Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-12-22 |
Šio teksto pirmoje dalyje pristačiau Klaipėdos uosto šiaurinį ir pietinį molus – Lietuvos vartus į jūrą – kaip uosto vystymosi būtiną fizinį dėmenį, kuris mums dešimtmečių bei šimtmečių kontekste pasakoja žmogaus ir jūros komplikuotą „draugystę“ su visais per ją atsirandančiais universaliais elementais – nauda, džiaugsmu, pavojumi ir liūdesiu.
Na gerai, tokie uosto statiniai kaip molai ir bangolaužiai, kurie formuoja „jūros vartus“, gal tiesiogiai ir nepasakoja, bet mums simbolizuoja Klaipėdos ar Lietuvos žengimą į jūrų pasaulį, į vakarietišką civilizacinį modelį, į galimybę kurti stiprų miestą ar stiprią valstybę.
Uostas, molai ir laivyba XX–XXI a.
Po 1923 m. įvykdytos sėkmingos Klaipėdos „sukilimo“ karinės operacijos Lietuvos vyriausybei atsivėrė galimybės išnaudoti Klaipėdos jūrinį uostą tarptautinės prekybos organizavimo tikslais.
Ilgą laiką iki tol (beveik 700 metų) Klaipėda gyveno atskirą gyvenimą nuo Lietuvos. Todėl teko daug investuoti į hidrotechninius darbus (krantinių, molų ir baseinų statyba), infrastruktūros (geležinkelių ir plentų jungtys su Lietuvos miestais) ir suprastruktūros (sandėliai ir kranai) įrengimą, jūrinės laivininkystės organizavimą. Iki 1939 m. Klaipėdos uostas buvo sujungtas su Lietuvos ekonominių užnugariu, į uosto vystymą investuota per 40 mln. litų, uoste koncentravosi 70–80 % šalies užsienio prekybos (eksporto ir importo apimčių).
1923 m. Klaipėdos uoste aptarnauti 700 laivų, 1938 m. – 1500 laivų. 1938 m. bendra krovinių apyvarta siekė 1,53 mln. tonų. 1937 m. uoste prie marių krantinių ant bėgių važinėjo 7 elektriniai portaliniai kranai, veikė ir didėlės galios (35 t) stacionarus kranas.
1923–1925 m. pietinis molas jūroje driekėsi 1238 m, šiaurinis – 1140 m, jūros vartuose farvaterio gylis tesiekė 5,5 metrus. 1938 m. uosto farvaterio gylis jau siekė 8-10 m, laivams prisirišti tiko 8 km marių krantinių. Tarpukariu molai tvirtinti kaskart po didesnių audrų išplovimų mūrijant granito akmenis.
1927 m. pietinio molo gale pastatytame 7,35 m aukščio švyturyje signalinis žibintas skleidė žalios spalvos šviesos signalą 3600 kampu. 1928 m. molų tvirtinime pirmą kartą išbandytos masyvios gelžbetoninių blokų konstrukcijos (naudojamos iki šiol), kurios gerai atlaikė 1931–1932 m. audras.
1931 m. sausio 6 d. šiauriniame mole pradėjo veikti nautofonas, kuris ūkanotu oru skleidė laivams perspėjamuosius garso signalus: ilgas 3 sekundžių garsas, po jo 0,5 sekundės tyla, vėl ilgas 3 sekundžių garsas, po jo 22 sekundžių tyla.
Pro jūros vartus tarpukariu kasdien praplaukdavo vidutiniškai 8 prekybiniai garlaiviai.
Po Antrojo pasaulinio karo, sovietmečiu, molų bangolaužiai tvirtinti papildomais masyviais gelžbetonio luitais ir „tetrapodais“, tapusiais atpažįstamu uosto semantiniu ženklu.
2000-2002 m. Klaipėdos uosto molų rekonstrukcijos metu prailginti bangolaužiai. Pietinis nusitiesė į jūrą papildomus 278 metrus, šiaurinis – 205 metrus. Dar labiau susiaurėjo uosto įplauka. Šiaurinio molo galinė atkarpa buvo nukreipta taip, kad nuo jūros bangų apsaugotų prie artimiausių krantinių, ypač „Klaipėdos naftos“, prišvartuotus laivus. 2005 m. bendras uosto krantinių ilgis sudarė 25 km, uosto įplaukos kanalo gylis siekė 15 metrų.
