Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-01-02 |
Prūsijos valstybės istoriją reikia žinoti, bet šiai valstybei dedikuoti veikalus yra amoralus sprendimas.
1525 m. religinė-karinė vokiečių ordino valstybė pakeitė valdymo struktūrą, t.y. vyriausiasis magistras-vienuolis Albrechtas tapo pasaulietiniu valdovu. Jis su daugeliu Vokiečių ordino riterių priėmė evengelikų liuteronų tikėjimą, pasidalijo Katalikų bažnyčios bei dvasininkų turtus. Jie, tapę liuteronais, galėjo vesti, kurti šeimas. Pasaulietinę valstybę pavadino Prūsija. Tačiau šioje Prūsijos valstybėje valdininkai bei kunigaikščio dvaras nekalbėjo prūsiškai. Prūsų hercogystėje dvaras kalbėjo vokiečių kalba. Tai XVI a. klastotė, nes Prūsų valstybę valdė ne prūsai, o juos nutautinę, išvarę, išžudę Ordino vienuoliai-riteriai, pakeitę katalikų tikėjimą į liuteronų.
Vienuolis, Prūsijos kronikos autorius Simonas Grunau, naujai įkurtos Prūsijos valstybės amžininkas, neigiamai atsiliepė apie liuteronišką valstybę. Jis negarbingu elgesiu laikė tai, kad buvę ordino riteriai-vienuoliai pasisavino Katalikų bažnyčios žemes. S. Grunau dar prieš penkis šimtus metų pasmerkė vokiško dvaro priimtą sprendimą – valstybę pavadinti Prūsija ir norėdamas įrodyti, kad prūsai skiriasi nuo kolonistų vokiečių, į kroniką įdėjo prūsų kalbos žodynėlį (100 žodžių). S. Grunau savo kronikoje pabrėžė prūsų ir lietuvių giminystę.
Giminingos tautos sunaikinimas ir iš žemėlapio ištrintos tautos pavadinimo „Prūsija“ pasisavinimas mums, lietuviams, yra neužgyjanti žaizda.
Šiandien Klaipėdos miesto savivaldybė rekomenduoja minėti 500 metų Prūsijos valstybės jubiliejų ir šiai datai yra dedikuojami kūriniai. Tai tikrų tikriausia nepagarba ir patyčios sunaikintai prūsų tautai.
2024 m. gruodžio 5 d. Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešojoje bibliotekoje pristatant kultūros istorikės Jovitos Saulėnienės knygą „Klaipėdos gatvių istorijos“ buvo informuota, jog knyga skirta Prūsijos valstybės įkūrimui. Tuomet Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyriaus pirmininkas Algimantas Švanys paklausė, o kaip buvo paminėtas prūsų sukilimas, Herkus Mantas?
1260 m. rugsėjo 20 d prasidėjo Didysis prūsų sukilimas, ir 2025 metais minėsime 765 metų sukaktį. Kodėl Klaipėdos savivaldybės kultūros skyrius neakcentavo šios datos? Kai vieninteliai prūsų tautos atminties saugotojai esame mes, lietuviai. Tik išsiugdę nepilnavertiškumo kompleksą, kurį Ordinas ir jų palikuoniai skiepijo apie 700 metų, galime tvirtinti, jog reikia aktualizuoti, puoselėti ir minėti vokišką valstybę, vykdžiusią autochtonų naikinimą. Prūsijos valstybė yra užkariavimo, tautos sunaikinimo pasekmė.
Deja, tie, kurie yra vadinami autoritetais, pavyzdžiui, Arvydas Juozaitis, taip pat pritaria Prūsijos valstybės įkūrimo minėjimui. Tai nėra tolerancija, tai pripažinimas, kad vergovė yra gėris. Tokios mintys mane aplankė, kai A. Juozaitis pasisakė minint K. Donelaičio gimtadienį Klaipėdoje.
