Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-12-20 |
Klaipėdos teismai atmetė už smurtą prieš žmoną 2022-aisiais nuteisto buvusio Klaipėdos apygardos prokuroro Sauliaus Galmino prašymą panaikinti jo teistumą.
Ikiteisminis tyrimas prieš tuometinį prokurorą buvo pradėtas dar 2021-ųjų sausį, kai jo žmona Aušra kreipėsi į pareigūnus, pranešdama namuose Klipščių kaime patyrusi sutuoktinio smurtą. Nuo į namus atvykusių pareigūnų prokuroras tąsyk paspruko, bet netrukus buvo surastas ir apklaustas.
Praėjus kuriam laikui jo žmona žiniasklaidai pateikė naują įvykių versiją, iš esmės kaltę prisiėmusi pati dėl esą užsitęsusios negydytos depresijos ir iš to kilusios jos pačios neadekvačios reakcijos, tačiau tai prokuroro neišgelbėjo – jis ne tik buvo atleistas iš pareigų, bet ir nuteistas. Uždaro proceso metu bylą išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. vasarį S. Galminui skyrė šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per šį laikotarpį pradėti dirbti arba tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje. Kartu jis buvo priėmęs sprendimą pranešti Klaipėdos apylinkės prokuratūrai dėl galimai A. Galminienės duotų melagingų parodymų. Reaguojant į tai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, vėliau nutrauktas pagal laidavimą.
Galminai skundė pirmos instancijos nuosprendį Apeliaciniam teismui, bet jis 2022-ųjų lapkritį paliko galioti minėtą verdiktą.
Dabar jau S. Galminas buvo kreipęsis į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus, prašydamas panaikinti jam teistumą. Savo prašymą vyras motyvavo tuo, kad jau yra suėję pusė teistumo termino, per visą tą laiką nėra padaręs jokių naujų nusikaltimų, jis esą yra puikiai charakterizuojamas darbe ir kolegų.
S. Galminas taip pat akcentavo, kad atsiradus teistumui buvo panaikinti jo turėti leidimai ginklams, o atgavus juos esą galėtų „vykdyti ginkluotą pasipriešinimą okupacijos metu gindamas valstybę ir šeimą“. Vyras dėstė, jog nori tapti advokatu, o dabar to negali padaryti, kol neturi nepriekaištingos reputacijos.
Teismo posėdžio metu prokurorė Laimutė Martinavičienė prašė nuteistojo prašymą tenkinti iš dalies – teistumo laikotarpį sutrumpinti pripažįstant, kad praėjus dvejiems metams po bausmės atlikimo S. Galmino teistumas pasibaigtų. Anot jos, formalūs teistumo panaikinimo ar sutrumpinimo pagrindai šiuo atveju tikrai yra, nes nuteistasis teismo įpareigojimų bausmės atlikimo laikotarpiu laikėsi. Jo noras tęsti darbinę veiklą teisinėje srityje esąs irgi pagrįstas bei pakankamai argumentuotas. Visgi kartu ji akcentavo buvusio kolegos padarytus įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tarp kurių ir „nemažas“ greičio viršijimas gyvenvietės teritorijoje.
Bylą išnagrinėjęs apylinkės teismo teisėjas Gintaras Stokus eksprokuroro prašymą atmetė. Teismas pirmiausia akcentavo, kad baudžiamojo proceso metu S. Galminas nebuvo nuoširdus, melavo ir išsisukinėjo, bandydamas išvengti atsakomybės, savo elgesį vertina nekritiškai. Buvęs pareigūnas ne kartą keitė savo parodymus, koreguodamas juos taip, kad galėtų išvengti baudžiamosios atsakomybės, kaltės dėl padaryto nusikaltimo nepripažino, neišreiškė jokio gailesčio, bet, priešingai, kaltę bandė perkelti sutuoktinei. Priminta, jog įsigaliojusiuose nuosprendžiuose buvo nurodyta, jog smurtas buvo S. Galmino charakterio ypatybių, gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio (šeimoje) pasekmė.
Teismas akcentavo ir tai, jog S. Galminas nuosprendį skundė ne tik apeliacine, bet ir kasacine tvarka, o tai esą rodo, kad nuteistasis ir po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo nepakeitė savo nusikalstamo elgesio vertinimo.
„Teismo nuomone, svarbu ir tai, kad S. Galminas po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo administracine tvarka baustas 5 kartus už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (greičio viršijimą bei automobilio pastatymą ne vietoje), paskutinį kartą už 2024 m. spalio 26 d. (sekančią dieną po prašymo dėl teistumo panaikinimo pateikimo) padarytą pažeidimą, t. y. už greičio viršijimą gyvenvietėje 33 km/val., ir visus šiuos pažeidimus jis vertina kaip menkaverčius“, – rašoma nutartyje.
Pabrėžė teismas ir tai, jog Konstitucijoje nurodyta, kad Lietuvos valstybės gynimas nuo užsienio ginkluoto užpuolimo – kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio teisė ir pareiga, o leidimas laikyti ginklą, priešingai nei mano nuteistasis, nėra reikšmingas.
„Iš nuteistojo S. Galmino prašymo ir jo paaiškinimų teismo posėdyje matyti, kad teistumas nėra kliūtis jam užsiimti tam tikra darbine veikla, iš su prašymu pateiktų charakteristikų matyti, kad jam tai puikiai sekasi daryti. Teismo nuomone, ta aplinkybė, kad dėl teistumo persikelia kandidato į advokatus nepriekaištingos reputacijos termino skaičiavimo pradžia, nelaikytina neproporcingai apsunkinančia nuteistojo padėtį“, – konstatavo pirma instancija.
Tokia nutartis galėjo būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui ir S. Galminas tai padarė. Visgi ir čia jis nieko nepešė. Skundą išnagrinėjusi teisėja Edita Lapinskienė sutikto su pirmos instancijos išvadomis ir jos nutartį paliko nepakeistą.
Straipsnis parengtas įgyvendinant Medijų rėmimo fondo remiamą projektą „Dienos aktualija“
Parašykite komentarą