Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-12-17 |
Pirmos instancijos teismas patvirtino, kad Neringos savivaldybė padarė pažeidimų įgyvendindama socialinio būsto statybų Preiloje projektą. Tačiau kartu buvo nuspręsta, jog jai pritaikyta sankcija buvo gerokai per griežta ir ji sumažinta beveik keturis kartus.
Neringos savivaldybės administracija sutartį dėl europinės paramos tokiam projektui su Centrine projektų valdymo agentūra (CVPA) pasirašė dar 2017 m. liepą. Joje buvo numatyta, jog keturių socialinių būstų įrengimui agentūra skirs 191 339,6 Eur, savivaldybė pridės 60 873,76 Eur.
Baigiantis 2021-iesiems savivaldybė pasirašė rangos sutartį su gana dažnai jos konkursus laiminčia Telšiuose registruota UAB „Žimpra“ (kurorto savivaldybė yra didžiausias pastarųjų metų šios įmonės viešojo sektoriaus klientas). Už 464 673,31 Eur telšiškiai įsipareigojo pastatyti šešių butų namą sklype Preilos g. 73B. Vėliau, per 2022-uosius, buvo pasirašyti trys papildomi sutarimai, galutinę sutarties kainą padidinę beveik 53 tūkst. eurų.
„Mūrinis vieno aukšto su mansarda namas pasižymi Kuršių nerijai būdinga architektūrine išraiška ir primena senųjų šio krašto žvejų gyvenamąjį namą. Kaip reikalauja teisės aktai, pritaikyta charakteringa etnokultūrinio paveldo aplinkai būdinga sodybinio sklypų užstatymo struktūra ir tvarkymo elementai“, – buvo rašoma pernai vasarį savivaldybės išplatintame pranešime, skirtame objekto užbaigtuvėms.
Jame Neringos meras Darius Jasaitis dėstė, jog projektas užtruko ilgiau nei planuota dėl teritorijų planavimo ir statybą leidžiančio dokumento gavimo procedūrų.
„Gyvenamajame name įrengti 6 socialiniai būstai – dveji dviejų kambarių ir keturi vieno kambario. Pirmajame aukšte esantis vienas būstas, pritaikytas neįgaliajam. Šie būstai bus išnuomoti mažiausiai 6 asmenims ar šeimoms. Sutvarkyta ir greta esanti aplinka – čia įrengta vaikų žaidimo aikštelė, lauko treniruoklis bei zona poilsiui. Tik Neringos savivaldybės biudžeto lėšomis pastatyti 2 butai“, – buvo rašoma šiame pranešime.
Dabar jau paaiškėjo, kad savivaldybė ne tik užtruko įgyvendindama šį projektą, bet ir padarė pažeidimų.
Konkurse be „Žimpros“ dar dalyvavo UAB „Svajonių statyba“, kurios pasiūlyta kaina viršijo pirkimui skirtą lėšų sumą. Tačiau laimėtoju pripažinta bendrovė tik praėjus pusei metų nuo sutarties pasirašymo pateikė „Lietuvos draudimo“ išduotą laidavimo draudimo liudijimą, nors tai turėjo būti padaryta per 10 dienų. Be to, pagaliau pateiktame liudijime buvo nurodyta, jog laiduojama suma mažėja proporcingai pagal sutartį įvykdytų statybos darbų sumai. Tai nustačiusi CVPA konstatavo pažeidimą ir šiemet kovą nurodė savivaldybei per 90 dienų grąžinti į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sąskaitą 46 258,6 Eur.
Nesutikdama su tokiu sprendimu savivaldybė pateikė skundą Regionų apygardos administraciniam teismui ir jame aiškino, kad neva sutartis su „Žimpra“ nebuvo įsigaliojusi tol, kol ji nepateikė minėtosios garantijos. Taip pat ji akcentavo, kad rangovas tinkamai įvykdė savo įsipareigojimus ir užtikrinimas niekada nebuvo panaudotas.
Bylą išnagrinėjusi šio teismo Panevėžio rūmų kolegija, kurią sudarė teisėjai Erminijus Baziulis, Giedrė Kairienė ir Jolanta Medvedevienė, konstatavo, jog savivaldybės skundas yra tenkintinas iš dalies.
Teismas nesutiko su savivaldybės argumentais dėl sutarties įsigaliojimo laiko. Anot jo, Viešųjų pirkimo įstatymas aiškiai numato, jog jeigu tiekėjas, kuriam buvo pasiūlyta sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, nepateikia pirkimo dokumentuose nustatyto sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinančio dokumento, laikoma, kad jis atsisakė sudaryti susitarimą. Analogiška nuostata buvo ir su „Žimpra“ pasirašytoje sutartyje.
Pažeidimu teismas pripažino ir tai, kad savivaldybė priėmė laidavimo liudijimą, kuriame buvo sąlyga, kad laiduojama suma mažėja proporcingai UAB „Žimpra“ pagal sutartį įvykdytų statybos darbų sumai.
„UAB „Žimpra“ nustatytu terminu nepateikus sutarties įvykdymo užtikrinimo ir pareiškėjai laikantis teisinio reglamentavo bei iš naujo paskelbus pirkimą, negalima atmesti galimybės, kad galėjo būti pateikta daugiau pasiūlymų, juose galėjo būti nurodytos mažesnės kainos ar tai galėjo lemti kitokius pasiūlymus (pavyzdžiui, dėl darbų užbaigimo termino). Todėl dėl pareiškėjos padaryto pažeidimo kilo konkurencijos pusiausvyros pažeidimo rizika, kas atitinka potencialios žalos Europos Sąjungos biudžetui padarymo sąlygą ir sudaro teisinį pagrindą taikyti finansinę korekciją bei reikalauti grąžinti nepagrįstai gautas lėšas iš Europos Sąjungos fondų“, – rašoma teismo sprendime.
Tačiau kartu teismas konstatavo, jog CVPA, pritaikydama 25 proc. dydžio finansinę korekciją, jos tinkamai neindividualizavo – neatsižvelgė į pažeidimo pobūdį, sunkumą, neįvertino eilės savivaldybės nurodytų aplinkybių. Anot teismo, atsižvelgiant į minimalų pirkime dalyvavusių tiekėjų skaičių, tikimybė, jog paskelbus naują tapatų pirkimą būtų sulaukta didesnio dalyvių skaičius, vertintina kaip nežymi.
Tad kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pritaikytos 25 proc. finansinės korekcijos dydį mažinti iki 5 proc. (12 423,04 Eur). Iš šios sumos dar turėtų būti atskaitoma 864,59 Eur netinkamomis finansuoti pripažintos projekto išlaidos.
Neringos savivaldybės advokatas šioje byloje prašė klientei priteisti 919,6 Eur siekusias atstovavimo išlaidas, bet skundą patekinus tik iš dalies buvo priteista 235,53 Eur.
Toks sprendimas dar gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Straipsnis parengtas įgyvendinant Medijų rėmimo fondo remiamą projektą „Dienos aktualija“
Parašykite komentarą