Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-12-07 |
1951-aisiais Giruliai, prieš penkerius metus prijungti prie Klaipėdos, buvo atsidūrę ne tik uostamiesčio, bet ir centrinės valdžios akiratyje.
Apie sprendimus, kurie tuo metu buvo priimti dėl šios, anksčiau kurortu buvusios gyvenvietės, ir pasakos dar vienas „Atviros Klaipėdos“ rašinys, parengtas pagal Klaipėdos regioniniame valstybės archyve saugomus dokumentus.
Dvi naujos įstaigos
1951-ųjų balandžio 20 d. Vykdomasis komitetas (VK) sutiko prisidėti prie Lietuvos geležinkelių valdybos planų Klaipėdoje pastatyti pionieriams skirtą stovyklą. Tam tikslui miesto valdžia nusprendė dešimčiai metų išnuomoti aštuonis eksploatuoti tinkamus ir devynis kapitalinio remonto reikalavusius Giruliuose buvusius pastatus. Pastarųjų adresai sprendime nebuvo nurodyti, jie tik buvo sužymėti numeriais.
Taip pat buvo nuspręsta išnuomoti ir namus Nr. 14 ir 15, bet su sąlyga, kad geležinkelių profsąjunga užtikrins, jog kasmet nuo rugsėjo 1-osios iki gegužės 15-osios Girulių pradinė rusų ir lietuvių mokykla galės nepertraukiamai naudotis patalpomis, buvusiomis už geležinkelio bėgių stovėjusiame 15-ajame name.
Sprendime buvo nurodyta, kad remontui ir statybai išleistos geležinkelių bei jų profsąjungos lėšos bus įskaičiuotos į nuomos mokesčius.
Vyriausias miesto architektas Kostas Černiauskas gavo įpareigojimą paskirti reikiamą stovyklai žemės sklypą ir suplanuoti jos teritoriją, o elektros tinklai – sutvarkyti Girulių žemos įtampos tinklus.
Tų metų rugpjūčio 17-ąją VK nusprendė Giruliuose įkurdinti ir kūdikių namus. Šis sprendimas buvo motyvuotas tuo, kad tuometinių įstaigos patalpų Kūlių vartų gatvėje plotas nepatenkino net pusės nustatyto normatyvo ir mažyliai turėjo gyventi prastose sąlygose, dėl kurių didėjo ir jų sergamumas.
Kūdikių namams buvo perduoti du Giruliuose buvę namai su pagalbiniais pastatais ir Sveikatos skyriaus vedėjui drg. Patlatovui nurodyta įstaigą ten perkelti iki rugsėjo 15-osios.
Atlaisvinamas Kūdikių namų patalpas Kūlių vartų gatvėje VK nusprendė perduoti Miesto sanepideminei stočiai, o pastarosios patalpose įkurti specialiąją polikliniką. Šie patalpų mainai turėjo būti atlikti iki rugsėjo 10-osios.
Vėl kerta mišką!
„Atvira Klaipėda“ jau ne viename rašinyje apie pokario įvykius mūsų mieste rašė, kaip tuo metu kentėjo Girulių miškas.
1946 m. vasarį VK kreipėsi į Klaipėdos garnizono vadą Merkulovą ir išdėstė faktus, kaip jo pavaldiniai niokoja Girulių mišką.
„Kariškiai iki pat šios dienos savavališkai kerta augantį mišką, mišką pavertė sąvartynu, truko sulaikyti ir nustatyti miško niokotojus, grasina ginklais ir miško ūkio atstovams, ir milicijai”, – buvo rašoma kreipimesi.
