Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
2024-11-26 |
Klaipėdos miesto valdžia nori pasirodyti, jog rūpinasi istoriniu senamiesčio paveldu, aktyviai siekia, kad pastatų fasadai žibėtų naujomis spalvomis. Deja, po figos lapeliu slepiasi ne itin geri valdžios ketinimai. Užkulisiniais veiksmais atkakliai tęsiami senosios valdžios brandinti planai.
Vienas akivaizdžiausių pavyzdžių – siekis sunaikinti Bangų g. 11 istorinį pastatą ir įgrūsti čia Bastionų tiltą, neįvertinant liūdnų pasekmių išlikusiai Klaipėdos senamiesčio rytinei daliai. Aktyviems Klaipėdos miesto žmonėms, besirūpinantiems paveldu, ieškantiems pagalbos ir nebijantiems pasakyti, jog „karalius nuogas“, Kultūros paveldo departamentas spjauna į veidą ir pažemina žmonių orumą.
Šis pastatas žymi pilies fortifikacinės sistemos nulemtą erdvinę konfigūraciją ir senuosius kelius, vedusius iš pilies į ją aptarnaujančius miesto apylinkių ekonominius centrus – Joniškės dvarą, senąjį malūną ir Luizenhofo plytinę. Martyno Vainoriaus nuotr.
Kaip tik šiandien I Nekilnojamo kultūros paveldo vertinimo taryba nuotoliniame posėdyje uždegė žalią šviesą šio vertingo pastato griovimui. Reikia pripažinti, jog šios komisijos narių (pirmininkas dr. Ramūnas Kondratas, Inesa Alistratovaitė-Kurtinaitienė, Arūnas Boruta, Audrius Skridaila, Ilona Vaškevičiūtė, Juozapas Algimantas Januševičius, sekretorė – Vyginta Abušovienė) sprendimas prieštarauja pagrindiniams paveldosaugos principams Klaipėdoje ir savo priimtu sprendimu kelia pagrįstas abejones jų kompetencija. Tokie tendencingi Klaipėdos senamiesčio žalojimo žingsniai vienareikšmiškai signalizuoja nusikalstamą miesto urbicidą*.
Reikšmingo, tarsi iš pirmo žvilgsnio kuklaus ir neįmantraus Bangų g. 11 pastato istorija yra siejama su Klaipėdos pilies ir miesto tvirtovės komplekso išorinių struktūrų raida, kuri datuojama net XVI- XVII a. laikotarpiu. Šis pastatas žymi pilies fortifikacinės sistemos nulemtą erdvinę konfigūraciją ir senuosius kelius, vedusius iš pilies į ją aptarnaujančius miesto apylinkių ekonominius centrus – Joniškės dvarą, senąjį malūną ir Luizenhofo plytinę.
Vertėtų prisiminti, kad šis senasis kelias, vėliau virtęs Bangų gatve, jungė Pilį ir Priekulę bei kitus tolimesnius Klaipėdos krašto miestelius. Todėl be ilgos urbanistinės raidos būtų sunku suvokti Bangų g. 11 pastato vertę ir įtikinamai suprasti nusistovėjusią erdvinę aplinką. Juolab Bangų g. 11 pastatas vis dar stovi autentiškoje urbanistinės Klaipėdos senamiesčio rytinės dalies susikertančių gatvių sankryžoje, t.y. senosios Gluosnių, Bangų ir Baltikalnio gatvių sankirtoje.
Taigi Bangų g. 11 pastatas yra suprantamas kaip senąją urbanistinę aplinką formuojantis vertingas erdvinis elementas ir neabejotinai saugotas iki I Nekilnojamosios kultūros paveldo vertinimo tarybos sprendimo š. m. rugsėjo 3 d. Pravartu pažymėti, kad būtina ne tik išsaugoti Bangų g. 11 pastatą, bet ir ieškoti būdų atkurti buvusią, t.y. Kūlių vartų gatvės, vedusios iki pat Tiltų g., pastatų išklotinę. Dabartiniame Neringos skvere greta sunaikintų dailių namų stovėjo taip pat išskirtinė puošni Tiškevičių vila.
Klaipėdos valdžios pareigūnai jau nuo sovietmečio siekia beatodairiškai atsikratyti šiuo vertingu pastatu.
