Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-12-26 |
„Atvira Klaipėda“, remdamasi Klaipėdos regioniniame valstybės archyve dabar saugomai dokumentais, toliau pasakoja, kas 1952 metais dėjosi uostamiesčio švietimo srityje.
Purtė mokyklas
1952-ųjų pavasarį miesto valdžia tęsė mokyklų tikrinimus. Įkandin 3-iosios septynmetės mokyklos, komisijos sulaukė ir 2-oji. Pasidžiaugus, kad iš 288 jos mokinių 195 buvo pionieriai, o 19 – komjaunuoliai, komisija išvardijo ir eilę trūkumų: formaliai savo darbą atliko anglų kalbos mokytojas Šmerauskas; nepakankamai ir ribotai pedagoginėje praktikoje buvo naudojami sovietinio biologijos mokslo pasiekimai; kai kurie mokytojai čia buvo nuleidę žinių kartelę, todėl, pavyzdžiui, 4B klasė turėjo per gerus pažymius; mokytojas Gaižauskas neatidžiai tikrindavo sąsiuvinius, juose palikdavo nepažymėtų klaidų; mokytojai čia visiškai nedirbo su miesto gyventojais – jiems neskaitė paskaitų mokslinėmis, politinėmis ir antireliginėmis temomis; nebuvo organizuotas pačių mokytojų mokymas marksizmo-leninizmo temomis.
Redaguodamas į visa tai Vykdomasis komitetas (VK) nusprendė įpareigoti mokyklos direktorę drg. Novickienę per ketvirtį pašalinti visus trūkumus bei ypatingą dėmesį skirti antireliginės propagandos paskaitų organizavimui.
Kaip ir 3-iosios septynmetės mokyklos atveju, taip ir šįkart VK nurodė visų miesto mokyklų direktoriams aptartį šį sprendimą mokytojų susirinkimuose ir numatyti konkrečias priemones, kad jų ir jų įstaigose nesusiklostytų tokia situacija. Apie priimtus sprendimus direktoriai Liaudies švietimo skyrių turėjo informuoti per porą savaičių.
Patikrinta tuo metu buvo ir 1-oji vidurinė mokykla (dabar – Vytauto Didžiojo gimnazija), kuriai tada vadovavo Jonas Slavėnas.
Ją tikrinusi komisija pasidžiaugė, kad per pastaruosius metus įstaiga pasipildė jaunais mokytojais, jau baigusiais aukštąsias sovietines mokyklas. Už gerus pasiekimus komisija gyrė fizikos mokytoją Rubažavičienę ir jos kolegę, gamtos mokslų mokiusią Juškaitienę, tačiau konstatavo, kad bendras mokymosi lygis čia vis dar nebuvo geras, nes nepatenkinamai mokėsi 22 proc. moksleivių. Viena iš to priežasčių, anot komisijos, buvo tai, kad net 12 mokytojų čia dirbo tik antraeilėse pareigose. Rusų kalbos ir žmogaus fiziologijos-anatomijos pamokos šioje mokykloje, anot komisijos, buvo žemo lygio. Čia irgi neatidžiai buvo tikrinami sąsiuviniai, o nemažai jų dar buvo ir purvini. Tėvų susirinkimai 1-ojoje vidurinėje buvo vykdomi nekruopščiai, o gana dažnai ir neįvykdavo, nes tėvai tiesiog neateidavo į juos.
Reaguodamas į tokią padėtį VK nurodė Liaudies švietimo skyriaus vedėjui drg. Baranauskui apriboti mokytojų darbą antraeilėse pareigose ir kaip įmanoma rečiau kviestis į šią mokyklą dirbti instituto studentus, o reikiamus kadrus komplektuoti iš nuolatinių darbuotojų. Mokyklos mokytojams buvo nurodyta ypatingą dėmesį skirti klasės ir namų darbams bei nepalikti nė vieno neištaisyto darbo. Kartu buvo nurodyta sekti, kad sąsiuviniai būtų švarūs, o uždaviniai sprendžiami kaligrafiškai. Taip pat pedagogams buvo iškeltas uždavinys, kad iki metų galo šioje mokykloje nebeliktų kurso kartoti paliktų mokinių.
Vaikams – skveras, kolchozų kadrų kalvei – sklypas
1952-ųjų balandžio pradžioje VK nusprendė Liaudies švietimo skyriui perduoti 3600 kv. m ploto skverą-parką, buvusį M. Gorkio (Liepų) gatvėje, kad jis ten įrengtų „vaikų miestelį“. Skyriaus vedėjui drg. Baranauskui visus darbus buvo nurodyta atlikti iki gegužės 1-osios.
Už naudojimąsi šiuo miesteliu turėjo būti imamas mokestis, kurio dydį nustatyti buvo pavesta Miesto finansų skyriui.
Balandžio 24 d. VK nusprendė paskirti 2 ha ploto sklypą Sportininkų g. 11 Klaipėdos apskrities žemės ūkio valdybai, kad ji čia pastatytų kolchozams reikalingų kadrų rengimo kombinato pastatų kompleksą.
Sprendime nurodoma, kad anksčiau tokiam objektui statyti buvo numatyta skirti sklypą, buvusį ties Juliaus Janonio ir Gulbių gatvių kampu, bet atlikus geologinius tyrimus paaiškėjo, kad jis nėra tinkamas tokioms statyboms, o kur kas geresnis gruntas ir gruntinio vandens lygis yra būtent minėtoje Sportininkų gatvės vietoje.
VK taip pat kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją prašydamas, kad ji į sąmatą įtrauktų ir naujos šalia šio sklypo projektuojamos gatvės tiesimo bei vandentiekio ir kanalizacijos tinklų įrengimo darbus.
Sprendime taip pat nurodyta, kad komplekso statybos turi prasidėti ne vėliau kaip tų metų birželio 1-ąją. Visgi arba šios statybos vėlavo prasidėti arba gerokai užtruko, nes 1953-iųjų gruodžio viduryje „Tarybinė Klaipėda“ rašė, jog „ateinančiais metais Sportininkų gatvėje bus baigtas statyti pastatas, kuriame įsikurs mokomasis kombinatas žemės ūkio kadrams rengti“.
Pradėjusi veikti ši įstaiga vadinosi Klaipėdos žemės ūkio buhalterinės apskaitos technikumu.
1991 m. liepą Gedimino Vagnoriaus vadovaujama Vyriausybė nusprendė neatlygintinai perduoti Žemės ūkio ministerijai priklausiusios buvusios Klaipėdos žemės ūkio komercijos mokyklos pastatų kompleksą Klaipėdos universitetui, kuris čia vėliau įkurdino Tęstinių studijų institutą.
Klaipėdos universitetas nebenaudotą kompleksą 2021 m. vasarį pardavė aukcione. Objektą už 1,9 mln. eurų įsigijo Klaipėdoje registruota bendrovė „Antante“, kuri vienintelė ir dalyvavo šiame aukcione. Šiuo metu pagrindiniame 7938,95 kv. m pastate yra įrengti butai ir negyvenamosios patalpos.
Straipsnis parengtas įgyvendinant Medijų rėmimo fondo remiamą projektą „Savaitgaliai su senąja Klaipėda“
Parašykite komentarą