Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-11-27 |
„Numatyti galimus sprendinius tokius, kad kaip įmanoma anksčiau būtų galima pradėti ir užbaigti objekto statybos darbus”, – toks uždavinys suformuluotas viešai paskelbtoje Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pietinės dalies statybos projektinių pasiūlymo parengimo ir techninio darbo projekto parengimo paslaugų techninėje specifikacijoje.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija rengiasi skelbti konkursą dėl šių paslaugų pirkimo ir konsultuojasi su rinkos dalyviais.
Projektavimo užduotyje numatyta suprojektuotas įplaukimo kanalą – ne mažesnio kaip 200 m pločio, nukasant dalį Kiaulės nugaros salos ir suprojektuojant reikiamą atraminę (krantosaugos) sienutę. Taip pat – suprojektuoti krantinę, kurios vientisa dalis turi būti ne mažesnė kaip 1300 m ilgio (šie parametrai gali būti keičiami pateikus argumentuotus paaiškinimus bei suderinus su Uosto direkcija ir neturi prieštarauti atlikto poveikio vertinimo bei Uosto bendrojo plano sprendiniams).
Be to, būtina suprojektuoti 110 kV elektros energijos perdavimo oro linijos Marios–Juodkrantė atkarpos demontavimo ir naujos požeminės kabelinės elektros linijos įrengimo sprendinius. Projektuotojams keliamas uždavinys išanalizuoti ir palyginti skirtingus ne mažiau kaip 3 krantinių ir kranto tvirtinimų statybos konstrukcinių sprendinių variantus, iš kurių vienas būtų gelžbetoninės sienutės variantas, antras – kitos gelžbetoninės (gravitacinės) konstrukcijos. Taip pat – suprojektuoti šio projekto apimtyje Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pietinių vartų šiaurinės dambos statybos sprendinius.
Numatoma, kad į šią uosto dalį plauks laivai, kurių grimzlė – iki 15,5 metro. Laivų apsisukimo ratas bus ne mažesnio kaip 600 m skersmens.
Spalio viduryje Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija paskelbė, jog jau gavo statybų leidimą vienam didžiausių projektų istorijoje – suformuoti naują 100 hektarų teritoriją pietinėje uosto dalyje.
„Klaipėdos uosto pietinės dalies plėtra – tai vienas ambicingiausių mūsų projektų. Jis ženkliai išplėstų uosto galimybes ir atvertų naujas investicijų bei partnerystės erdves. Tačiau šis projektas nėra vien tik apie uosto plėtrą, siekiame, kad jo naudą pajustų ir žmonės, vandens sporto entuziastai. Šio projekto vystymas atvertų galimybes šaliai turėti ne tik modernią mariną, bet ir jaunosios kartos ugdymo centrą, kuriame būtų puoselėjamos buriavimo tradicijos“, – pranešime cituotas Uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
Šių metų vasarą naujos sausumos teritorijos pietinėje Klaipėdos uosto dalyje kūrimui pritarė Aplinkos apsaugos agentūros specialistai, buvo baigtos visos poveikio aplinkai vertinimo procedūros. Numatyta, kad tiek vystant pietinę uosto dalį, tiek planuojant gilinti uosto laivybos kanalą iki 17 metrų, dėl aplinkosauginių aspektų, visų pirma, turėtų būti suformuoti pietiniai uosto vartai su mažųjų ir pramoginių laivų prieplauka. Jie esą reikalingi tam, kad nesimaišytų Baltijos jūros ir Kuršių marių vanduo, nesikeistų vandens druskingumas, jo temperatūra, srovės.
Pagal techninį projektą, pietinių uosto vartų kompleksas užims apie 40 hektarų teritoriją, kurios didžiąją dalį – 32 hektarus – sudarys akvatorija. Suprojektuotos 1,3 kilometro ilgio pietinė ir beveik 1 kilometro ilgio šiaurinė dambos, maždaug 700 metrų ilgio prieplauka ir kiek daugiau nei 120 metrų ilgio krantinė keltams. Numatomas akvatorijos gylis marinoje – 3,5 metro. Jos gilinimo metu iškastas tinkamas gruntas galėtų būti naudojamas paplūdimiams pildyti smėliu.
