Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
2024-12-06 |
Finansų ministerijos valdomoje svetainėje Lietuvosfinansai.lt pateiktas 2023 m. duomenimis papildytas savivaldybių gyvenimo kokybės indeksas (GKI). Pagal bendrą gyvenimo kokybę pernai, kaip ir 2022-aisiais, pirmose pozicijose rikiuojasi didžiųjų miestų – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų savivaldybės, už jų – Neringa, pakilusi iš 8-osios vietos.
GKI sudarytas iš 40 rodiklių 6 srityse: materialinės gyvenimo sąlygos; gyventojų verslumas ir verslo konkurencingumas; sveikatos paslaugos; švietimo paslaugos; demografija, pilietinis ir visuomeninis aktyvumas; viešoji infrastruktūra, gyvenamosios aplinkos kokybė ir saugumas.
Pagal gyventojų verslumo ir verslo konkurencingumo sub-indekso reikšmes, 1 vietą nuo 2013 m. stabiliai ir toliau užima Vilnius. toliau, kaip ir 2022 m. rikiuojasi Mažeikių rajonas, Neringa, Klaipėda.
Pagal sveikatos paslaugų sub-indekso reikšmes 2023 m. lyderio poziciją užėmė Birštono savivaldybė, pakilusi iš 5-tos pozicijos, toliau rikiuojasi Kaunas, Šiauliai, Klaipėda. 2022 m. lyderio pozicijas užėmusi Palanga dabar yra septinta.
Pagal demografijos, pilietinio ir visuomeninio aktyvumo sub-indekso reikšmes savivaldybės rikiuojasi taip: 1-oje vietoje – Kauno rajonas, pakilęs iš 2-os vietos, 2-oje vietoje – Klaipėdos rajonas, 3-oje vietoje – Utenos rajonas, 4-oje vietoje – Neringa. 2022 m. čia pirmas buvo Klaipėdos rajonas.
Pagal viešosios infrastruktūros, gyvenamosios aplinkos kokybės ir saugumo sub-indekso reikšmes 2023 m. pirmose trijose aukščiausiose pozicijose yra kurortinės savivaldybės. Lyderio poziciją užima Birštonas, į 2-ąją vietą nusileido Neringos savivaldybė, pirmavusi nuo 2014 m. 3-ąją vietą, kaip ir 2022 m., užima Druskininkai.
Žemiausias bendras GKI rodiklis 2023 m. buvo nustatytas Lazdijų, Vilkaviškio ir Skuodo rajonuose.
Pastebimai bendras GKI reitingas nukrito Šilutės rajone (iš 49 vietos 2022 m. į 54 vietą 2023 m.) bei Pagėgiuose (iš 35 vietos 2022 m. į 40 vietą 2023 m.).
Parašykite komentarą