Klaipėdoje – antisanitarinė padėtis ir utėlių antplūdis  (5)

Istorijos iš Klaipėdos archyvo, Svarbu
Avatar photoMartynas Vainorius
2024-11-30
Naujoji miesto pirtis 1951-ųjų lapkritį vis dar neturėjo dezinfekcinės kameros. Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.

Klaipėdos regioniniame valstybės archyve dabar saugomi dokumentai liudija, kad 1951-aisiais miesto valdžiai teko spręsti itin daug opių sveikatos apsaugos problemų. 

Mieste tuo metu sparčiai daugėjo atvira turberkuliozės forma sergančių vaikų, dėl prastos sanitarinės padėties plito įvairios infekcijos.  

Daugėjo atvira turberkuliozės forma sergančių vaikų 

Tų metų rugpjūčio 8 d. Vykdomasis komitetas (VK) nusprendė pakeisti nelaimingosios Giruliuose buvusios vaikų tuberkoliozinės sanitorijos profilį. Šis sprendimas buvo priimtas reaguojant į tai, kad daugėjo vaikų, sergančių atvira turberkuliozės forma, ir siekiant įvykdyti apskrities Sveikatos skyriaus įsakymą dėl tokių sergančių vaikų hospitalizacijos.  

Sanatorijos profilis buvo pakeistas atgaline data – nuo rugpjūčio 1-osios. Buvo numatyta, kad nuo tol jis skirta tik atvira tuberkuliozės forma sergantiems vaikams. Sanatorijos vyriausiajam gydytojui drg. Smilgevičiui buvo nurodyta reaguojant į tokius pokyčius pagal SSRS Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymą pertvarkyti personalo struktūrą.  

Taip pat miesto valdžia kreipėsi į Klaipėdos apskrities VK, kad šis iš sutaupytų visos apskrities sveiktos apsaugos įstaigų algoms skirtų lėšų 20 000 rublių nukreiptų minėtajai sanatorijai ir jos vadovas galėtų paskirti personalui 15 proc. dydžio priedus už kenksmingas darbo sąlygas.   

Siautė šiltinė 

Po mėnesio, rugsėjo pradžioje, priimtame sprendime VK konstatavo, jog sanitarinė padėtis mieste vis dar buvo nepatenkinama – gatvės bei aikštės valytos pavėluotai ir paliekant daug nešvaros, daugelis namų valdų neturėjo šiukšlių konteinerių, nevalė namų laiptinių, o pamazgos buvo išvežamos nereguliariai.  

„Visa išvardinta rodo tai, kad nei Saninspekcija, nei milicija, nei Komunalinis skyrius nevykdo Vyriausybės nutarimų dėl sanitarinės būklės priežiūros. Tokia antisanitarinė padėtis mieste gresia virškinamojo trakto infekcijomis ir greitu jų plitimu“, – skelbė miesto valdžia.  

Reaguodamas į tokią padėtį VK nurodė dar per rugsėjį surengti seminarą namų valdų ir milicijos darbuotojams, kad jie būtų supažindinti su sanitariniais reikalavimais. Miesto komunalinio ūkio skyriaus vedėjui drg. Medickui buvo nurodyta griežtai kontroliuoti sanitarinę padėtį gyvenamuosiuose namuose, laiptinėse, šildymo punktuose ir koridoriuose bei patikrinti valymo kontoros darbą. Pastaroji buvo įpareigota reguliariai išvalyti pamazgų ir šiukšlių duobes bei tualetus, taip pat – užkalti sugriautų namų angas.  

„Klaipėdos vandens“ pirmtakui – trestui „Vodokanal“ – buvo nurodyta operatyviai tvarkyti pažeistus vandentiekio ir kanalizacijos tinklus.  

Miesto gyvenamojo fondo valdybos viršininkas drg. Tokarevas gavo įpareigojimą suorganizuoti nuomininkų susirinkimus, kad juose būtų išrinkti visuomeniniai įgaliotiniai, taip pat jis turėjo pasirūpinti, jog visose laiptinėse ir koridoriuose būtų iškabinta informacija apie asmenis, atsakingus už šių patalpų valymą konkrečiomis dienomis.  

Lapkričio pabaigoje VK jau teko spręsti, kokių priemonių riekia imtis, kad būtų likviduota tuo metu mieste siautusi šiltinė. Prie šios ligos sklaidos esą prisidėjo ir tai, kad nemažai didelius kolektyvus turėjusių gamyklų (paminėti buvo „Trinyčių“ fabrikas, Laivų remonto gamykla, Tralinio laivyno valdyba) neturėjo sanitarinės-higieninės kontrolės patikros punktų arba jie neveikė, kaip kad Faneros gamykloje. Kaip vienas iš didžiausių trūkumų VK sprendime buvo paminėta tai, kad mieste tuo metu nebuvo komunalinių skalbyklų, o skalbimas tik namie esą galėjo platinti šia ligą įvairiuose kolektyvuose. Paminėta, kad veikusios Miesto komunalinio ūkio ir Jūrų uosto skalbyklos buvo menkų pajėgumų ir negalėjo patenkinti viso miesto poreikio. Pabrėžta ir tai, kad miesto pirtis iki tol vis dar neturėjo dezinfekcinės kameros.