2024 m. baigti paskutiniai jūros vartų patobulinimai, vykę nuo 2020 metų. Ties pietiniu ir šiauriniu molu vidinėje pusėje į dugną iš polių sukaltos špunto sienos. Šių sienų viršūnės nesiekia vandens paviršiaus, todėl jos sužymėtos žaliais ir raudonais stulpais, šviečiančiais naktį atitinkamomis spalvomis. Molų konstrukcija nepakito, o atsiradusios špunto sienelės padeda užtikrinti 17 m gylį uosto įplaukoje.
Šiandien Klaipėdos uosto neįsivaizduojame be jūros molų. Jau XIX a. antroje pusėje ir XX a. pradžioje jie tapo populiaria miestiečių pasivaikščiojimų vieta, mėgėjų žvejų traukos objektu. Tarpukariu uosto molai buvo vienos iš tų vietų, kur ne vienas lietuvis pirmą kartą pamatė jūrą.
1934 m. rugpjūčio 12 d. Melnragės pajūryje, netoli šiaurinio molo pastatytoje tribūnoje, pirmos Jūros dienos Klaipėdoje proga iškilmingą kalbą sakė Lietuvos prezidentas Antanas Smetona. Kalbos metu Lietuva simboliškai prisiekė amžiais neapleisti jūros. Teigiama, kad Jūros dienos savaitgalį Klaipėdą ir Lietuvos pajūrį aplankė virš 50 000 žmonių iš visos šalies.
Antrojo pasaulinio karo metu uosto infrastruktūra buvo smarkiai sugriauta ir apgadinta. 1945 m. spalio 21 d. į Klaipėdos uostą iš Archangelsko atplaukė pirmasis krovininis laivas – garlaivis „Asturija“ – su 2000 t akmens anglies kroviniu. Nuo XX a. 6-ojo dešimtmečio prekybos uoste buvo realizuojami Tarybų Sąjungos eksporto kroviniai – metalo gaminiai, mediena, medvilnė, cukrus, statybos ir chemijos medžiagos. Kol dar poreikis buvo aukštas (iki 1980 m.) ypač daug eksportuota akmens anglies.
1980 m. per Klaipėdą iš TSRS eksportuota 6,7 mln. tonų krovinių, prekybos uoste (šiauriau Dangės upės) dirbo 33 portaliniai kranai. Nuo 1959 m. prie artimiausių jūrai krantinių, visai šalia šiaurinio molo pradžios, veikė naftos eksporto ir perpylimo bazė, joje kraudavo iki 11 mln. tonų TSRS naftos produktų per metus.
Po rekonstrukcijos ir šiuolaikinių aplinkosaugos reikalavimų įgyvendinimo XXI a. pradžioje „Klaipėdos naftos“ teritorijoje jau stovėjo 30 skystojo krovinio talpyklų – cisternų.
1990 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę uostas kaip ir laivynas turėjo prisitaikyti prie naujų veikimo sąlygų. 1993 m. veiklą pradėjo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija su tikslu rūpintis tarptautinio uosto kūrimu, sėkmingu funkcionavimu ir integravimu į Europos bei pasaulio transporto sistemą. Pagrindinėmis eksporto prekėmis tapo trąšos, lietuviški grūdai ir naftos produkcija. Palaipsniui augo konteinerių krova.
Klaipėdos uostas bene 30 metų veikė kaip didžiausias Lietuvos transporto centras aptarnaudamas tranzitinę prekybą tarp Rytų ir Vakarų. Kad čia jungiasi globaliai ekonomikai svarbūs vandens ir sausumos keliai liudija krovos apimtys – rekordiniais 2020 m. krauta 48 mln. tonų krovinių. 2021 m. krauta 30 mln. tonų vien Lietuvos užsienio prekybos krovinių. Tarpukario Lietuvoje krova buvo keliasdešimt kartų mažesnė.
Ištisus metus veikiantis neužšąlantis Klaipėdos uostas, pasiekiamas jūra, geležinkeliu, mariomis ir plentu, aplink save kuria jūrinės ekonomikos centrą. Svarbu ne tik krova ir pajamos į valstybės biudžetą. Uostas – reikšminga Lietuvos saugumo ir energetinio tvarumo koncepcijų ašis.
