Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
2024-12-03 |
VBS agentūra Spygliui pranešė, kad kiaurą parą alkoholį pilstančio nebaudžiamo baro „Akademikai“ savininkas Klaipėdos merui Arvydui ir jį pasamdžiusiems vietos politikos galiūnams Vidmantui bei Arūnui su šeimomis bei verslo šeimynomis jau paruošė nemokamas vaišes. Už tai, kad neuždarė baro, prie kurio policija vien per pusmetį užregistravo apie 40 iškvietimų dėl triukšmo, fizinio skausmo sukėlimo, sveikatos sutrikdymo, vagysčių, narkotinių medžiagų platinimo, viešosios tvarkos pažeidimų ir kitokių konfliktų.
Merui, jo draugeliams, jų giminėms ir artimiesiems bus pilstomi stiprūs kokteiliai, patiekiamas varliagyvių uodegėlėmis įdarytas keptas kalakutas. O baro šeimininkas savo geradariams suplaks vardinius kokteilius „Pigiai perkamas meras“, „Tikrasis meras Vidmantas“, „Neištikimi Klaipėdai“, „Nemuno apyaušrė“, „Pažaliavę valstiečiai“ ir kt.
Alkaniems žiopliams bus išmetami pagraužti kauliukai, žolytės nuorūkos ir naktipuodžiai su Klaipėdos herbu bei vėliava. Tuomet ateis Naujieji metai, atčiuoš Drobesko ir kitos pasekmės.
Feljetonas: „Martynukas, Artūras ir kvepalų šventė“
Kažkur tarp Klaipėdos pilkų gatvių ir auksinių savivaldybės balių išsipildė šių metų didžiausia tragedija – žurnalistai Artūras ir Martynukas nebuvo pakviesti į kalėdinį mero Arvydo ir jo bendražygių Vidmanto bei Arūno renginį. „Ką mes jiems padarėme? Mes juk rašome apie juos kasdien, net kai nieko nevyksta!“ – verkšleno Martynukas, įsitaisęs prie baro „Akademikai“, kuriame alkoholis teka kaip Klaipėdos lietus – kiaurą parą.
Prie jų liūdesio atmosferos prisidėjo ir vietos naujienų žvalgas Spyglius. „Jums ne tik į balių nepakvietė, bet ir baras „Akademikai“ šiemet sulaukė ypatingos mero ir kompanijos apsaugos. Už visus tuos policijos iškvietimus, muštynes ir narkotikus baro savininkas jiems dar ir vaišes padengs,“ – pridėjo jis, pakeldamas baro meniu lyg būsimą įrodymą.
Skausmo vedami, Artūras ir Martynukas nusprendė įkvėpti šventinės dvasios, tačiau piniginės švilpė tuštuma. Tada kažkas pasiūlė alternatyvą: kvepalų buteliuką iš baro klientų kišenės. „Bent jau širdys kvepės, jei jau ne gyvenimas,“ filosofiškai tarė Artūras. Jie su benamiais įsitaisė ant artimiausio suolelio, gurkšnodami prabangius kvepalus Dzintars.
Tuo metu savivaldybės balius buvo pilnas. Arvydas, su nemariuoju Vidmantu šalia, kėlė tostus už „stiprų miestą ir stiprias tradicijas“. Kalėdų eglutė blizgėjo, o stalai lūžo nuo vaišių, kurias tyliai finansavo „Akademikai“. „Šis baras – mūsų kultūros dalis, o ne problema,“ kažkas šnabždėjo, kai kiti mėgavosi dar vienu nemokamu šampano taure.
Ryte prie savivaldybės durų pasirodė du pavargę, bet įkvėpti veidai. „Rašysime! Ir viską atskleisime!“ – paskelbė Artūras. Tačiau ant jų rankų matėsi kvepalų likučiai, o jų kalba kartais nuklysdavo į „Akademikų“ vaišių temą.
Klaipėda liko stebėti: kas bus kita drama? Ar žurnalistai prisieks kerštą? Ar baras taps vietos kultūros paveldo objektu? Viena aišku – kvepalų suolelis dabar jau tikrai turi vietą miesto istorijoje.
Nu ir? Negali pašvęsti?