Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-12-12 |
„Tai yra elementarus verslo planas ne miestui, bet tikslinei grupei, funkcijai ir auditorijai“, – tokia ekspertų išvada įrašyta jų parengtoje Pietinio pocentrio Stariškių rajone galimybių studijoje, apžvelgiant „Nacionalinės marinos Klaipėdoje (Klaipėdos pietinė marina) programą“. Studiją parengusi MB „Quinary urbana“ teigia, kad „kategoriškai ignoruojami galiojančio Klaipėdos miesto bendrojo plano reglamentai ir nuostatos“.
Studijos rengėjai tvirtina, jog „pagal miesto struktūrinio modelio hierarchiją Stariškių pocentris yra ypač miestui svarbi teritorija ir miesto dalis, kuri turi tarnauti visam miestui, kaip mišri bendramiestinė, rekreacinė, poilsio teritorija viso miesto gyventojams ir svečiams, o ne vienai lokaliai funkcijai“. Ir dėsto, kad reikėtų keisti Bendrojo plano (BP) sprendinius nuo pat pradžių – keičiant bendrąjį Klaipėdos miesto BP konceptualųjį modelį, „perorganizuojant visą miesto centrų ir pocentrių sistematiką, o taip pat ir miesto strategines nuostatas ir ambicijas“.
„Vien BP nurodyto privalomumo rengti Stariškių vietovės lygmens BP neužtektų, nes miesto BP sprendiniai keistųsi iš esmės“, – tvirtina jie.
Naujosios studijos rengėjai kritiškai įvertino ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos užsakymu 2018 metais parengtą galimybių studiją „Klaipėdos miesto III vandenvietės iškėlimas“. Ir pateikė „esminį akcentą“ – bet kokiais variantais geriamas vanduo Klaipėdos gyventojams brangtų. Bei priduria: „Įgyvendinus bet kokį vandens gavybos ir tiekimo variantą, Klaipėdos (Karaliaus Vilhelmo) kanalas ir toliau liks uždarytas laivybai ir nebebus galima vykdyti dabar vykstančius pramoginių laivelių reisus nuo Lankupių“.
Ekspertai pateikė išvadą, kad nėra jokio pagrindo revizuoti vandenvietės apsaugos zoną, o „techniniu požiūriu” esamos III vandenvietės sanitarinės apsaugos zona iš principo neįtakoja planuojamos teritorijos urbanistiniam erdviniam modeliui.
Pietinio pocentrio Stariškių rajone galimybių studija parengta Klaipėdos miesto savivaldybės užsakymu. Dokumentas kainavo 28 483,4 Eur. Studijos rengėjai – architektai Saulius Motieka ir Lina Panavaitė, dirbę ir prie dabartinio miesto bendrojo plano
Gruodžio 17 d., 14 val., Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos posėdžių salėje (III aukštas) vyks šios studijos pristatymas.
STUDIJOS INFORMACIJA
Prognozuojama, kad Stariškių urbanistinio komplekso funkcinėje zonoje, apimančioje 13,7 ha plotą, galėtų įsikurti 1200 gyventojų.
Planuojamoje teritorijoje tikslinga numatyti vaikų darželį. Optimalus vienos įstaigos dydis būtų apie 90 vietų.
Per planuojamą teritoriją numatyta papildoma Vilhelmo kanalo jungtis su Kuršių mariomis.
…apie pocentrio visiškame miesto užkampyje „ypatingą hierarchinę svarbą” visam miestui. Žodžių daug, viskas blogai… ir ką? Bus dar vienas uosto patvorys su gyvenamaja statyba ir vaikų darželiu.
marina Mariną.
Neidomu,kad butu gerai.Svarbu,kad atitiktu tikslines strateginio investuotojo vizijos pagrindus.Projektas ruosiamas pagal busimo investuotojo,statytojo,valdytojo pageidavimus.Todel ir vilnieciai projektuoja,todel ir vilnieciai valdys.Prie ko cia Klaipeda jos gyventojai ar valdzia?
miesto centre Dangės pakrantėse šiukšlynai, automobilių laužynai, apleistos merdinčios pramoninės teritorijos ir būtent čia reikėtų statyti naujus gyvenamus kvartalus, mokyklas, darželius ir taip piginti miesto centro susisiekimo, inžinerinės infrastruktūros išlaikymo kaštus, kelti kokybę, o čia siūloma gyventojus ikišti tarp pramoninių teritorijų, šalia geležinkelių, dujų terminalų ir krovų kliedint apie kažkokį naują pocentrį ir atitikimą miesto bendrajam planui.