2018 m. gruodžio 19 d. į Klaipėdą įplaukė didžiausias laivas uosto istorijoje – konteinervežis „MSC Ingy“. Jo ilgis – 400 m, plotis – 60 m, talpa – 19 500 konteinerių. Jis 75 m ilgesnis už Vilniaus televizijos bokštą.
2023 m. duomenimis Klaipėdos uoste apsilankė 5346 laivai, tad kasdien sąsiauriu pro uosto jūros vartus, tarp šiaurinio ir pietinio molų, galėtume stebėti iki 30 praplaukiančių laivų.
Laivų ir jūreivių likimai prie jūros vartų
Klaipėdos uostas įsikūręs patogioje vietoje vystyti prekybinę veiklą. Laivų navigacijos sąlygos jo prieigose, priešingai, yra labai nepatogios ir sudėtingos. Siaura įplauka tarp seklumų, vėliau tarp molų, reikalavo jūreivystės įgūdžių iš laivų kapitonų ir įgulų. Skirtingų krypčių srovės ir apgaulingos bangos čia kūrė ypatingas patirtis. Deja, šimtai laivų Klaipėdos uosto taip ir nepasiekė.
Gana tiksliai žinoma, kad 1750–1800 m. laikotarpiu ties Klaipėda nuskendo apie 50 burlaivių, vidutiniškai po vieną kasmet. 1776 m. spalio 11–12 d., pučiant stipriam vėjui, prie Klaipėdos į krantą buvo išmesti du anglų laivai, trys olandų ir vienas vokiečių. 1777 m. pavasarį prie Klaipėdos buvo prarasti dar 9 burlaiviai.
1803 m. spalio mėnesį jūroje ant šiaurinės Klaipėdos sąsiaurio seklumos pateko tristiebis burlaivis „Guardian“. 1804 m. pradžioje 57 vyrų komanda bandė laivą ištuštinti ir išjudinti nuo seklumos. Kilusi dar viena audra išjudintą laivą sudaužė į gretimą seklumą. Žuvo 53 gelbėtojai savanoriai – jūrininkai, uostininkai, žvejai. Jūra netoli pajūrio Karklės kaimo išplovė 11 laivo gelbėtojų kūnus. Jie ir buvo ten palaidoti ant jūros kranto kopagūbrio, vietoje, kuri gavo Skenduolių kapinių vardą.
1862 m. balandžio 10 d. Klaipėdos sąsiauryje staigiai į jūrą pajudėjęs Kuršių marių šiaurinės dalies ledas perpjovė medinį burlaivį „Jason“, kuris netrukus nuskendo.
1875 m. sausio 10 d. apie 2 val. po pietų, varomas dviem garo mašinos sukamais ratais, galingiausias ir didžiausias Klaipėdos uosto vilkikas „Von der Heydt“ išplaukė į jūrą. Jam reikėjo į uostą partempti netoli vartų jūroje laukiantį burlaivį „Louise Laura“. Vilkikui išplaukiant oras buvo giedras, tačiau netrukus pajūrį apgaubė tirštas rūkas. Dėl rūko ir kompaso deviacijos su buksyruojamu burlaiviu plaukęs vilkikas į uosto vartus nepataikė. Jis pats užšoko ant suverstų aplink šiaurinio molo galvą akmenų, saugančių jį nuo ledo ir bangų. Metalinis vilkikas prakiuro ir netrukus visas prisipildė vandens. Bangos netrukus abu laivus visiškai sudaužė.
