Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-12-04 |
Iki šiol bešeimininkiu esančiu, prie pat Dangės upės, buvusioje „Sirijaus“ teritorijoje, stovinčiu metaliniu sandėliu besinaudojantys verslininkai panoro per teismą tapti oficialiais jo šeimininkais.
Anot verslininkų, tokiam žingsniui ryžtasi po to, kai institucijos ėmė reikalauti, kad jie nugriautų šį statinį. Tuo metu į bylą įstojusi savivaldybė ir jos įstaiga „Klaipėdos paplūdimiai“ prieštarauja tokiam užmojui, nes tvirtina norinčios tvarkyti krantinę, o ir pats sandėlis esą pastatytas nelegaliai.
Pareiškimą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo pateikė klaipėdietis Jonas Bičkus ir UAB „Artojo uostas“.
Pasak J. Bičkaus, jis ir minėtoji bendrovė valdo šalia šio sandėlio esantį nekilnojamąjį turtą bei jau senokai naudojasi ir tuo statiniu, nes jis buvo bešeimininkis. Dar 2019-aisiais Nacionalinė žemės tarnyba ir Statybos inspekcija jiems nurodė griauti sandėlį, kreipėsi į teismą, o šis konstatavo, kad sandėlis nėra verslininkų nuosavybė, tad tokios pareigos jie ir negali turėti. Tad galiausiai buvo nutarta per teismą išsiaiškinti nuosavybės klausimą.
Verslininkų advokatas Vilius Karolis teismo posėdžio metu dėstė, jog nėra duomenų, kad kokie nors kiti asmenys dar pretenduotų į šį sandėlį, jis taip pat šiuo metu nėra nei savivaldybės, nei valstybės nuosavybė. Anot teisininko, jo klientai sandėlį įgijo sąžiningai, sąžiningai ir nesislapstydami valdė visą laikotarpį – J. Bičkus nuo 1998-ųjų, „Artojo uostas“ – nuo 2007 m.
V. Karolio teigimu, dokumentai rodo, kad anksčiau šis sandėlis priklausė Klaipėdos valstybinei komercijos įmonei, Naftos terminalui, o kad jis kada nors buvo valstybės nuosavybė Nekilnojamojo turto registre nėra jokių duomenų.
Advokatas tikino, kad nėra niekur užfiksuota, kad tai – nelegali statyba. Statinys esą buvo užbaigtas statyti 1961 metais, o krantinė šalia jo – 1974 m. Tad ji tikriausiai buvo pastatyta atsižvelgiant į šio pastato kadastro duomenis.
Anot V. Karolio, valstybės archyve buvo bandoma ieškoti ne tik statybos leidimo, bet ir dokumentų, susijusių su visa teritorija, bet tokių ten nebuvo.
Pasak J. Bičkaus, iki šios bylos „Klaipėdos paplūdimiai“ jiems nereiškė jokių pretenzijų.
Dabar šiai įstaigai teisme atstovavęs advokatas Gintaras Aleknavičius prašė atmesti verslininkų pareiškimą, nes, anot jo, pagal teisės aktus tokiu pagrindu galima taip įgyti ne bet kokį statinį, o tik tą, kuris pastatytas teisėtai – kuris turėjo projektą, statybos leidimą, statybos užbaigimo dokumentą ir teisinę registraciją.
„Nėra duomenų apskritai, kad kažkada buvo rengtas projektas, ar buvo statybos leidimas, ar priduotas kokiai nors komisijai ir ar buvo registruotas. Būna atvejų, kai buvo ir projektas, ir leidimas, bet tik neregistruotas, tačiau tada archyve išlieka duomenys. Jei nėra archyve, tai tik įrodo, kad statinys buvo sukurtas neteisėtai. Statybų inspekcijos atsiliepimas rodo, kad ir pagal 1961 metų teisę turėjo būti ir projektas, ir leidimas, ir registracija“, – dėstė G. Aleknavičius.