Ar mažai dar tuščių gargarų miesto centre stovi? Vienas reikalas jeigu tų gyventojų būt daug o dabar dėl brangstančio pragyvenimo visi keliasi į užmiesčius 20km atstumu nuo miesto..Kiek laiko jau pvz. Manto namai ar kiti pastatai tušti stovi? Praeik nuo Daukanto g. Manto gatve iki Sausio g. ir pasižiūrėk kiek negyvenamų namų..Aš matau tik vieną tikslą – visi kurkuliai norėdami užsitikrint savo susiveiktų pinigų saugumą kiša juos į apartamentų ar kt.NT statybą ir jokio čia kito tikslo nėra/Tarp kitko, sklinda kalbos kad apibrėžus skriestuvo principu ratuką aplink Trinyčių prūdą čia yra vadinama gentvilinės gaujos vykdančios NT plėtotojo veiklą zona Manau kad ir 3 vandenvietė ten pakliuvo
Reikėtų pridurti, kad pavėjinėje krovos zonoje namus gal statys, gal nestatys, o vandenvietė jau seniausiai stovi ir siurbia vandenį iš Vilhelmo kanalo. Panašu, kad niekas niekur jos neiškels, nes brangu. Nesunku pastebėti, kad prie kanalo vandens teršalų bukieto prisidės ir vėjų nešamos birių krovinių dulkės (lyg negana būtų organikos ar chemijos iš aplinkinių teritorijų, Dituvos, Kairių, etc). Tos dulkės puikiausiai nukeliaus iki vandenvietės bei kanalo, nugulusios pateks į kanalo vandenis, o ten ištirpusios – į vandentiekio tinklus, taigi, klaipėdiečiams ant stalo.
P.S. Negi Klaipėdoje nebeliko išmanančių specialistų, kad reikia samdyti iš Vilniaus ar Kauno. Kosmonautai? O kad taip pasikvietus marsiečius?
Studijos rengėjas teigia, kad teritorijoje reiktų statyti gyvenamą būstą 1200 gyventojų. Gyvenamas būstas – tai greičiausiai, iš lankstinuko apie gamtos prieglobstį atsiperkanti investicija vystytojui, praktiškai pirkėjų lėšomis pastatomi daugiabučiai – todėl net neabejokit, kad bus 🙂 Bet apie birių krovinių dulkes, visą parą girdimą konteinerių terminalo triukšmą ir metalo laužo krovą lankstinukuose tikrai nerašys.
Na architektai šie matyt individualius namus tik ir moka projektuot. Marina- visame pasaulyje yra traukos zona, restoranai, turizmas, pasivaikščiojimo vieta. Truputį iš kaimo išlyskite ponai. Laivai marinose tik ilsisi, sukurti jie plaukioti! 😉
bet jei miestas taip ausim karpys tie vilniečiai tuoj rimtais snukiais pradės galimybes nagrinėti kaip klaipėdiečius Dumpių savartyne apgyvendinti kraštovaizdžio reljefui pagyvinti, kad tik miesto centre klaskiniams trąšoms ir anglims krauti daugiau vietos būtų
Jeigu Klaipėda tikrai prasileis šitą nežinau kaip vadinti dalyką, tai bus labai tvirta vinis į jūrinio miesto ambicijų grabelį.