Bandydamas gerinti padėti VK nurodė per savaitę suremontuoti visas tuo metu mieste neveikusias dezinfekcines kameras. Organizacijoms, turėjusioms savus bendrabučius, buvo nurodyta naujus gyventojus ten priimti tik po to, kai jie bus sanitariškai „apdirbti“. 

Visų pramonės įmonių vadovams, mokyklų direktoriams ir miesto Sveikatos skyriaus vedėjui buvo nurodyta organizuoti periodinius visų klaipėdiečių patikrinimus, ar jie neturi utėlių, kurios platino šią ligą, o radus tokius parazitus – „savalaikiai apdirbti“, taip pat – įsigyti reikiamų dezinfekcinių preparatų.  

Įstaigų, kurios turėjo savas pirtis, vadovams buvo nurodyta, kad jos dirbtų nepertraukiamai, o Pirčių ir skalbyklų tresto direktoriui buvo duotas nurodymas darbo dienų skaičių padidinti iki keturių per savaitę. Celiuliozės ir popieriaus kombinato, Jūrų uosto ir geležinkelio vadovams nurodyta taip suderintų jų pirčių darbo laikus, kad kiekvieną dieną dirbtų bent viena.  

Miesto komunaliniam ūkiui, Celiuliozės ir popieriaus kombinatui, organizacijai UNR-57, geležinkeliams ir Faneros gamyklai buvo nurodyta susiplanuoti išlaidas ir per pirmą 1952-ųjų pusmetį pastatyti savo skalbyklas. Tuo metu miesto pirčiai įsirengti dezinfekcinę kamerą buvo duotas trimis mėnesiais trumpesnis terminas. Per pirmą 1952-ųjų ketvirtį įsirengti sanitarinės-higieninės kontrolės patikros punktus buvo nurodyta „Trinyčių“ fabrikui, Tralinio laivyno valdybai ir Laivų remonto gamyklai.  

VK kreipėsi į apskrities Sveikatos skyrių, kad šis miestui suteiktų vieną mobilią dezinfekcinę kamerą, o Miesto planavimo skyriaus vedėjui drg. Beliūnui buvo nurodyta šiam įrenginiui paskirti 20 kub. m aukštos kokybės malkų.  

Vaistinių bazės apskrities skyriaus viršininkui drg. Baltranui nurodyta per dvi savaites pilnai aprūpinti visas vaistines ir gydymo bei profilaktines įstaigas preparatu DDT ir insekticidiniais Pivovarovo pieštukais.  

Straipsnis parengtas įgyvendinant Medijų rėmimo fondo remiamą projektą „Savaitgaliai su senąja Klaipėda“

Žymos: | | | |

Komentarai (5):

Atsakymai į “Klaipėdoje – antisanitarinė padėtis ir utėlių antplūdis ”: 5

  1. Tai kad parašė:

    girdėjau dabar utėlės per visas Vilniaus mokyklas eina.. :D) Čemeryčių vandens jau nė vienoj vaistinėje nėr, liko tik brangios priemonės todėl manau nereikia tikėtis kad šita epidemija sustos

  2. Šarūnas parašė:

    Tiksliai žinau kad konteinerių šiukšlėms nebuvo,važinėdavo tam tikrom valandom mašinos į kūręs pildavome šiukšles. Ir tėvai veždavosi i miesto pirtį jokių baimių nebuvo dėl užsikrėtimo kažkuo
    Mokyklose būdavo vienas kitas su utelemis daugiausia mergaitės irgi plaukai ,daug vandens šilto reikėjo,bet tai nebuvo epidemija..

  3. Klaipėdietis parašė:

    Vainoriau ar nebeturi „naujesnių” naujienų. Išsigandau 😠😠😠

  4. As parašė:

    Nepiskite proto tais laikais buvo švariai ne kaip dabar o kaip radote su liga tai jūs debilai nezinote kas tuberkulioze

    • Cha parašė:

      Užtat tegul dabar aprašo kiek lytiškai plintančiomis ligomis sergančių žmonių yra.
      Nė sanepidemija negelbsti jau….

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti apie klaidą

Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Uostas ir jūra

Praūžusi audra apardė pajūrio pakrantę

Aplinkos apsaugos agentūros Hidrologinių tyrimų skyriaus specialistai po stiprių audrų atlieka neplaninį jūros krantų pokyčių monitoringą. Šiemet smarki audra Baltijos ...
2025-01-08
Skaityti daugiau

Kriminalai ir nelaimės

Paplūdimyje - žmogaus kaulai

Policijos departamentas pranešė, kad penktadienį, apie 14.20 val., Girulių paplūdimyje, ties Skautų gatve, rasti žmogaus kaulai. Pradėtas tyrimas mirties priežasčiai ...
2025-01-04
Skaityti daugiau

Miestas

Sausio 13-osios renginiai Klaipėdoje

Žvejų rūmai pristato Laisvės gynėjų dienai skirtų renginių Klaipėdoje programą. Sausio 12 d., sekmadienį, prie Sąjūdžio būstinės (Liepų g. 3) ...
2025-01-03
Skaityti daugiau



Pin It on Pinterest

Share This