidalino mintimi, kad atstatyta bažnyčia galėtų būti erdve kalbėti apie iškilias miesto asmenybes, kūrusias Klaipėdą, šią bažnyčią.
V. Safronovas šią jos mintį pavadino gera idėja, nes šv. Jono bažnyčia buvo atminties vieta – joje laidota, ten buvo įrengtos atminimo lentos su įvairiuose karuose žuvusių klaipėdiečių vardais.
Ar atsiras ambasadorių?
L. Petraitienė pasidalino įžvalga, kad šiaurinėje miesto dalyje gyvenantys žmonės gana nemažai žino apie bažnyčią, jos atstatymo idėją bei ją palaiko, o pietinėje esą reikalai yra visiškai kitokie. Todėl planuojama skleisti tokią žinią būtent ten.
„Trūksta ambasadorių iš įvairių kultūros sričių“, – savo ruožtu pastebėjo R. Nabažaitė.
Renginyje dalyvausi muzikologė profesorė Daiva Kšanienė pasidalino idėja, kad atgaivinus Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakultete esančius puikius vargonus būtų galima reguliariai rengti labdaringus koncertus ir jų metu pasakoti apie bažnyčios istoriją.
Liuteronų kunigas Mindaugas Žilinskis savo ruožtu sakė, jog miesto valdžia galėtų kuriuos nors metus dedikuoti Jono bažnyčiai, kaip kad šiuos ketinama paskelbti Simono Dacho metais.
Bendruomenė pasidavė visuomenės spaudimui
Šv. Jono bažnyčios vieta ir išvaizda keitėsi ne vieną kartą. V. Safronovas yra rašęs, kad seniausi šios parapijos maldos namai, kurių vietą šiandien įmanoma tiksliai identifikuoti, tarp 1562 ir 1571 m. iškilo prie Dangės, dabartiniame sklype Turgaus g. 37. Ši bažnyčia buvo nugriauta įrengiant gynybinius pylimus arba apdegė per 1678 m gaisrą.
Tiksliai žinoma, kad į Turgaus gatvę parapija persikėlė 1706 m., tačiau Šv. Jono bažnyčia tokiu vardu vadinama tik nuo 1857 m.
1854 m. spalio gaisras sunaikino šią bažnyčią.
Miestas pradėjo bažnyčios atstatymą panaudodamas senos bažnyčios pamatus bei mūro liekanas ir jau 1857 m. rugsėjo 13-ąją buvo surengtos pašventinimo iškilmės, bet tuo metu dėl lėšų trukumo dar nebuvo iki smailės iškeltas visas bokštas. Paspartinti bokšto statybą tuomet leido pirklio Juliaus Ludwigo Wienerio mirtis. 1862 m. vasarį miręs turtingas pirklys dar 1860 m. papildė savo ankstesnį testamentą išreikšdamas valią, kad dalis jo turto po mirties būtų palikta magistratui ir pirklių korporacijos valdybai, kurios galėtų naudoti tą turtą „negriežtai apibrėžtiems tikslams“. Iš beveik 135 tūkst. talerių tam skirtos palikimo sumos 6 tūkst. buvo nutarta sunaudoti Šv. Jono bažnyčios bokšto statybai. Ji buvo baigta 1863 m. lapkričio 23 dieną iškėlus rutulį su vėtrunge. Bokštas iki 1945 m. buvo aukščiausias Klaipėdoje visuomeninis statinys, miesto silueto dominantė, matoma iš visų pusių.
Pasak V. Safronovo, kiek per karo veiksmus buvo apgriauta šv. Jono ir kitos iki šių dienų neišlikusios bažnyčios, nėra aišku. Yra išlikusios kelios pokarinės nuotraukos be tikslių datų, kur bažnyčios sklype fiksuoti bažnyčios griuvėsiai ar žmonės griuvėsiuose, tad manoma, jog pastato likučiai buvo demontuoti 1946–1947 metais.
1963 m. bažnyčios sklype atsirado vadinamasis „medinis univermagas“. Skverelis buvo sutvarkytas 1996 m.
2001 m. spalio 11 d. Klaipėdos savivaldybės valdybos sprendimu patvirtintas žemės sklypo Turgaus g. 24 detalusis planas numatė ne istorinės Šv. Jono bažnyčios atkūrimą, o naujos, šiuolaikinės bažnyčios statybą. Modernios bažnyčios bokštas buvo suprojektuotas apie 50 m aukščio. Nauja bažnyčia buvo projektuojama įkomponuojant ją į buvusios bažnyčios pamatų perimetrą, taip išvengiant sudėtingų techninių sprendinių, susijusių su autentiškų pamatų apsauga.
