Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-12-27 |
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose baigta nagrinėti civilinė byla, kurioje ieškinį žinomam chorvedžiui Algirdui Šumskiui ir jo vadovaujamai chorinei bendrijai „Aukuras“ pateikė kitas irgi gerai žinomas chorvedys Alfonsas Vildžiūnas.
Pastarasis tardamas baigiamąjį žodį dėstė, jog visa ši istorija, ko gero, gimė iš kolegos keršto už konstruktyvią kritiką. Tuo metu A. Šumskis šia teise nepasinaudojo – už jį kalbėjo advokatė, prašiusi teismą atmesti A. Vildžiūno ieškinį kaip esą nepagrįstą.
„Atvira Klaipėda“ jau rašė, jog A. Vildžiūnas reikalauja, kad A. Šumskis ir „Aukuras“ paneigtų jį esą diskredituojančius bei žeminančius žodžius, išsakytus Lietuvos chorų suvažiavimo metu. A. Šumskis tada pasisakė apie pernai sausį įvykusį „Aukuro“ naujametinį vakarėlį-susirinkimą, kurio metu A. Vildžiūnas nepadavė rankos chorvedžiu ir dirigentui Tomui Ambrozaičiui ir jį pasiuntė paskui rusų laivą.
Paskutinio teismo posėdžio metu trečiuoju asmeniu byloje esančios Lietuvos chorų sąjungos prezidentė Rasa Brundzaitė-Gelgotienė teigė, jog A. Vildžiūno ieškinys yra pagrįstas. Pasak jos, A. Šumskio pasisakymas visuotinio chorų suvažiavimo metu iššaukė didelę reakciją, smalsumą.
„Padaryta didelė žala, per pertrauką nemažai ėjo prie manęs ir klausė. Kad nestabdyti suvažiavimo perdavėme iškart Etikos komisijai, pirmininkavęs Girdzijauskas tai padarė. Susidomėjimas buvo didelis ir ilgam. Mėnesiais. Kai tik susitikdavau kažką iš kolegų, ir klausdavo“, – dėstė sąjungos vadovė ir tikino, jog „nereikėjo tokios didžiulės perteklinės auditorijos pasiekti“.
R. Brundzaitės-Gelgotienės nuomone, A. Šumskis tokiu pasisakymu sukėlė abejonę, ar A. Vildžiūnas yra tinkamas žmogus būti vienu iš Dainų šventės vadovų. Taip pat, jos vertinimu, pasisakymas prisidėjo prie to, kad A. Vildžiūnas nebebuvo perrinktas į Chorų sąjungos tarybą, kurioje „daug metų dirbo“.
Sąjungos vadovės nuomone, reikalavimas „Facebook“ profilyje paskelbtą paneigimą laikyti dvejus metus yra proporcingas, nes „iki šiol vis dar yra klausimų apie tą įvykį, kas ir kaip ten vyko“. Jos įsitikinimu, toks paneigimas daugiau klausimų nesukeltų, nes dauguma esą jau žino, kad vyksta teismas ir tuo domisi.
„Vienas kolega skambino ir klausė, ar tikrai aš liudiju prieš Šumskį“, – pavyzdį pateikė R. Brundzaitė-Gelgotienė.
Anot jos, tokių „smulkių konfliktų“, kaip kad įvyko tarp A. Vildžiūno ir T. Ambrozaičio, būna daug, nes muzikantai esą yra emocingi žmonės.
„Yra kolegų, kurie ir nusikeikia prie viso choro, nors tam nepritariu“, – teigė R. Brundzaitė-Gelgotienė, vėliau paprašyta patikslinti nurodžiusi, kad taip esą elgiasi viena kolegė iš Kauno.
Ji tikino, jog išgirdusi istoriją apie A. Vildžiūną ir T. Ambrozaitį, tai priėmė „kaip jumorą, o „Aukuras“ priėmė kaip įžeidimą“.
