Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
2024-12-11 |
Ministrų kabinetas trečiadienį priėmė nutarimus dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto skirto vystyti Rūdninkų karinio poligono karinę infrastruktūrą ir įsteigti karinį miestelį Kairių kaime Klaipėdos rajone. Bendra šių įsipareigojimų vertė viešajam sektoriui – apie 2,35 mlrd. eurų.
Nutarimo projektuose teigiama, kad partnerystės sutartis tarp valdžios ir privataus sektoriaus subjektų truks 15 metų, kurių metu privačiam subjektui bus perduotos su infrastruktūros kūrimu ir priežiūra susijusios funkcijos – statinių projektavimas, statyba, įrengimas, priežiūra, taip pat baldų, įrenginių priežiūra, sukūrimas, montavimas, nekilnojamojo turto priežiūra, teritorijos tvarkymas.
Kairių karinis miestelio projektas bus skirtas sustiprinti infrastruktūros prieinamumą ir Lietuvos kariuomenės pajėgumus Klaipėdos regione. Numatoma šių darbų kaina viešajam sektoriui su PVM – 520,6 mln. eurų, iš kurių didžiausią dalį sudarys kapitalo investicijos (454,4 mln. eurų) ir veiklos išlaidų realioji vertė (91,1 mln. eurų).
„Tikslas – padidinti infrastruktūros prieinamumą, siekiant užtikrinti Klaipėdos regione dislokuotų Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Pėstininkų brigados „Žemaitija“ Štabo, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų bataliono ir jo Štabo bei Lietuvos kariuomenės Logistikos valdybos Depų tarnybos funkcijų vykdymą“, – nurodoma nutarimo dokumente.
Privačiam subjektui teks užduotis suprojektuoti, pastatyti ir įrengti infrastruktūrą (kareivines, valgyklą, sandėlius, rikiuotės aikštes, štabo pastatus, degalines, kelius ir kt.), o vėliau ją prižiūrėti bei teikti kitas sutartyje numatytas viešąsias paslaugas.
Krašto apsaugos viceministras Renius Pleškys paminėjo, kad Kairių karinis miestelis leistų atlaisvinti tam tikras karines teritorijas Klaipėdos mieste.
„Tokiu būdu atlaisvinant tam tikras teritorijas Klaipėdos mieste, kur kiti kariuomenės vienetai taip pat galėtų išsidėstyti ir laisviau jaustis“, – trečiadienį Vyriausybės posėdyje kalbėjo jis.
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas taip patvirtino, kad į derybas dėl Rūdninkų karinio poligono plėtros ir Kairių karinio miestelio projektų, ministerija atsirinko 8 didžiausias Lietuvos statybų įmones.
ELTA primena, kad Berlynas 2022 metų vasarą įsipareigojo Lietuvoje dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą. Iš viso į Lietuvą ketinama perkelti apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių. Dalis jų atvyks su savo šeimomis.
Planuojama, kad iki 2026 metų į Lietuvą bus perkelta didžioji brigados dalis. Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriuso teigimu, pilną operacinį pajėgumą brigada įgis 2027 metais.
Šį pavasarį į Lietuvą atvyko pirmasis Vokietijos brigados elementas – per 20 karių, kurie yra atsakingi už brigados perkėlimo į Lietuvą planavimą bei karinei infrastruktūrai keliamų reikalavimų derinimą.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTOS turinį be ELTOS raštiško sutikimo draudžiama