1946-ųjų kovą, reaguodamas į savavališkus kirtimus VK buvo priėmęs sprendimą uždrausti bet kokį medžių kirtimą miške, esančiame Klaipėdos miesto ribose. Nepaisant to, jau po trijų mėnesių buvo konstatuota, jog Celiuliozės – popieriaus kombinatas, FGA Nr. 5, Žvejybos kombinatas, užuot kirtę sausuolius, smarkiai minų bei sviedinių sužalotus medžius, ardę žemines ir rinkę šakas miško priežiūros nurodytuose plotuose, važinėjo po visą mišką ir kirto sveikus rinktinius medžius.
Baigiantis 1946-iesiems VK vėl kreipėsi į tą patį vadą, generalmajorą Merkulovą ir dėstė, kad vien per dvi dienas – lapkričio 18 ir 19-ąją – kariškiai iškirto 300 medžių.
Tarp 1947 m. sausio pabaigos VK dokumentų galima aptikti raštą, liudijantį apie tebesitęsusį Girulių miško niokojimą. Ranka surašytame prašyme Klaipėdos II liaudies teismui Žaliojo apsodinimo tresto Miškų ūkio skyriaus miškų inžinierius prašė „patraukti tieson Klaipėdos spirito varyklą, esančią Klaipėdoje, Malūno Pylimo (dabar – Bangų) g-vėje N. 20 ir atiteisti 405, – Rb“. Mišką tuo metu niokojo ir pavieniai asmenys – 1947 m. vasarį VK pirmininkas raštu kreipėsi į Klaipėdos miesto prokurorą, kad šis patrauktų baudžiamojon atsakomybėn Pimeną Popovą ir Aleksandrą Šarničenkovą, kurie nelegaliai kirto mišką ties Kretingos plentu.
Situacija, matyt, nelabai buvo pasikeitusi ir 1951-aisiais. Tų metų rugsėjo viduryje į VK pirmininką raštu kreipėsi Klaipėdos girininkas Stasys Simanavičius.
„Atšalus orui padaugėjo kuro pareikalavimas, ko pasekoje padaugėjo sauvaliavimas tiek valstybinio fondo miškuose, tiek kitų organizacijų žinioje esančiuose miškuose, o ypatingai naikinami kolūkių miškai ir pagrobta medžiaga viešai pardavinėjama turgavietėje“, – rašė miškininkas ir prašė leisti miškų apsaugos darbuotojams kartu su milicija kontroliuoti turgavietę bei traukti atsakomybėn tuos, kurie dokumentais nepagrįs, jog parduodamas malkas įsigijo teisėtai.
Reaguodamas į šį kreipimąsi VK po mėnesio parengė atitinkamą sprendimo projektą, kuriame papildomai nurodyta, jog savavališkai kirsti ir parkai bei kurortiniai miškai. Jame buvo išdėstyta, jog Klaipėdos turgavietėje bus draudžiama parduoti malkas, neturint jų įsigijimo dokumentų ir leidimo parduoti, išduoto kolūkių, tarybinių ūkių ar atsakingų miškų ūkių darbuotojų bei patvirtintų antspaudu. Klaipėdos girininką ketinta įpareigoti vykdyti griežtą kontrolę ne tik turgavietėje, bet ir keliuose, o nustačius nelegalios prekybos atvejį medieną areštuoti.
„Kad nedaleisti pasikartoti 1950-1951 m. žiemą įvykdytų sauvališkų kirtimų Klaipėdos m. parke ir Girulių bloko miškuose tų miškų apsaugos žvalgais ir eiguliais pastatyti patikimus tarybinius darbuotojus ir prašyti Klaipėdos m. MGB viršininką juos apginkluoti. Pavesti Klaipėdos m. MVD viršininkui dr. …. įpareigoti visus Klaipėdos m. MVD tarnautojus miškų apsaugos darbuotojams kreipiantis, jiems eiti į pagalbą prie sulaikymo ar išaiškinimo pažeidėjų. Įpareigoti Klaipėdos Ryšių Kontoros viršininką dr. …. Klaipėdos gir-jos raštinėje, kaip tiesioginiai pavestai su miškų apsauga įstaigai, artimiausiu laiku įvesti telefono aparatą“, – buvo rašoma lietuviškame sprendimo projekto variante.