Uostas dabar pusė pajėgumu, remontuoti ir paleisti 100%pajėgumu. Dabar apleistos krantinės Latakas paliks tvarkyti miestui , o pats plaus pinigus manau.
Pietinėje miesto dalyje plėsti uostą, būtų logiškiausias sprendimas. Jeigu padarytu pietinį apvažiavimą ir praplėstu kelią nuo Lėbartų/Rimkų viaduko su dviejomis juostomis. Nebebūtų tokios apkrovos apkrovos Šilutės plentui. Kur ties Giruliais būtų galima tokį vilkikų srautą pritaikyti? Ten piko metu Liepų gatvė ir taip užkišta paprastų gyventojų mašinomis, nes daug jaunų šeimų gyvena ties Slengiais ir toliau.
Eilinis „Maskva – Vasiuki” projektas biudžeto lėšų „įveiklinimui”… Kiekniš to nubyrės konkretiems asmenims – paprastiems mirtingiesiems nesužinot…
Naujausia „gerovės valstybės” vizija: Klaipėda be klaipėdiečių, Lietuva- be lietuvių…
Aš tai šia statybų istoriją matau taip. Kai p. Skvernelis buvo PM, labai norėta „betonuoti” naują uostą šiauriau, kaip išorinį. Kertant Girulių mišką. Tada buvo pasakojama pasaka, kad taip Klaipėda pataps vartais kroviniams iš Azijos. Bet kiek žinau, o žinau gerai, Klaipėda ir dabar gali susidoroti su gerokai didesniu krovinių srautu. Kas tada buvo valdžioje? Skvernelis – PM, Vaitkus – miesto taryboje, nes buvo išmestas iš uosto direkcijos ir Latakas – pastatytas į Vaitkaus vietą uosto direkcijon.
Dabar istorija kartojasi 1:1 tik kitoje vietoje – pietinėje dalyje, tie patys veikiantys asmanys – labai norisi „pabetonuot”. Ar nors vienas jų sugebėtų atsakyti, ką jūs ten krausite? Pasakos apie kinietiškus krovinius neis taip greit pasekti, dabartinių uosto pajėgumų aibės.
—
Buvusi Mukran perkėla prastovėjo n metų, kaip vaiduoklis. Iš ko uostas uždirba – pagrindinės pajamos iš laivų rinkliavų, taigis vaiduoklis stovi, Latakas ir kiti tyli, nieko nesako nuomininkui Klasko n metų. Valstybė prarado n pajamų – tyla.
O dabar, kai sava chebra galės imti pinigus iš statybų – statybų garvežys leidžiamas visu pajėgumu.
Prieš 4metus uostas dirbo pelningai ir pirmavo tarp visų Baltijos uostų!!!
Mukrano perkėla jau senai morališkai ir komerciškai pasenusi. DFDS keltai (buvęs Lisco) persikėlė į Centrinį Klaipėdos Terminalą Baltijos pr. gale. Tai srautas nukreiptas tenais didelis. TT Line keltai kelia nuo malkų įlankos treilerius. Pats dar 2007ais dirbau mokyklos laikais ir ruošdavau juos. Mukrano perkėlą senai reikia rekonstruoti nes ji nebereikalinga daugiau, nebeplukdami traukinio vagonai per ją gi. Tuo metu Lisco keltai buvo didžiausi pasaulyje galintys transportuoti traukinio vagonus. Tuo pačiu yra labai reikalinga papildoma jachtų prieplauka su parkavimu jų. Lietuvoje tiesiog nėra pakankamai vietos kur prišvartuoti jas. Būtų papildomas sukurtas jachtklubas, daugiau infrastruktūros ir žvejybai. Ten vistiek ateityje plėsis miestas. Jis tiesiog nebetūri kur daugiau besiplėsti.
o tu nesutiktum, jei tau už valdiškas babkes Latakas pastatytų dykai 100ha uostą ir padovanotų? Ar suktum galvą ką ten krausi? Šiuo atveju būsimą pietinį uostą atidavė Achemai, o klaskininkas Latakas tam ir buvo pasodintas į generalinius. Truputi kantrybės ir pamatysim kokia bus Latako sekanti darbovietė . Achema juk raudonam vengrui parduodama ir prekės kaina tik kyla, o mes dar vėliau už visų mūsų babkes vietoje mokyklų ir darželių kažkam aplikkelius dar statysim.