Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-12-28 |
„Atvira Klaipėda“ pasakojimu apie 1925-ųjų pradžios įvykius Klaipėdos krašte baigia šių metų rašinių ciklą, rengtą pagal Lietuvos centriniame valstybės archyve dabar saugomus dokumentus. Šis projektas buvo įgyvendinamas sulaukus Medijų fondo rėmimo paramos.
Tęsti projektą fondui pasiūlėme ir kitais metais, bet jo sprendimo kol kas nėra. Sėkmės atveju istorijos mėgėjus ir 2025-aisias vėl lepintume tokiais rašiniais.
Išpuolis prieš būsimuosius muzikus
Dienraštis „Lietuvos žinios“ 1923 m. birželio viduryje buvo pranešęs, kad kompozitoriaus Stasio Šimkaus iniciatyva rudenį Klaipėdoje pradės veikti Muzikos mokykla. Baigiantis 1923-iųjų vasarai „Lietuvos žinios“ rašė, kad Muzikos mokykla Palangos (dabar – S. Šimkaus) g. 33 pradės veikti nuo rugsėjo 15-osios ir į ją priimami visi norintys ir galintys „rimtai muzikos mokintis“.
„Veiks šie skyriai: piano (taipogi vargonų), dainavimo, styginių, pučiamų instrumentų ir kompozicija. Mokytojais pakviesti žymūs muzikai ir pedagogai. Mokslas eis dienomis ir vakarais. Kiekvienas mokinys gaus dvi pamokas savaitėj savo pasirinktu instrumentu ir 4-6 pamokas bendrų muzikos išguldymų. Toliau gyvenantieji galės pamokas suderinti taip, kad užteks atvažiuoti Klaipėdon du kart savaitėj, prieš arba po piet. Rūpinamasi, kad atvažiuojantiems pamokoms iš toliau būtų papiginta kelionė gelžkeliais, kaip ir kitų mokyklų mokiniams čionai kad yra“, – su detalėmis supažindino dienraštis.
Matyt, ši mokykla iškart sugebėjo neblogai įsibėgėti, nes jau 1924-ųjų balandžio pabaigoje „Lietuvos žinios“ pranešė, kad ji, „atsižvelgdama į Lietuvos muzikos gyvenimo gyvus reikalavimus“ ir susitarusi su Direktorija bei Lietuvos centrine valdžia, steigia simfoninį orkestrą.
„Šіаm reikalui Krašto Direktorija paskyrė Paupio dvarą, o Centralinė Lietuvos Valdžia duoda reikalingų lėšų“, – informavo laikraštis.
Tuo metu Klaipėdos krašto gubernatorius Jonas Polovinskas-Budrys savo dienoraščio 1925-ųjų sausio 20 d. įraše, pavadintame „Kultūros“ apsireiškimai“, atskleidė, kad šia įstaiga džiaugėsi ne visi Klaipėdos gyventojai.
„17 šio sausio 11 Klaip. Konservatorijos mokinių grįžo iš mokyklos namo į Paupių dvarą, apie klmtr. už miesto. Praeinant Luisenhof fabriką, į juos nuo stogo ir iš langų ėmė mėtyti akmenimis, kuriais sužeidė tris mokinius bei vienam sugadino (sudaužė) instrumentą – tromboną. Užpuolimas buvo lydimas koliojimais, kaip „ilgaplaukiai žemaičiai“ ir kitais iš kulturbundininkų leksikono žodeliais. Tuo reikalu aš raštu kreipiausi į Krašto Direktoriją, kad ji duotų Krašto policijai griežtą įsakymą skubos keliu įvykį ištirti ir kaltuosius patraukti atsakomybėn. Tuo klausimu daviau straipsnį į „Kl. Žin.“, – rašė gubernatorius.
Tekstas šia tema buvo paskelbta sausio 21-osios „Klaipėdos žinių“ rubrikoje „Laisvoji Tribūna“, jos autoriumi nurodytas Risolutas.
„Ne toliau kilometro nuo Klaipėdos, yra lentų fabriką. Darbininkų gana daug ir, žinoma beveik vienis tik vokiečiai. Sausio 17 d. einant pro minėtą fabriką iš Paupio dvaro Klaipėdos Konservatorijos mokiniams, pasitiko šitoks dalykas: ant remontuojamo namo stogo, arčiausiai plento, dirbo kokie septyni vokiečiai. Pamatę einant pro šalį porai mokinių, pradėjo stipriai mėtyti akmenimis ir plytgaliais. Mokiniai, matydami pavojų, metėsi bėgti, nors vienam gana stipriai akmuo nugaron atsidaužė. Panašiai buvo sutikta ir antra pora, iš kurių vienam lengvai sužeidė ranką. Taip praėjusios kelios poros mokinių vis to paties palydėjimo susilaukė; dar didesnė baimė tam, kuriam pasitaikė eiti vienam. Pagaliau įėjus vienam mokinių į fabrikos kontorą ir paaiškinus visą dalyką, vokiečiai žiūrėjo vienas i kitą, bet nieko nesuprasdami juokėsi, mat mokinio vargšo nemokėta vokiškai ir mokinys negavęs atsakymo turėjo išeiti. Girdėti panašių atsitikimų esą tankiai“, – rašė šio teksto autorius.
Du laikraščiai – per didelė prabanga
Sausio 21-ąją J. Polovinskas-Budrys savo dienoraštyje nurodė, jog nebebus leidžiamas laikraštis „Pajūrio sargas“.
„Kad neskaldyti jiegų <…> nes ta pati bendrovė leidžia ir „Klaipėdos žinias“, – priežastį nurodė gubernatorius.
Pirmasis šio gotikinėmis raidėmis spaustuvės „Rytas“ spausdinto ir nepriklausomu Klaipėdos krašto lietuvių laikraščiu pasivadinusio leidinio numeris buvo pasirodęs 1924-ųjų rugpjūčio 13-ąją.
„Pajūrio sargas norėtų būti tikrai nepriklausomas klaipėdiečių organas. Jis neužilgo pradės eiti reguliariai kas savaitę, pranešdamas žmonėms tai, ko jie iš kitų laikraščių tegali sužinoti labai netobulai arba visai ne“, – pirmajame numeryje dėstė redakcija.
Vis dėlto žadėto dažnumo jai pasiekti nepavyko – iš viso buvo išleista tik dešimt šio laikraščio numerių. Paskutinis – 1925 m. sausio 14 d.
„Darbą sustabdom“, – skelbė tos dienos numerio vedamoji žinia, kurioje „Sargo“ bendrovė tikino, jog perėmė dienraštį „Klaipėdos žinios“.
Tačiau ir pastarajam, spausdintam lotynišku šriftu, teko gyvuoti ne itin ilgai – 1926-iųjų liepos 3 d. redakcija paskelbė, jog „Klaipėdos žinios“ aplinkybių verčiamos kuriam laikui prisijungia „Lietuvos keleiviui“.
Straipsnis parengtas įgyvendinant Medijų rėmimo fondo remiamą projektą „Savaitgaliai su senąja Klaipėda“
Parašykite komentarą