„Mane skaudintų, jei draugas tokioje situacijoje duotų ranką kaip niekur nieko. Nutylėjęs, kad užėmė draugo vietą. Paprastas žmogiškumas reikalautų pasakyti, kad einu į tavo vietą. <…> Tokių įsižeidimų ir rankų nepadavimų mūsų chorvedžių, muzikantų bendruomenėje yra gana daug. Čia tiesiog emocinga reakcija“, – atsakydama į klausimą, kaip pati vertina minėtąją situaciją, sakė R. Brundzaitė-Gelgotienė.
Pasak jos, būtent A. Šumskio elgesys ne vienija, o skaldo.
„Vildžiūno elgesys nesusijęs su visa choro bendruomene, viskas įvyko mažoje aplinkoje. Daug tokioje būna tokių susidūrimų“, – kalbėjo sąjungos vadovė.
A. Vildžiūno iniciatyva šiame teismo posėdyje turėjo liudyti ir Lietuvos chorų sąjungos Etikos komisijos pirmininkas Povilas Gylys, bet jam niekaip nepavyko prisijungti per nuotolį, tad šalys sutarė pereiti prie baigiamųjų kalbų.
A. Vildžiūnui atstovaujantis teisininkas Marius Matiukas savo kalboje akcentavo, jog jokios nenormatyvinės leksikos iš jo kliento pusės T. Ambrozaičio atžvilgiu nebuvo ir tai esąs aiškiai nustatytas faktas, ką liudijo ir pats T. Ambrozaitis, ir kitos liudytojos.
„Tai buvo pokalbis tarp dviejų asmenų ir net šalia buvę žmonės negalėjo pasakyti, ką tiksliai jie kalbėjo. Pavartotas eufemizmas, juos plačiai naudoja ir politikai, ir žiniasklaida“, – dėstė M. Matiukas.
Akcentavo jis ir tai, kad „Aukuro“ tarybos posėdžio protokolas esąs neteisėtas, nes pats T. Ambrozaitis pripažino, kad balsuojant susilaikė, o ten įrašyta, jog sprendimas priimtas vienbalsiai.
Anot M. Matiuko, byloje atliktos ekspertizės akte aiškiai pasakyta, kad A. Šumskio pasisakymą galima suprasti kaip žeminantį, menkinantį, jei jis nėra pagrįstas faktais.
Pasak teisininko, jo klientas prašo korektiško, neutralaus paneigimo, nereikalauja atlyginti žalos.
Pats A. Vildžiūnas tikino niekad nemanęs, kad minėtasis susikirtimas išaugs „į tokį viešą aiškinimąsi su teismu ir spauda“. Chorvedžio įsitikinimu, visa ši istorija gimė dėl to, kad A. Šumskis yra užsigavęs ne tik ant jo, bet ir ant kitų asmenų, kurie prieš 8-10 metų dalykiškai svarstė, kaip būtų galima pagerinti Stasio Šimkaus chorų konkursą, kurį organizuoja A. Šumskis.
„Matyt, priėmė kaip asmeninį įžeidimą ir kritiką, nes nuo to laiko iš viso nebendravome. <…> Dešimt metų nieko nebuvo, o čia paskutinis lašas? <…> Nusprendė šita situacija pasinaudoti. Jei nebūčiau Dainų šventės vadovas, tikriausiai nieko nebūtų įvykę. Situacija palanki pabūti moraliniais sargais. Būkit asmeniškai, bet įtraukti bendriją, veikti ne pagal įstatus, padaryti naktinį susirinkimą… Kodėl manęs nepakvietė, jei moraliniai sargai? Kodėl su Tomu ten nepasiaiškinote? Viskas už akių. Tikslas – pakenkti. Kodėl reikia Sauliui Liausai, Nacionalinio kultūros centro direktoriui, kitą dieną skambinti? Išgirdo, kad traukinys nuvažiavo, tai tada padarykim per Chorų sąjungą. Būčiau nurijęs, bet kas suteikia teisę moraliniu teisėju būti? „Aukuro“ taryba? Neatsimenu jokių jos rinkimų, matyt, lojalūs Šumskiui ir pasivadino taryba. Nesakau, kad esu šventas, bet kai ištraukia istorijas, kurios buvo prieš 15 metų, man net sunku patikėti, kad taip galėjau ką pasakyti. Man svarbu, kad nereikėtų dabar aiškintis kiekvienam žmogui. Apie tave pasakė, toks ir vaikštai. Visada vaikštai su kažkokia dėme ir dar nepatikės, jei paaiškinsi. Paprašiau sauso paneigimo, neprašiau atsiprašinėti, atgailauti. Jei tai būtų Tomas, pasišnekėtume, gal atsiprašyčiau, bet čia atsirado kažkas, kas nusprendė būti aukščiau“, – kalbėjo A. Vildžiūnas.
