Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-12-06 |
Šį penktadienį, gruodžio 6-ąją, Palangoje ir šeštadienį, gruodžio 7-ąją, Šventojoje, bus įžiebtos didžiausio Lietuvos kurorto pagrindinės Kalėdų eglės. Jos, kaip ir kurorto viešųjų erdvių puošyba bei visas didžiųjų žiemos švenčių laukimo laikotarpis Palangoje, dedikuojamos vienam iš garsiausių Lietuvos menininkų Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui, kuriam pagerbti bus skirti ateinantieji metai.
Gruodžio 6 d., 18 val., Palanga kviečia į Kurhauzo aikštę švęsti pagrindinės kurorto eglės – 15 metrų aukščio Čiurlionio Kalėdų gražuolės – įžiebimą. Žaliaskarė puošiama didžiojo menininko paveikslo „Saulės sonata“ motyvais. Kurhauzo aikštėje sužibs per 60 šiltų saulučių ir dar daug kitų puošmenų, o žaliojo medžio viršūnę padabins didelė pajūrio saulė. Susirinkusiųjų lauks ir Čiurlioniui dedikuota šventės programa.
Tokia pati miško gražuolė jau papuošė ir Šventosios pagrindinę aikštę, tačiau jos puošybai bus panaudoti M. K. Čiurlionio paveikslo „Kibirkštys“ motyvai. Šventojoje pagrindinės Kalėdų žaliaskarės šventė vyks gruodžio 7 d. 16.30 val. Čia šventojiškiams taip pat kaip ir Palangoje bus surengta čiurlioniška šventė „Apie Tave, apie Jūrą ir Žvaigždes“. Tai yra citata iš M.K. Čiurlionio laiško mylimajai Sofijai.
Palanga ir Šventoji pirmąsyk po kelerių metų pertraukos puošiasi gyvomis žaliaskarėmis.
Septynių menininko paveikslų simbolika ir detalės persikėlė į kurorto viešąsias erdves. Palangos savivaldybė, Palangos kultūros centras ir miestą puošianti įmonė „Adam decolight“ kviečia šiuo šventiniu laikotarpiu lankantis kurorte susidaryti savotišką maršrutų ir renginių žemėlapį, kuris padės pamatyti ir daugiau didžiojo menininko kūrybos simbolių pajūryje.
Įvažiuojant į Palangą įsižiūrėkite į šventines dekoracijas pirmajame Kretingos gatvės žiede – čia stilizuota puošmena paskatins internete susirasti ir darsyk pasigrožėti M.K. Čiurlionio paveikslu „Karalių pasaka“. Puošiant antrąjį įvažiavimo į kurortą žiedą panaudoti simboliai iš menininko trylikos paveikslų ciklo „Pasaulio sutvėrimas“. Kurio būtent paveikslo ir kokie simboliai nugulė šioje viešojoje kurorto vietoje, dekoracijų sumanytojai palieka spręsti patiems žiūrovams.
Prie besikuriančio Palangos kultūros tripolio – Koncertų salės, Kurhauzo ir rekonstruojamo kino teatro „Naglis – esanti grafų Tiškevičių alėja sužibės vieno iš trijų paveikslų ciklo „Himnas“ simboliais. Kuris būtent paveikslas krito į miestą puošiančių dekoratorių vaizduotę, pasufleruos prie apšvietimo stovų pritvirtinti stilizuoti šviečiantys muzikos instrumentai bei nusifotografuoti fotoatvirukui iš Palangos skirta didžioji švenčių arfa.
Šventosios Prieplaukos ir Jūros gatvėse bus dar viena proga prisiminti Čiurlionio „Gėles“. Menininko kūrybos tyrinėtojai teigia, jog šiame paveiksle vaizduojami mistiniai augalai, kurie yra pasaulio galimybių simbolis.
Šiemet kitokia bus ir J. Basanavičiaus gatvė. Tą pačią minutę, kai bus įžiebta pagrindinė Palangos eglė, visomis puošybos dekoracijomis ir tūkstančiais spindinčių lempučių suspindės ne tik visas kurortas, bet ir pagrindinė kurorto promenadų alėja. Čia vienu metu įsižiebs devyniasdešimties gyvų eglučių alėja, kuriai dekoruoti panaudota beveik 1,5 kilometro šviesos girliandų. Palanga puoselėja tvarumo principus, tad visos eglutės yra vazonuose, o po švenčių, sulaukus persodinti tinkamo laikotarpio, jos papuoš žaliojo kurorto erdves.
Bevaikštant J. Basanavičiaus gatve Palangos šventinės nuotaikos organizatoriai siūlo prisiminti dar vieną Čiurlionio kūrinį – vieną iš aštuonių paveikslų ciklo „Žiema“. Na, o tuo atveju, jei žiemiški pajūrio orai parūpins šaltuko ir snaigių, galima bus pamatyti ir visų aštuonių šio ciklo kūrinių simboliką bei išgirsti didžiajam menininkui itin didelę įtaką padariusios jūros šventišką ošimą.
ISTORIJA
Pirmą kartą Mikalojus Konstantinas Čiurlionis Palangoje apsilankė 1899 metais, tik baigęs studijas Varšuvoje, į pajūrį jis atvyko kartu su globėju Mykolu Mikalojumi Oginskiu. Čia jaunasis muzikantas kartas nuo karto trumpam atvykdavo muzikuoti su M. Oginskio orkestru.
1908-ųjų vasarą kompozitorius sugrįžo į kurortą kartu su savo sužadėtine Sofija Kymantaite. Jų pirmasis pasimatymas kurorte, jiems susitarus, įvyko ant jūros tilto, vėliau jie kartu lankė Naglio ir Birutės kalnus, laisvas nuo kūrybos popietes leisdavo vaikščiodami Tiškevičių parke bei maudydamiesi Baltijos jūroje.
Viešėdamas Palangoje M. K. Čiurlionis nutapė „Jūros sonatą”, diptiką „Preliudas ir Fuga“, triptiką „Fantazija“. Dviese su sužadėtine planavo kurti savo pirmąją operą „Jūratė“. Būtent didingos jūros motyvas tapo vienu iš svarbiausių M. K. Čiurlionio kūryboje.
Sakoma, jog būtent Palangoje užgimė ir trečiasis Čiurlionis – ne tik kompozitorius, dailininkas, bet ir puikus epistolinio žanro rašytojas.
Parašykite komentarą