Klaipėdos buriuotojai, irkluotojai, kateristai, žvejai buvo pakviesti kartu su miesto architektais (LASKAO) parengti Nacionalinės marinos vystymo programą. Darbo abi pusės įdėjo daug, nes buvo aišku, kad tai bus vienintelė marina Lietuvoje, turinti pilną paslaugų pramoginei laivybai ir vandens sportams spektrą ir pajėgi priimti didelius tarptautinius renginius, net ne vien buriavimo, ar irklavimo. Architektai pasirūpino, kad planuojamoje teritorijoje atsirastų galimybė įgyvendinti pietinės Klaipėdos gyventojų viltis turėti kokybišką poilsio ir įvairiausių pramogų vietą su prieiga prie vandens. Nacionalinės marinos programa buvo perduota miesto savivaldybei, bet programoje numatyti pramoginės laivybos elementai iš šios „studijos” išnaikinti visiškai – numatomas vien laivų laikymas vandenyje, o žiemai juos iškelti į krantą ir laikyti tam pritaikytoje aikštelėje nebus galima. Nenumatoma ir galimybė nei laivus parengti sezonui, remontuoti, kurtis laivų ir pramoginės laivybos paslaugų verslams, kuriems reikalinga infrastruktūra, bent kiek didesnė už stalą biure. Pagal miesto BP teritorija yra žymima kaip paslaugų zona, todėl uosto direkcijai priklausančioje sklypo dalyje numatoma aikštė, matyt, keltų perkėlos transporto srautų organizavimui, autoparkingams. Ten paslaugų zona nesutrukdė. Tačiau architektų kontora iš Vilniaus nusprendė, kad paslaugų zonoje, kurioje yra įrengiama marina, niekaip negalės atsirasti marinoje privalomos paslaugos pramoginei laivybai. Nėra supratimo, kad jos, tos paslaugos, yra būtinos, kad ta laivyba mieste išliktų. LT klimate laivus palikti vandenyje negalima, ypač akvatorijoje, kur ledo lytis nuolat stumdys perkėlos laivyba. Pagal visuotinai žinomus standartus vystant marinas, kranto infrastruktūrai būtina numatyti tokio pat dydžio sklypą, kaip marinos veiklai naudojamos akvatorijos dydis. Regis, nesunku suvokti, kad laivas, esantis vandenyje, užima ne mažiau vietos, kiek iškeltas ant kranto. Studijos rengėjas nusprendžia, kad Lietuvoje vystyti mariną naudojantis kitų valstybių standartais nėra reikalo. Užteks vien prieplaukos, kam ta marina. Graikija ir Kanarai, tiesiog todėl, kad.
Čia, Stariškėse, yra unikali galimybė sukurti vienintelę pilnavertę, reprezentacinę mariną šalyje – todėl yra klaidingas studijos rengėjų požiūris, kad marina – tai siauros interesų grupės nuomonė. Jeigu aš neteisus – pasakykit, kur dar tai galima padaryti, jeigu ne Klaipėdoje? Žiemos uoste, kuriame kada nors bus įmanoma kažkas naudingo miestui, marinai būtinos kranto infrastruktūros įrengti nebus įmanoma – ten žemė bus smarkiai per brangi tokiems dalykams.
Aš ne urbanistas, gal jie kitą požiūrį turės. Bet klausimas miesto valdžiai – ar jūs rimtai ketinate apgyvendinti 1200 žmonių pavėjinėje zonoje teritorijų (buvusi Mukrano prkl teritorija), kurias uostas vysto kaip anglių ir birių krovinių, kuriuos iškėlinės iš miesto centro, kaupimui, sandėliavimui, tvarkymui, krovai? Jūs tikrai ketinate vėl sukurti naują nesantaikos židinį tarp uosto ir siekiančių sveikesnės ir švaresnės aplinkos, geresnės gyvenimo kokybės, klaipėdiečių? Kol ne vėlu – gal patys, kaip užsakovas, stabdykit tos savo „studijos” sapnus, nes dievaži, jūs tikrai paspringsit tais kvadratiniais metrais, kuriuos dabar užsisakot.
Puikus komentaras žmogaus išmanančio marinos infrastruktūrą. Pagarba. Tokių konsultantų trūksta savivldybės valdžiažmogiams.
O tai bet tačiau kokia demagogija atsiduoda teiginys, kad projektas (marina) skirtas vienai tikslinei grupei. Taip – vienai. Taigi, mieli kurmiai, paskaičiuokim. Vaikų darželis – irgi kažkokiai tikslinei grupei. O kodėl, pvz., oro uostuose, palei kilimo taką negalima rengti golfo laukų? Aš gal neskraidau lėktuvais, bet žaidžiu golfą. O kodėl stadione, laisvu nuo varžybų metu negalima laikyti laisvai bėginėjančių vištų? Kodėl LR Seime naktimis neleidus miegoti benamiams, o LR Prezidentūroje – migrantamss? Kodėl Klaipėdos uostas atsitvėręs 10 + km ilgio tvora, kodėl ten nebūtų galima žaisti slėpynių? Arba dažasvydžio? Todėl, kad negalima. Todėl ir pramoginių laivų uostas yra pramoginių laivų uostas su viskuo, kas jame ne GALĖTŲ, o PRIVALO būti.