2011 m. kovo 4 d. buvo išduotas statybos leidimas naujos bažnyčios statybai pagal architektų Elenos Nijolės Bučiūtės/Olego Repovo parengtą projektą. Statybos leidimas išduotas tik bažnyčios statybai be bokšto (leidime nurodytas konkretus tūris), kadangi dėl bokšto atkūrimo visuomenėje buvo kilusi atskira diskusija.
L. Petraitienė dalinosi, kad pasidavus atsiradusiam visuomenės spaudimui dėl būtinybės atstatyti bažnyčią, o ne statyti naują, bendruomenė prarado apie 300 000 eurų, kurie buvo surinkti ir išleisti tokiam projektui.
„Išgyvenom tą krizinį laikotarpį. Nusprendėme, kad reikia paklusti visuomenės poreikiui, pradėjome galvoti apie autentiškos bažnyčios atstatymą“, – sakė ji.
Statybas Lietuvoje patogiausia pradėti yra žiema :)))))
Nuostabu matyti aktyviai įsitraukiančius klaipėdiečius, reikia tikėtis ,jog pagaliau bokšto statybos prasidės.
Ir pilnai sutinku, jog čia turi būti miesto prioritetas, o ne ta nesąmoninga požeminė aikštelė.
Naujas ŠŪKIS – kiekviena nauja Klaipėdos valdžia dovanoja, už miestelėnų pinigus , BOKŠTĄ.
Pirmas bokštas prie pabaigos … varom antrą…. vėliau dar vieną ir t.t.
Pašto bokštą pamirštam ir tyliai pakasam.
Gal mažiau euforijos reikėtų ir kalbų, kad jau šiais metais bokštas ims kilti. Aš neblogai žinau bažnyčios atstatymo situaciją, nes esu ir pats prie to prisidėjęs. Tie , kurie kalba, kad jau šiais metais prasidės atsistatymo darbai pamiršta paminėti vieną svarbų dalyką – už kokias lėšas tie darbai bus atliekami R. Zulco vakar pasakytais žodžiais, bokštui atstatyti reikėtų bent 6 milijonų eurų…kas juos duos?
Reiškia, nepakankamai prisidėjai, jei šįmet nepavyks pradėti statybų.
Teko dalyvauti šiame renginyje. Iš tiesų Ievos Simonaitytės bibliotekos konferencijų salė buvo perpildyta. Buvo garbių svečių. Mano asmenine nuomone Šv.Jono bažnyčios atstatymas (atkūrimas) turi būti prioritetinis „darbas” Klaipėdai. Man asmeniškai tris kartus svarbiau atstatyti Šv. Jono banyčią , negu įrengti N milijonų eurų kainuojantį požeminį automobilių garažą „Atgimimo aikštėje” (buvusi Lenino aikštė). Susitikime dominavo garbaus amžiaus publika. O taip norėtųsi, kad aktyviai šio projekto realizacijai įsitrauktų jauni, energingi, kvalifikuoti , turintys idėjų žmonės. Pasigedau nors vieno stambaus verslo atstovo (galimo mecenato pozicijoje). Nejaugi tik liuteronų bendruomenei visa tai svarbu. Juk ši bažnyčia Klaipėdos miestui turi simbolinę reikšmę. Tikiuosi daugiau aktyvumo ir iš miestelėnų, ir iš savivaldos, ir iš verslo……Tiesa Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda klaipėdietis….. Gal galėtų prisidėti prie Šv. Jono bažnyčios atstatymo organizavimo, patarpininkauti finansavimo klausimais. O gerbiamam Martynui Vainoriui nuoširdus ačiū už straipsnį, už nuotraukas. Už bešališką ir informatyvų renginio aprašymą. Sėkmės! Lauksime naujų straipsnių, reportažų!
Pirma reikėtu tvirtove atstatyti, tik po to bažnyčią ir tik tada požeminę vežiminę karietoms. Saugumas svarbiausia
Saugumas svarbiausia…… Taip, taip dabar „PRIEDANGŲ” vajus, o geriausia PRIEDANGA tai požeminis garažas , nesvarbu kiek milijonų kainuos…. Ironija apie tvirtovę primena vieno viešbučio (gerai visiems žinomo) savininko, ar pagrindinio akcininko mąstymo ypatumus…. Principas toks: – kas turtingesnis, tas protingesnis. Jei su ponu nesutinki, bus trepsima kojomis…..