1933 m. liepos 15 d. jūrų skautų jachta „Budys“ sudužo į šiaurinį molą. Kai „Budys“ ruošėsi plaukti į Liepoją Baltijos jūroje antrą dieną siautė audra. Kadangi barometras kilo ir vėjas ėmė silpti, nutarta išplaukti nieko nelaukiant (slėgio kylimas pranašavo oro pagerėjimą). Po didelio jachtos remonto dar buvo nesutvarkytas variklis, tad pavilkti „Budį“ jūron prieš stiprią tėkmę sutiko locmanų laivas. Išvilktas iki trumpesnio pietinio molo galo, „Budys“ paleido lyną ir, iškėlęs perpus sumažintas bures, šoniniu vakarų-pietvakarių vėju turėjo plaukti 300 metrų iki atviros jūros. Likus apie 50 metrų iki šiaurinio molo galo, didžiulė banga apsuko laivą ragu į vėją, ir jis sustojo. Inkaras į dugną neįsitvirtino ir vilkosi dugnu. V. Amulevičius, E. Jasiukevičius ir V. Šidlauskas neišlaikė įtampos ir, nepaklusę kapitono įsakymui, puolė į vandenį bei dingo mūšoje. Tuoj po to didžiulė banga pakėlė laivą ant molo akmenų ir jis su garsiu braškesiu lūžo. Likę laive visi išsigelbėjo.
Prie šiaurinio molo netrūko ir kitokio tipo avarijų. 170 m ilgio, 19 630 t talpos tanklaivis „Globe Asimi“ 1981 m. lapkričio 21 d. išplaukdamas sudužo ties šiaurinio Klaipėdos uosto molo galva. Žmonių aukų nebuvo. Visas jau pakrautas krovinys (16 493 t mazuto) ištekėjo ir išsisklaidė uoste, šiaurinėje Kuršių marių dalyje ir jūros pakrantėje bei ant kranto, maždaug už 70 kilometrų. Padaryta apie 800 mln. dolerių nuostolių. Klaipėdos laivų remonto įmonių ir laivų statyklos prieplaukose išsiliejusio mazuto sluoksnio storis siekė iki 30 cm, o žiemos uoste – net iki 50 centimetrų.
Klaipėdos uoste buvo išsemta apie 19 344 t sumišusio su vandeniu mazuto. Į naftos eksporto bazę vėliau atgabenta ir perdirbta į prekinį produktą 9065 t, t. y. 53,5 proc., į tanklaivį supilto mazuto. Daugiau kaip 600 t mazuto nuskendo vandenyje, ištirpo ir išgaravo. Iškasta ir išvežta į sąvartynus 600 000 t mazutu užteršto smėlio.
1988 metų rugsėjo 24 d. šalia „Globe Asimi“ likučių prie šiaurinio molo nuskendo Vokietijos laivas „Rudolf Breitscheid“. Laivo ilgis – 142 metrai. Išplaukiant iš Klaipėdos uosto, didelės audros metu, giliai pakrautas laivas buvo nustumtas iš farvaterio koridoriaus. 21 val. manevruodamas prie uosto vartų, laivas pajuto žemę ir iki rugsėjo 25 d. 7 val. ryto laivas jau tvirtai užstrigo seklumoje prie šiaurinio molo. Nepaisant įdėtų pastangų, laivui nepavyko išsivaduoti – laivo konstrukcijos neatlaikė ir laivas perlūžo. Visa įgula buvo išgelbėta.
1988 m. gruodį priekinė laivo dalis nubuksyruotą į Suomijos uostą Haminą, kur 1989 m. vasarą 10 000 plieno lakštų ir ruošinių krovinys buvo iškrautas. Galinė laivo dalis liko prie šiaurinio molo. Laivo liekanos ištrauktos 1995 metais. Paskutiniai „Globe Asimi“ ir „Rudolf Breitscheid“ laivų likučiai iš jūros dugno pašalinti 2006 metais.
Taigi, „jūros vartai“ nuo seno žadina vaizduotę, gąsdindami pavojais ir masindami galimybėmis. Klaipėdos uosto molai yra ir ypatinga vieta, kurioje susitinka laivai ir jūrininkai su kranto smalsuoliais. Jūros vartai ir svarbi dalis Lietuvos jūrinės istorijos, ir vieta, kur atsiskleidžia tikras santykis su jūra. Kaip supratote, tas santykis gali būti visoks. Kupinas atradimų džiaugsmo ar praradimų skausmo.
Ir nepamirškite kodėl jūreiviai plaukia į jūrą – tam, kad grįžtų.
Daugiau tokių tekstų galima rasti čia.
Jūrinės kultūros tekstų rengimą finansuoja Lietuvos kultūros taryba
Per laiką taip sudarkė gamtą. Net liūdna žiūrėti.