Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-01-04 |
Klaipėdos apygardos teisme šiuo metu sprendžiami reikalai dėl dar 1904-aiaisis įsteigtos ir nepriklausomybės pradžioje atsikūrusios Klaipėdos evangelikų-liuteronų parapijos ir kultūros draugijos „Sandora“ bankroto procedūrų.
Mažosios Lietuvos enciklopedijoje rašoma, kad „Sandora“ buvo įsteigta Kristupo Lokio iniciatyva. Pirmuosiuose, 1904 m. vasario 27 d. patvirtintuose, įstatuose buvo numatyta vienyti visus brolius lietuvius, raštu ir žodžiu skleisti tarp jų krikščionybę ir jos skelbiamas dorybes, kovoti su girtuoklyste ir įvairiais nesantaikos pasireiškimais. 1905 m. rugpjūtį draugijos pirmininku buvo išrinktas žinomas Mažosios Lietuvos veikėjas Vilius Gaigalaitis, vadovavęs jai iki 1939 m.
„1906 I 6 visuotiniame susirinkime priimti svarbūs nutarimai ir Sandoros įstatų papildymai. Pagrindinis dėmesys atkreiptas į jaunimo evangelikų krikščionišką auklėjimą, švietimą, nutarta steigti sekmadienines mokyklas, leisti knygas vaikams ir jaunimui, skatinti jų mokymąsi, šelpti neturtingus gabius mokinius bei studentus, lietuvininkai raginti siekti aukštojo mokslo ir papildyti lietuvių kunigų bei mokytojų gretas“, – rašoma enciklopedijoje.
1908 m. draugija įsigijo namą Klaipėdoje, Laukininkų (dabar – Tiltų) g. 38, kur įrengė susirinkimų salę, knygyną, valgyklą, kur nepasiturintys maitinti nemokamai.
Didžiausias „Sandros“ narių skaičius – 755 – buvo fiksuotas 1919-aisiais.
„1924 m. įkurta „Moterų pagalba“. Ji steigė vaikų darželius (1932 m. veikė 2), sekmadienines mokyklas, užsiėmė labdara. 1926 m. „Sandora“ atidarė senelių, invalidų ir našlaičių prieglaudą Plikiuose, 1928 m. – Tauragėje. <…> Draugija daug prisidėjo, kad Kauno universitete būtų atidarytas ir veiktų Evangelikų teologijos fakultetas. <…> Sandora daug prisidėjo prie lietuvių kalbos, papročių, kultūrinio palikimo išsaugojimo krašte, didelį švietėjišką darbą atliko pats jos pirmininkas V. Gaigalaitis“, – rašoma minėtoje enciklopedijoje apie draugiją, kurią naciai uždarė 1940-aisiais.
Atsikūrusios draugijos įstatai buvo patvirtinti ir įregistruoti 1993-iųjų pavasarį. Juose buvo nurodyta, kad draugija pratęsia „1904 -1939 m. veikusios „Sandoros“ tradicijas“, jai vadovavo Magdalena Klumbytė-Piklaps.
„Sandora remia Laugalių pensionatą, gausių šeimų bendriją „Šeimyna“, vaikų globos namus „Rytas“, vaikų ligoninę, slaugos ligoninę, nakvynės namus, vaikų globos namus „Giliukas“, globoja apie 150 žmonių. Jiems rengiamos šventės, susitikimai su įdomiais žmonėmis, pokalbiai, ekskursijos“, – apie atkurtosios draugijos veiklą rašoma enciklopedijoje.
Pati draugija savo interneto puslapyje skelbė, jog 1996 metais padedant partneriams iš Vokietijos buvo atstatytas ir pašventintas Klaipėdos evangelikų liuteronų parapijai priklausantis apgriuvęs pastatas Turgaus g. 35. Čia buvo atidaryta labdaros vaistinė, susirinkimų salė, labdaros valgykla, sandėliai labdaros laikymui, svečių kambariai.
Nuo 2020 m. draugijai vadovavo Indrė Norvilienė. Tais metais draugija turėjo 20 narių.
„Naujajai organizacijos vadovei padidinus apmokamo personalo skaičių, po 3 metų organizacija susidūrė su finansiniais sunkumais. 2023 m. gruodį I. Norvilienė parašė prašymą atleisti iš pirmininkės pareigų ir išstojo iš Klaipėdos Sandoros narių. Nuo 2024 m. sausio 2 dienos Klaipėdos Sandora nebeturi nė vieno apmokamo darbuotojo. 2024 m. vasario 1 d. Klaipėdos evangelikų liuteronų parapija priėmimo perdavimo aktu atsiėmė jai priklausantį Sandoros pastatą, įsipareigodama padengti Sandoros skolas už komunalinius patarnavimus. Mums labai gaila, kad po ilgametės aktyvios veiklos dėl skolų esame priversti sustabdyti Klaipėdos Sandoros veiklą. Klaipėdos Sandoros banko sąskaitos blokuotos, taigi nuo šiol Jūsų parama mūsų nebepasieks“, – draugijos interneto puslapyje rašė jos garbės pirmininkė M. Klumbytė-Piklaps.
2023-iaisiais bendrija dar turėjo 43 299 eurus pajamų, nuotolis siekė beveik 11 tūkst. eurų. 2022 m. pajamos sudarė 80 494 eurus.
Pernai M. Klumbytė-Piklaps kreipėsi ir į Klaipėdos apygardos teismą, kad jis iškeltų draugijai bankroto bylą, nes ji nebegauna pajamų, neturi apyvartinių lėšų ir yra nemoki.
Bylą lapkričio pradžioje išnagrinėjusi teisėja Aušra Maškevičienė pažymėjo, jog į balansą įrašytas draugijos turtas sudarė 3 437 Eur, o įsipareigojimai siekė 14 170 Eur. Nuo 2024 m. sausio 4 d. ji neturėjo nė vieno darbuotojo.
Teismas konstatavo, jog draugija yra nemoki ir jai iškeltina bankroto byla. Paskirtai nemokumo administratorei Gabijai Vilkauskei buvo nustatytas 4620 Eur bazinis atlygis už bankroto procesą administravimą. Toks sprendimas nebuvo apskųstas ir įsigaliojo.
Visgi vėliau paaiškėjo, kad reikia iš naujo spręsti klausimą dėl administratoriaus, nes G. Vilkauskei buvo paskirta nuobauda – atimta teisė užsiimti nemokumo administravimu. Posėdį teismas turėjo surengti šį penktadienį, bet jis neįvyko, nes nebuvo sulaukta sutikimų administruoti tokį procesą. Dar vienas teismo posėdis numatytas vasario pradžioje.
Labai įdomus straipsnis. Visi M.Vainoriaus rašyti rašiniai apie Maž Lietuvos istoriją yra puikios žinios. Gaila, kad ,turbūt, per mažai buvo tokie rašiniai rašomi.. Tačiau taip pat labai įdomu kad parašyta apie dabartinę Klaipėdos evangelikų liuteronų bendrijos finansinius reikalus. Juk šioje benderijoje aktyvūs lig šiol yra žinomi žmonės. Atrodo, kad tokia L.Petraitienė dabar vėl yra savivaldybės tarybos narė. O ponas K. Grudzinskas buvęs Tarybos narys ir kt. Turbūt neapsirinku, kad vokiečių dovanoti pinigai Klaipėdos šiai bendrijai kažkur dingo? Ne taip ir mažai 80 tūkst.O kaip su šv.Jono bažnyčios atstatymu? L.Petraitienė ir kt. jos bendražygiai vis žadėjo pradėti tai…