Pasak jo, iš patikrinimo akto duomenų matyti, kad dalis pastato konstrukcijų yra tik už keliolikos centimetrų nuo akmeninės kratinės dalies, tad nėra galimybės prieiti prie krantinės ir ją prižiūrėti, remontuoti. O dalis krantinės jau yra pažeista, dalis akmenų ištrupėję, rišamasi mišinys išbyrėjęs, „artėjama prie to, kad pasieks avarinę būklę“. Anot G. Aleknavičiaus, šioje Dangės vietoje vyksta intensyvus eismas, ypač irkluotojų, tad kuriam nors priartėjus prie krantinės ir iš jos iškritus akmeniui gali įvykti nelaimė.
„Klaipėdos paplūdimių“ advokatas taip pat akcentavo, kad pagal miesto Tarybos priimtus sprendimus čia turi būti pėsčiųjų ir dviračių takai, o tokių planų esą negalima realizuoti ir dėl šio proceso.
Analogiškos pozicijos laikėsi ir Klaipėdos savivaldybės administracijos Teisės skyriaus vyresnioji patarėja Viktorija Zubienė. Anot jos, tokiems atvejams yra suformuota aiški praktika ir šiuo atveju esą „neišpildomi visi būtini reikalavimai“. Pasak tarnautojos, Statybų inspekcija po savivaldybės prašymo atliko patikrinimą ir aiškiai nurodė savavališką žemės užėmimo faktą, nes nesuformuotas žemės sklype esantis metalinių konstrukcijų statinys yra neįregistruotas.
„Nesuprantu kaip pilietis, ko iš manęs reikalaujama. Viską galima išspręsti aiškiai ir taikiai. Kodėl mums nebuvo raštu pranešta, kad tokie yra miesto planai? Mes nieko apie tai nežinome, o paskui stato prieš faktą, kad darome neteisėtus veiksmus. Visiškas chaosas. Sąmoningai trukdoma daryti normalius veiksmus, kad viską būtų galima išspręsti. Mes neginčijame noro tvarkytis, net prisidėtume prie to. Tikiuosi, kad galų gale žinosiu, ką jiems atsakyti, kas yra teisėta ar ne. Ėmiausi savigynos po neteisėtų institucijų reikalavimo. Teismo prašau galų gale pasakyti, kas čia vyksta. Patys neleidžia susitvarkyti ir paskui kaltina“, – sakydamas baigiamąją kalbą dėstė J. Bičkus.
Tuo metu „Artojo uosto“ direktorius Dainius Bernotas kalbėjo taip emocingai, kad net bylą nagrinėjanti teisėja Audra Hadrovska perspėjo jį nešaukti, nes taip rodo nepagarbą teismui.
„Prašau apginti teises prieš biurokratiją. Tarytum mes su Bičkumi padarėme asfaltą, kuris nuo 1961 metų yra, pastatėme tvoras, kurių nėra. Galimai savivaldybė nurodė surasti kuo daugiau nesąmonių, kad darome kažką neteisėtai, darome statybas. Bet nemato, kad „Laivitės“ teritorija už 150 metrų stovi taip pat. Tik mūsų sandėlis trukdo. Prašau teismo, kad apgintų mane, mano šeimą nuo savivalės biurokratų. Visos institucijos susirinko į krūvą, meluoja, teikia netikslius duomenis“, – aiškino D. Bernotas, piktinęsis ir tuo, kad „Klaipėdos paplūdimiai“ prašo atlyginti 1355 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Jo advokatas taip pat dėstė, jog tokios išlaidos neturėtų būti atlyginamos, nes ši byla nagrinėjama ypatingos teisenos tvarka ir suinteresuotų asmenų išlaidos esą negali būti atlygintos, nes įstaiga neturi jokio reikalavimo ir net neprivalėjo dalyvauti procese.
„Suprantu, kad žmonėms pikta ir skaudu. Bet ar yra pagrindas? Jei visiškai nesuformuotoje žemėje kažkas pastatys stelažą ir institucijos nepamatys, o vėliau kažkas uždengs stogą, pastatys sienas, įves elektrą. Jei asmuo pradeda tokį objektą valdyti, ar tikrai gali turėti teisėtą lūkestį, kad jam bus pripažinta nuosavybė? Jis ne pagal įstatymus sukurtas ir valstybinėje žemėje, valstybės ar jo įgaliotinio sutikimas niekada nebuvo duotas. Lūkestis negali būti teistas ir sąžiningas“, – savo ruožtu dėstė „Klaipėdos paplūdimių“ advokatas G. Aleknavičius.