Deja, Klaipėdos miesto savivaldybės tarnautojams tyčiotis iš Mažosios Lietuvos istorijos padeda ir profesorius Valdas Rakutis. Štai jo mintys: „…jei lietuviai priimtų visą Memelio–Klaipėdos istoriją, mes labai praturtėtume žymiais žmonėmis, įvykiais ir t. t. Skaudu matyti, kaip iki šiol nevertinami Memelio likučiai, koncentruojamasi tik į lietuviškąją miesto istoriją.“
Profesoriaus verkšlenimai, kad lietuviai nevertina būtent Klaipėdoje esančių paminklosauginių pastatų, yra daugiau negu keisti. Lietuvoje veikia Istorijos ir kultūros paminklų apsaugos įstatymas. Jis vienodai taikomas Kaune, Vilniuje ir Klaipėdoje. Kodėl V. Rakučiui atrodo, jog Klaipėdoje šis įstatymas neveikia?
Ar tikrai praturtėtume, jei priimtume, pagerbtume žmones, kurie kažkada gyveno ir kūrė Klaipėdos krašte bei užkariautojų paliktą literatūrinį palikimą?
Klaipėdos miesto Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimo suteikimo grupė priėmė sprendimą – vienai iš gatvių grąžinti istorinį pavadinimą – Ernsto Vicherto.
E. Vichertas gyveno Bismarko gadynėje ir buvo istorinių romanų autorius, poetas, rašytojas, teisėjas. Jo apysaka „Šaktarpis“ yra išversta į lietuvių kalbą. Šiame veikale jis aprašo literatūrinį veikėją su lietuviška pavarde Jurgaitis. Atseit, Jurgaitis dažnai sėdėdavo smuklėje, reikalaudavo pilnų stiklelių, gerdavo su kiekvienu nauju svečiu, dainuodavo jiems lietuviškas dainas, plūsdavo žvejų prievaizdą, girininką ir nuomininkus. Paskui pusiau apkvaitęs šokdavo, klykdavo, kraipydavo veidą. Aprašo to lietuvio Jurgaičio ir kitą bruožą – žiaurus, jis sumanė įvykdyti žmogžudystę, t.y. per potvynį nužudyti vokiečių valdininką. Prievaizdas, kurio pavardė Grinbaumas – vokietis, sumanus, darbštus, pasiruošęs gelbėti į bėdą pakliuvusius žvejus.
Meninis žodis nuo senų laikų iki šių dienų yra naudojamas ir užgrobtų tautų nutautinimui. Lietuviu būti gėda, nes jie yra girtuokliai, mušeikos, tinginiai, žmogžudžiai, o vokiečiu – puiku, nes vokiečiai – geri žmones, jie visiems stengiasi padėti, gyvena pasiturinčiai, kultūringi.
Iš apysakos „Šaktarpis“ aiškiai matosi, kad E. Vichertas meninio žodžio pagalba dalyvavo senųjų gyventojų – lietuvių – vokietinime, nutautinimo procese.
Mums, lietuviams, yra primenama, jog esame nedėkingi Prūsijai, nes šios valstybės sostinėje Karaliaučiuje buvo atspausdinta pirmoji lietuviška knyga (1547). Lietuviškų knygų atsiradimą skatino religinės permainos, o ne Prūsijos valstybės atsiradimas. Europoje religinių permainų buvo neįmanoma sustabdyti. Katalikybė, kovodama su liuteronišku judėjimu, taip pat ėmė kurti švietimo, kultūros ir mokslo stiprinimo centrus. 1595 m. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje buvo išleista pirma lietuviška Mikalojaus Daukšos „Postilė“. Lietuviška knyga LDK pasirodė vėliau negu Prūsijoje, t.y. po 48 metų.
Dabar ant istorinių svarstyklių padėkime išnaikintą prūsų tautą bei lietuvių raštijos pradžią, Martyno Mažvydo „Katekizmą“. Ar tie įvykiai yra vienodo svorio? Deja…
Lietuviško rašto atsiradimo neįmanoma buvo sustabdyti, nes jo atsiradimo priežastis – religiniai karai.
Prūsų tautą sugrąžinti į Prūsiją yra neįmanoma, nes ši tauta išnaikinta. Lietuviai, kurie manė, jog tautos sunaikinimas yra nusikaltimas ir jam nėra senaties termino, reikalavo, jog I pasaulinio karo nugalėtojai Klaipėdos kraštą, kai Paryžiaus taikos konferencijos sprendimu 1919 m. jį atskyrė nuo Vokietijos, atiduotų Lietuvai.