Pačio sprendimo tekste, surašytame jau rusiškai, liko mažiau teksto. Buvo papildomai nurodyta, jog be atitinkamų dokumentų draudžiama pardavinėti ne tik malkas, bet kitą medienos žaliavą, taip pat kreiptasi tik į Milicijos valdybą, kad ji „suteiktų visokeriopą pagalbą“ sulaikant nelegalius miško kirtėjus. Ryšių kontoros viršininko drg. Koroliovo paprašyta įrengti telefoną Klaipėdos girininkijai.
Išbraukė iš uždraustos zonos
Tarp tų metų slaptų VK dokumentų yra 1951-ųjų lapkričio 28 d. Lietuvos TSR Ministrų tarybos nutarimas, priimtas reaguojant į prieš devynias dienas padarytą SSRS Ministrų tarybos sprendimą.
LTSR Vyriausybė nusprendė išbraukti Girulių teritoriją iš uždraustos pasienio zonos, kurią ji buvo patvirtinusi savo tų metų rugsėjo 29 d. priimtu sprendimu.
Straipsnis parengtas įgyvendinant Medijų rėmimo fondo remiamą projektą „Savaitgaliai su senąja Klaipėda“
O kaip vietoj stovyklų dygsta kotedžai su uždarom teritorijom? Viskas gerai? Nežūsta kertami medžiai?
Matyt tik sodina ir rūpinasi vaizdu į jūrą naujieji ,,masiuliai”ten įsigydami būstus.
Tikslinu nuorodą 🙂 ____Klaipėdos statybos objektas Nr. 1: didžiulės taršos, aistrų ir neatsakytų klausimų istorija II
Svarbu, Unikali urbanistinė istorija
Avatar photo Martynas Vainorius
2023-05-20
„Atvira Klaipėda” tęsia pasakojimą apie tai, kaip išskirtinėje Klaipėdos miesto vietoje – ties uosto vartais – įsikūrė naftos pramonė, kaip augo jos apetitas ir kaip buvo bandoma jį pažaboti.
dar Klaipėdos statybos objektas Nr. 1: didžiulės taršos, aistrų ir neatsakytų klausimų istorija II
Svarbu, Unikali urbanistinė istorija
Avatar photo Martynas VainoriAtsižvelgdama į Savivaldybės prašymą, AB „Klaipėdos vanduo“ pristatė 2024–2030 metų kvapų mažinimo programą, kuri numato kvapų mažinimo sistemos įgyvendinimą dumblo saugojimo aikštelėse ir sausinimo pastate. Mažinti sausinto dumblo kiekį siekiama ir Dumpių nuotekų valyklos dumblo laikino saugojimo aikštelėse.Atsižvelgdama į Savivaldybės prašymą, AB „Klaipėdos vanduo“ pristatė 2024–2030 metų kvapų mažinimo
2023-05-20
„Atvira Klaipėda” tęsia pasakojimą apie tai, kaip išskirtinėje Klaipėdos miesto vietoje – ties uosto vartais – įsikūrė naftos pramonė, kaip augo jos apetitas ir kaip buvo bandoma jį pažaboti.
O kad 2005 Klaipėdos Nafta atsirado, tai superine smarvė yra liuks!
Šiaip tai naftą Melnragėje pradėjo krauti dar 1926 m. O sovietmečiu viskas tikriausiai tik ramunėlėm kvepėjo, ar ne?
Gerbiamas Martynai, ačiū už šį auksinį turinį. Aš vis skaitydamas nesuprantu, kiek tų kariškių buvo pajūryje. Būtų šaunu pamatyti rašinius apie okupacinių jėgos struktūrų dislokavimą (dalinių, pokario karininkų skirtų į vadovaujančias pareigas mieste ir t.t.).