Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-12-03 |
Nuo ramios vaikystės mažame Lietuvos pamario miestelyje iki savanorystės Afrikoje, nuo pirmų bėgimų mokykloje iki pasaulio čempiono titulo – toks spalvotas 37-erių bėgiko ir trenerio Gedimino Simučio gyvenimas.
Dar vaikystėje atradęs meilę sportui, ja šiandien dalijasi su milžiniška klaipėdiečių bendruomene, o savo pavyzdžiu įkvepia žmones net už Lietuvos ribų. Visiems iššūkiams „taip“ sakantis vyras šįkart pasiryžo dalyvauti „Telia Play“ realybės seriale „Tiltas 2“ ir taip išpildė vaikystės svajonę bent trumpam pabūti „Robinzonu“.
Asmeninio archyvo nuotr.
Tarp Kintų ir Ventės, Stankiškių kaime, užaugęs G. Simutis, paklaustas, kada pamilo sportą, nedvejodamas atsako, kad dar vaikystėje. Būtent tada prasidėjo ir kitas – sporto motyvatoriaus – kelias.
„Gyvenau mažame miestelyje, atstumai tarp namų ir mokyklos buvo nedideli, tad beveik visur vaikščiojau pėsčiomis, taip įpratau būti fiziškai aktyvus. Tą patį visada raginau daryti ir brolį su sese, draugus. Prasidėjus kūno kultūros pamokoms, mokytojas mane pastebėjo ir ėmė vežti į įvairias bėgimo varžybas. Galutinis žingsnis buvo 10 klasėje, kai iš Klaipėdos atvykęs treneris pasiūlė studijuoti kūno kultūrą“, – pasakoja bėgikas ir priduria, kad tokiu siūlymu iškart susidomėjo. Baigęs mokyklą, jis įstojo į Klaipėdos universitetą studijuoti Kūno kultūros ir sporto pedagogikos.
Atstovaudamas universitetui G. Simutis dažniausiai varžėsi 800 metrų distancijoje. Joje visada buvo vienas iš 5 geriausių Lietuvoje. Baigus du su puse kurso, gyvenimas pasikeitė – klaipėdietis nusprendė vykti savanoriauti į Afriką, Zambiją. Nors ten veikla iš pirmo žvilgsnio nebuvo susijusi su sportu (vaikinas dirbo ŽIV ir AIDS projekte), nuo bėgimo jis nenutolo.
„Iš pradžių mokiau žmones buities reikalų, užsiėmiau sveikatos švietimu, o galiausiai įkūriau ir bėgimo klubą. Juk visada žinojau, kad tai – mano pagrindinė scena, kad taip galiu žmones motyvuoti ir įkvėpti“, – šypsosi sporto motyvatoriumi neretai vadinamas Gediminas.
Savanorystė Afrikoje pažadino keliautojo geną. G. Simutis ėmė važinėti po pasaulį ir per 10 metų išmaišė 37 šalis. Dalyje – savanoriavo, kitur – dirbo.
„Apie šį laikotarpį galėčiau pasakoti ir pasakoti, mat esu dirbęs nuo animatoriaus Italijoje, Graikijoje ir Nyderlanduose iki socialinio darbuotojo Švedijoje. Pastaroji patirtis įsiminė bene labiausiai – dvejus su puse metų prižiūrėjau neįgalų vyrą, kuris buvo autistas, aklas, nekalbėjo, sunkiai vaikščiojo, o kai jau ruošiausi išvykti, jis ėjo besilaikydamas tik už mano mažojo piršto. Jaučiausi lyg koks Dievas, padėjęs prisikelti“, – jautriais prisiminimais dalijasi klaipėdietis.
Prie įsimintiniausių patirčių jis priskiria ir vaikų vasaros stovyklos vadovo darbą JAV.
„Dirbau su juodaodžiais vaikais iš vadinamojo neighbourhoud’o – visi jie įpratę laiką leisti gatvėje, buvo pusiau laukiniai, gana agresyvūs. Vienas vaikas net turėjo kulką blauzdoje. Juos bandžiau išmokyti meilės sportui – pavyko. Neįtikėtinai įdomu stebėti, kaip per 10 dienų sportas gali pakeisti vaiką“, – sako G. Simutis.
Jis pats, nepriklausomai nuo šalies, kurioje gyvendavo, nuolat sportavo, prisijungdavo prie įvairių sporto ir bėgimo klubų. Visgi Švedijoje patyręs kelio traumą, bėgimo batelius kuriam laikui pakeitė į štangas – tapo, kaip pats juokauja, „salės kačioku“.
Po ilgų klajonių grįžęs į Klaipėdą, Gediminas pradėjo dirbti treneriu, išsigydė traumas ir vėl apsiavė bėgimo batelius. Tiesa, ne įprastai stadiono distancijai ar pusmaratoniui, kurį jau taip pat buvo išbandęs, bet naujai aistrai – ekstremaliam bėgimui su kliūtimis.
