Jaunosios kartos menininkų darbų paroda ⦋S⦌MĖLY

Atvira Klaipėda 2024-12-17

Gruodžio 20 d., penktadienį, 17.30 val., Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre atidaroma vienų žinomiausių jaunosios kartos menininkų-tyrėjų jungtinė paroda ⦋S⦌MĖLY. Pavadinime užkoduotas metaforinis Klaipėdos krašto mėlis, telpantis viename kvadratiniame paplūdimio smėlio metre.

Keturių dalyvaujančių autorių temos – jūriniai simboliai, tyrimai ir eksperimentai laboratorijose ar dirbtuvėse. Meno ir mokslo simbiozė, klimato kaita, tvarumas, laikas, erdvė, garsas, spalva nagrinėjami per gamtos formas ir objektus: gintarą, smėlį, smilgą, jūrinį dumblį. Parodoje dalyvauja Arūnė Baronaitė („Be turinio”), Vytautas Juozėnas („Lengvai”), Linas Kutavičius („Amberscope / Gintaro lęšis”), Simona Agota Martinkus („1 m2”).

Tai – ne pirmoji Simonos Agotos Martinkus kuruojama paroda, tad jau pastebimas jai būdingas braižas: žiūrovui visada užduodama mįslė, kiekviena paroda – tarsi užkoduotas sprendinys. Be to, jos parodos – interaktyvios, edukatyvios. Viena iš trijų jos instaliacijų šioje parodoje yra įkvėpta vaikystėje rodytos LRT pažintinės laidos vaikams „Gustavo enciklopedija“: nuo smėlio smiltelės iki Stiklių gatvės Vilniuje, taip pabrėžiant kokybiškos edukacijos svarbą besiformuojančiam vaikui.

Panašiu principu sukonstruota ir visa paroda: fizikinės, cheminės vieno parodos elemento savybės pereina į kito arba papildo ją vaizdais, garsais, motyvais, nuo smėlio, smilgos, jūrinio dumblo, mėlyno stiklo šukių iš dingusių Klaipėdos vitražų iki gintaro. Inkliuzai juose, pasakojantys trisdešimties tūkstančių metų istorijas, tarsi atsikartoja juvelyrikoje, kur dervų gabalėliuose „sustingdintos“ šiuolaikinio žmogaus šiukšlės. „Jas man siuntė bičiuliai iš įvairiausių pasaulio vietų: JAV, Indijos, Meksikos, Madagaskaro, Šveicarijos, Italijos, Latvijos, įvairiausių Lietuvos miestų“, dalijasi Simona Agota. „Mes visi čia esame readymaker‘iai, kuriantys iš jau egzistuojančių dalykų, naudojantys turimais resursais ir taip palaikantys tvarumą šiame pasaulyje“.

Esami resursai arba jau žinomos, bet naujai prikeltos technologijos – kita svarbi parodos ketverto bendrabūvio taisyklė: kitoks žvilgsnis į „prisikėlusią“ cianotipiją Vytauto Juozėno fotografijose, Arūnės Baronaitės skaudūs ekologijos klausimai nuotraukose, ryškintose, naudojant nykstantį Baltijos jūros dumblį, ar Klaipėdos universiteto (KU) metodinio STEAM centro suteikto mikroskopo pagalba čia pat, parodoje, lyginami įvairių bioplastikų, randamų dirvoje, duomenys. Lino Kutavičiaus ekspozicijoje analoginio projektoriaus pagalba „atrandamas“ šiuolaikinis gintaro kambarys su visais inkliuzais, iliuziniais momentais ir istorijos aktualizavimu: kaip gyveno baltai, koks buvo klimatas čia, kai tik nuslinkus ledynams, prisipildė vandens tai, kas šiandien yra Baltijos jūra.

Vienas įdomiausių parodos elementų – fizikos moksle įvardijamą Vernerio Heizenbergo neapibrėžtumo principą vaizduojanti besisukanti smilgų pieva Vytauto Juozėno ekspozicijoje „Lengvai“. „Neapibrėžtumo kol kas neįmanoma apskaičiuoti, ties tuo dirba ir Oksfordo mokslininkai“,- sako Simona Agota. „Tai yra ateities lygtis, ir ta smilgelių pieva yra tos lygties vizualizacija: menininkas jau gali perteikti vizualiai, bet tebekeliami klausimai mokslininkams ir tebeieškoma atsakymų. Tarsi kolaboracija tarp meno ir mokslo, kai vieni kitų inspiruojami gali atlikti reikšmingus darbus, o kartu mes – tobulėti kaip visuomenė“.

Paroda veiks iki sausio 19 d. Parodos partneriai – KU metodinis STEAM centras.

Komentarai:

Pranešti apie klaidą

Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

Jūsų el.paštas *

Klaidingas tekstas

Komentaras apie klaidą

Siųsti