Mažlietuviai kovojo įvairiomis priemonėmis, t.y. diplomatinėmis, o kai nepasisekė, organizavo sukilimą, paprašė Lietuvos vyriausybės pagalbos. Tuos lietuvius vadinti Kauno šnipais, papirktais Lietuvos valdžios yra šmeižtas. Netinka Vyriausiąjį Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetą pravardžiuoti, kad jis – priedangos komitetas. Tai istorinių faktų iškraipymas, buvusių šio krašto valdytojų kerštas, neapykantos sklaida išsilaisvinusiai nuo svetimšalių valdymo Lietuvai. Tiesa, tik mažai jos daliai.
Užkariautojų jau nebėra, tačiau jų sukurtas melas liko. Prūsijos valstybės įsikūrimo datos minėjimas mums, lietuviams, primena skaudų prūsų likimą, didelės dalies lietuvių nutautinimą ir šių dienų istorikų sprendimą žodžio „prisijungimas“ pakeitimą į „prijungimą“.
Rubrikoje „Mums rašo“ skelbiamos skaitytojų nuomonės
Ta proga prisiminiau 2000-aisiais sukurtą A. Puipos filmą „Elzė iš Gilijos”. Prie progos reikės pakartotinai pasižiūrėti kas tenai ir kaip vaizduojama. Filmas kurtas bendradarbiaujant su vokiečių kolegomis. Na, nežinau? Yra ir vieno popiežiaus raštuose baisių pasakojimų apie prūsus. Dabar labai įdomu būtų stebėti šalia žemaičių, aukštaičių, dzūkų bei suvalkiečių ir prūsų etnografinį regioną. Nežinau kaip būtų buvę su prūsais, bet žemaičiai savo universiteto taip ir nesugebėjo įsteigti. O straipsnyje pateikiama medžiaga yra gausi, įdėmiai kviečianti atsigręžti į mūsų genčių praeitį.
ponia paklausk saves, kur paliko vietos gyventojai? Kieno namuose gyvenate? Kas ir kada padovanojo kataliku ordinui prusu teritorija ir kodel jiems kaimynai-broliai nepadejo. O kaip atiminejo pokaryje vietiniu gyventoju namus? O kodel ponas Svanys nemini to sukilimo, o gal geriau Endriaus Borcherto gatves pavadinimu, del pagarbos ir padorumo sunaikintai sodybai pasirupintu. Baisu kaip subjaurota ir kolonizuota.
Puikiai žinote, kodėl lietuviai neatėjo į pagalbą prūsams. Tiems, kurie apsimetė, padėsiu atgaivinti atmintį. Neatėjo į pagalbą lietuviai, nes buvo nužudytas karalius Mindaugas. Kas gali paneigti, kad žmogžudystės užsakovas buvo Ordinas?. Jiems reikėjo silpnos Lietuvos. Įdomiai atrodo, kai po karo kas antras
Klaipėdoje buvo rusas, tačiau skriaudė
lietuviai. Kas čia skleidžia absurdą, kad
okupantai, užkariautojai yra geri, o
vietiniai gyventojai yra blogi ?
Kolonistai prūsokai-geri, okupantai rusai-geri. Skriaudikai yra lietuviai. Ponas Krupnikas kariauja informacinį karą. Linkiu pralaimėti.
Skaitau ir nieko nebesuprantu, kažkaip viskas sumaltai šališkai parašyta, Buvo laikotarpis, taip nutautino ,bet ši tauta atnešė tikrai aukštą gyvenimo kultūrą. Užaugau šiame krašte, bendravau su vietiniais gyventojais. Taip jų šneka „šičioniškė”, iš Karaliaučiaus išvyti gyventojai kalbėjo vokiškai, bet jie atnešė švarą, tvarką. O maisto gamyba… Vertinkime viską teisingai. Taip mokyklose draudė Lietuvių kalbą, bet blogesnių už Rusus okupantus niekas nežino kitų.
Paminėti reikia, nes jų valdymas pažanga, o sovietų – viską naikinantis atsilikimas