„Kai pradėjau dirbti sporto klube, vienas treneris pasiūlė važiuoti į kliūtinio bėgimo varžybas Slovakijoje. Tuo metu net nenumaniau, kas tai yra, be to, gal 8 metus apskritai nebebėgiojau. Visgi esu įpratęs imtis visų iššūkių, tad sutikau. Mano paties nuostabai, užėmiau pirmą vietą. Toks bėgimas man iškart patiko – jis primena vaikystę, kai lakstai po miškus, karstaisi medžiuose, turi kažką peršokti, pakelti, nunešti“, – juokiasi sportininkas.
Nors šiuo sportu užsiima dar tik 5 metus, pasiekimų kraitis išties įspūdingas – G. Simutis yra tris kartus tapęs „Spartan“ varžybų amžiaus grupės pasaulio čempionu, daug medalių pelnė ir kitose varžybose.
Įspūdingais pasiekimais gali džiaugtis ir Gedimino auklėtiniai, kuriuos suskaičiuoti – jau sudėtinga. Sportininkas ne tik dirba asmeniniu treneriu viename Klaipėdos sporto klube, bet ir kiekvieną sekmadienį veda nemokamas treniruotes visiems norintiesiems, tad klubiečių gretos nuolat auga. „Man labai gera dalintis meile sportui. Visada noriu perduoti džiugesį, kurį pats jaučiu. Be to, mane labai „veža“ matyti kitų progresą, kai su baime atėjęs žmogus po kelerių metų treniruotėse gali vaduoti mane patį. Galiausiai, šiais laikais esame labai nutolę nuo bendruomenių, tad noriu jas vėl burti“, – pasakoja vikingu su auksine barzda dažnai vadinamas vyras.
Asmeninio archyvo nuotr.
Kilnių tikslų vedamas G. Simutis pasiryžo dalyvauti ir „Telia Play“ realybės seriale „Tiltas 2“, kuriame keturiolika dalyvių iš visos Lietuvos turi sukonstruoti 300 metrų ilgio tiltą ir gali laimėti 50 tūkstančių eurų piniginį prizą. Bėgiko mylimajai Mildai, su kuria taip pat susipažino per bėgimą, diagnozuota onkologinė liga, tad vien vaistams kas mėnesį tenka išleisti bent tūkstantį eurų. Norint išbandyti inovatyvų gydymą reikėtų 10 ar net 20 tūkstančių eurų. Tad laimėtas pagrindinis 50 tūkstančių eurų prizas esą apverstų gyvenimą.
„Nors mano draugė nemėgsta kalbėti apie savo ligą, susitarėme, kad aš kalbėsiu ir pasistengsiu, kad tik galėtume jai padėti. Abu suprantame, kad tai padovanotų dar ne vienerius metus kartu“, – jautriai kalba bėgikas ir treneris. Kartu jis priduria, kad motyvų dalyvauti projekte buvo ir daugiau, vienas jų – vaikystės svajonė.
„Nuo mažens vienas labiausiai įsiminusių televizijos projektų buvo „Robinzonai“. Be galo žavėjausi stipriu ir raumeningu vedėju Linu. Žinojau, kad jei tik vėl atsiras kas nors panašaus, aš turiu ten būti“, – juokiasi G. Simutis.
Patekęs į projektą jis nė nenumanė, kad ilgą laiką turės statyti tiltą vienas. Nors tai ir kainavo daug streso, ilgainiui buvimas vienam gamtoje, be telefono ir jokio išorinio triukšmo esą sužavėjo. Prisijungęs prie likusių dalyvių, vyras buvo nemaloniai nustebintas.
„Tikras lietuviškas charakteris – visi žmonės žiūrėjo į mane labai nepatikliai, jaučiausi nereikalingas, tarsi trukdyčiau. Buvo dalyvių, kurie net nepatikėjo mano istorija – neįsivaizduoju, kaip galėčiau juokauti apie vėžį. Vėliau jie atsiprašė. Realiame gyvenime esu įpratęs greitai pritapti prie kompanijos, jausti aplinkinių draugiškumą, tad ši patirtis buvo netikėta“, – prisimena projekto dalyvis.
Jis priduria, kad nepaisant tokio pasitikimo, bendra patirtis buvo neįkainojama.
„Tiltas 2“ atspindi visą Lietuvą – kiekvienas dalyvis labai skirtingas, tad žiūrovai gali rasti net save. Įdomus ir siužetas – režisieriai niekada nesakė, ką daryti, ką sakyti, tiesiog fiksavo tikrą gyvenimą iš šalies. Intriga išliko iki pat finišo – tik paskutinėmis minutėmis paaiškėjo, kas laimės. Tikrai verta įsijungti“, – apibendrina „Telia Play“ realybės serialo „Tiltas 2“ dalyvis.
Parašykite komentarą