Kur per karą dingo muziejaus eksponatai?

Atvira Klaipėda 2024-11-29

„Atvira Klaipėda“ šiais metais baigia 2022-aisiais pradėtą istorinių laidų ciklą „Istorinės Klaipėdos pėdos“, skirtą Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui. Projektą vainikuos keturi video epizodai, atskleisiantys ypatingų, Klaipėdą reprezentuojančių objektų istorijas.

Laidose bus apžvelgiama, kaip miesto kapinės virto Skulptūrų parku, prisimenama Karališkojo pašto istorija, kalbama apie Klaipėdos švyturių atsiradimą, pasakojama, kaip gimė Mažosios Lietuvos istorijos muziejus. Būtent šiai įstaigai, šiais metais švenčiančiai 100 metų įkūrimo sukaktį, ir skiriamas pirmasis epizodas.

Nors kraštotyrinis sąjūdis Rytų Prūsijoje įsisiūbavo XIX a. viduryje, daugelyje didesnių miestų buvo kuriamos draugijos, rinkusios istorinę etnografinę medžiagą, steigiami muziejai, tačiau Klaipėdoje nebuvo nei mokslo, nei kultūros centrų. Rimtesnės diskusijos dėl muziejaus įsteigimo pradėtos Klaipėdos kraštą prijungus prie Lietuvos.

Kaip sekėsi kurti pirmą muziejų, su kokiomis kliūtimis susidūrė jo steigėjai, kur dingo sukaupti muziejaus eksponatai per II pasaulinį karą ir kaip pavyko išsikovoti, kad įspūdingos ir novatoriškos muziejaus erdvės būtų įkurdintos pramonės uzurpuotoje piliavietės teritorijoje, papasakos Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius doc. dr. Jonas Genys ir šio muziejaus Istorijos skyriaus vedėja Zita Genienė.

Projektas „Istorinės Klaipėdos pėdos“ iš dalies finansuojamas Klaipėdos miesto savivaldybės kultūros programos „Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečio minėjimas“. Projekto partneriai – Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas, Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės viešoji biblioteka, Mažosios Lietuvos istorijos muziejus.

Komentarai:

Pranešti apie klaidą

Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

Jūsų el.paštas *

Klaidingas tekstas

Komentaras apie klaidą

Siųsti