Tuo metu A. Šumskio ir chorinės bendrijos „Aukuras“ advokatė Jurgita Beniulienė tvirtino, jog jos kliento pasisakymas buvo faktinį pagrindą turinti nuomonė, tai esą patvirtino ir ekspertizės išvada.
„Nėra ginčo, kad Tomas Ambrozaitis buvo pasiųstas, kad tokie įvykiai įvyko. Ar toks pasiuntimas netaktiškas ir įžeidžiantis? Mes taip manome. Visi liudytojai patvirtino, kad tą vakarą jautėsi įtampa, nesinorėjo užsibūti ilgiau. Toks pasakymas suprantamas kaip itin įžeidžiantis“, – dėstė advokatė, pabrėždama, kad ir Chorų sąjungos Etikos komisija rekomendavo A. Vildžiūnui laikytis etikos normų, pasirinkti leksiką.
Pasak J. Beniulienės, privačiu pokalbiu A. Vildžiūno ir T. Ambrozaičio susikirtimo laikyti negalima, nes tai girdėjo daugiau nei vienas asmuo.
„Bet net ir privatus pokalbis negali būti toleruojamas bendruomenės atžvilgiu. Per švelnu laikyti eufemizmu, tai labai netaktiški žodžiai, įžeidžiantys. Pats Vildžiūnas įsižeidė dėl cenzūrinių žodžių“, – teigė advokatė.
Pasak jos, „Aukuro“ protokolas nėra nuginčytas, galiojantis, o juo ir vadovavosi A. Šumskis, kalbėdamas Chorų sąjungos suvažiavimo metu.
J. Beniulienė tikino, jog nėra jokių įrodymų, kad buvo sumenkinta A. Vildžiūno dalykinė reputacija, esą nėra ir apčiuopiamų pasekmių.
Advokatės įsitikinimu, prašymas laikyti paneigimą dvejus metus Chorų sąjungos paskyroje yra perteklinis, jis esą bus prieinamas visai visuomenei ir sukels dar didesnį susidomėjimą, o reikalavimas paskelbti ir A. Šumskio paskyroje yra kerštas, siekis diskredituoti.
„Darbas mūsų kūrybinis, jautrus, susietas su masių patikėjimu, yra daug sunkiau dirbti, jei jis sumažėja. Labai gaila, kad „Aukuro“ draugija čia įtraukta. Atrodytų, kad čia labiau ambicijos“, – savo baigiamojoje kalboje teigė R. Brundzaitė-Gelgotienė.
Teismas sprendimą šioje byloje turėtų skelbti sausio pradžioje.
Straipsnis parengtas įgyvendinant Medijų rėmimo fondo remiamą projektą „Dienos aktualija“
Iš šios visos istorijos vienintelis teigiamas momentas- Atvirą Klaipėdą parėmė Medijų rėmimo fondas. O visa kita taip žema. Dar būtų chorvedžiai kaip chorvedžiai. Bažnytkaimio lygio mojuotojai viešai baltinius prasiskalbti sumanė, dar į savo smėlio dėžės žaidimus veikėjus iš kitų miestų įtraukdami. O tą Vildžiūną varykit į jo gimtąjį Vilnių- bus ir „muzikams” ramiau, ir teismų savo nesąmonėm neužkraus.