Teismas sprendimą šioje byloje turėtų paskelbti dar gruodį.
Straipsnis parengtas įgyvendinant Medijų rėmimo fondo remiamą projektą „Dienos aktualija“
Statytas 1961 m. ir tuo viskas pasakyta, kas dabar atkas galus po tiek laiko ir kitos epochos, matyt prichvatizacijos laikais valdžiažmogiai užgrobę valdžią neapsižiūrėjo ir neprichvatizavo to sandėlio.
visa šio reikalo dalis tai- ARTOJO UOSTAS. Tai ir turime. Visoje Klaipėdoje
Jo,30-50 metu stovejo, krantine issaugojo(pasigrozekit kokias krantines memelenderiai-klaipediskiai state).
Bet milicinkas su chrbra (prie „stulpo ptisi***o”) . Duokit „sprafke”.
P.S
Idomu, ar didzioji dalis Klaipedos senamiescio gatviu-pastatu turi „sprafkes” ?
Žinovai ir sportininkai(dviratininkai) didieji, kokie dviračių takai šitoje pusėjė dangės? Ten įmonių teritorijos, šlagbaumai, tvoros ir uždaros privačios valdos. Nuvers angarą ir vietoj jo padarys 50 metrų dviračio tako? Toliau pilna katerių, uostelis ir geležinkelio tiltas, gal nuverskime ir juos? Ten nėra nei kaip davažiuoti nei kur toliau nuvažiuoti. Negražus sandėlys, tai reikia sutvarkyti, juk galima rasti kompromisą. Labai bloga nuotrauka. Iš aukščiau matytusi bendras vaizdas, kad šalia esantys angarai netrugdo „niekam”, bet senas sandėlys tai jau „no go”. Kaip žvejų gatvėj prie pat biržos tilto, atstatė pastatą nes kažkada buvo pastatytas. Taip ir čia turėtų renovuoti ir sutvarkyti (savininko lėšomis). Dar kiti komentarai juokina (gražiausių Klaipėdos vietų) „aha” tiesiog nuostabi vieta, iš vienos pusės kapinės iš kitos keli šimtai daužtų tepaluotų mašinų aikštelėj pristatyta. Ar trugdo kažkam pinigėlius išplauti „krantinės remontui”?
Butu gerai sutvarkyti ir krantą kitoje upes puseje,o tai ten žabakštyne stovi kelios lušnos ir žmones dar gyvena.Akyvaizdžiai reikalingas procesas „paimti visuomenes poreikiams”
O, labai išradingas ėjimas. Reikės panaudoti savo teisinėje praktikoje 🙂
Imi naudoti kokį nors nelegaliai pastatytą statinį, naudoji naudoji, o tada paprašai pripažinti, kad įgyjamąja senatimi įgijai į jį nuosavybės teisę.
Ir koks „kietas” advokato argumentas: esą, jei nėra įrodymų, kad statinis pastatytas nelegaliai, tai savaime reiškia, kad jis pastatytas legaliai.
Bet iš tiesų juk atvirkščiai – savininkas turi įrodyti, kad jis teisėtai pastatė ar nupirko ar kitų būdu įgijo statinį.
O gal savivaldybė ir nusileis?
Ar advokatas Karolis – ne politiko Vido Karolio sūnus?
Visi ruožai palei upę, palei jūrą turi būti estetiškai tvarkingos poilsio zonos.
Pritariu. Čia turėtų ūti reprezentacinės, rekreacinės erdvės.
Griauti, griauti ir dar kartą griauti. Baisuoklis, darkantis gražiausių Klaipėdos vietų vaizdą. O tokiems verslininkų norams savivaldybė griežtai turi parodyti riebią …..
Stovi niekino pastatas, kuris trukdo miesto planams.
Kažkas staigiai susiplavojo pasipinigauti – gavo antausį atgal. Gal pakaks proto nurimti?
Visi sutinkame, kad tą seną baraką reikia greičiau nugriauti.
Atrodo, specialiai vilkinama, kad ana Dangės kratinė būtų nesutvarkyta, būtų nenutiesti dviračių takai.