Viskas prasidėjo tarybiniais laikais, rengiant vadinamąjį Klaipėdos senamiesčio regeneracijos planą. Remiantis šiuo planu miesto Vykdomasis komitetas jau buvo sunaikinęs nemažai vertingų rytinės Klaipėdos senamiesčio dalies pastatų, kurie šiandien būtų buvę tikra miesto puošmena ir dar vienu unikaliu išlikusiu senamiesčio lopinėliu. Pagal šį generacijos planą Klaipėdos miesto vykdomasis komitetas siekė pastatyti Bastionų tiltą.
Šios liūdnai pagarsėjusios idėjos įgyvendinimo vėl ėmėsi liberalų rankose sutelkta miesto valdžia. Tuomet liberalo Sauliaus Budino vadovaujama savivaldybės administracija ėmėsi Bastionų tilto statybos, kurios, kad ir kaip būtų keista, neatsisako ir dabartinė miesto valdžia. Deja, dabartinė miesto valdžia, neįvertinusi šio projekto žalingo poveikio aplinkai, klimpsta į vis dar didesnes finansines problemas miestiečių sąskaita, švaistydama iš miestiečių mokesčių surenkamus pinigus.
Tenka pastebėti, kad Klaipėdos miesto valdžia ir Kultūros paveldo departamentas piktybiškai ignoravo visuomenės reikalavimus ir lūkesčius išsaugoti vertingą Bangų g. 11 pastatą. Juolab šį pavasarį pilietinėje akcijoje apie 700 klaipėdiečių rezoliucija kreipėsi į valdžios struktūras dėl Bangų g. 11 pastato išsaugojimo ir nepritarimo Bastionų tilto projekto įgyvendinimui.
Atrodytų, kad Kultūros paveldo departamente veikianti I Nekilnojamoji kultūros paveldo vertinimo taryba turėtų tinkamai ir profesionaliai spręsti kultūros paveldo klausimus, tačiau šios komisijos nariai vadovavosi vien tik siaurais formalistiniais siekiais. Tokiais atvejais atsiranda labai daug abejonių ir klausimų, kodėl dažnai šios funkcionuojančios biurokratinės bedantės institucijos priima paveldo išsaugojimui priešingus sprendimus. Išvada tokia, kad biurokratija pridengia užslėptus miesto valdžios pareigūnų tikslus ir nešvariais būdais įteisina paveldo naikinimą.
_________________
*sąmoningą ir tikslingą miesto naikinimą
Tai jau geriau Bangų g. 17 nugriautu, ir taip baisus sovietinis pastatas…
Ačiū Benai.Manau visų smegenys su metais traukiasi,todėl užmirštam ką esam prisišnekėję praeityje.Namą nugiaus ,bet tilto nebus..Išdygs koks eilinis daugiaaukštis.Vieta patraukli
tas valodzka reikšdamasis ir vis norėdamas dėmesio. Tas vadovėlinis profanas pats gyvenime dar nieko nepadarė, o jau kritikuoja dirbančius ir išsaugojusius bent tiek senamiesčio, senamiesčio regeneracijos projektą kurio esmė ir buvo išsaugoti išlikusį senamiestį nukreipiant transportą nuo senamiesčio į būsima Bastionų gatvės ir naujo tilto trasa. Paskaičius jo sapalionių tai gautusi, kad kažkas dabar turėtų finansuoti ir atkurti XVIII-XIX a., o miesto gyventojai lai išsikrausto gyventi į rajono lakus.
Tai jūs NARCIZAS sapaliojate ir skleidžiate netiesą,kad saugojamas senamiestis ir pn. Tai užteks kai nueisit į senamiestį pvz. nuo Turgaus gt. iki Senamiesčio turgaus ir toje dalyje atrasit mažiausiai 4-5 namus vaiduokius. Arba praeikit pvz. H.Manto gt. nuo Nr1 iki KU. Ir ką pamatysit? Daugybę namų su griūvančiomis sienomis… O „įdomiausias” tai H. Manto 37 įrašyto į Kultūros paveldo statinius, Tai jis griūna juk, nežiūrint kad ant jo pakabino žymių žmonių Atminimo lentas.. B.VOLODZKA jaunas istorikas, gerai įsigilinęs į MLIstorijos praeitį. Jau parašęs ir apgynęs mokslinius darbus VU prieš tai keletą metų atlikęs tyrimus ir t.t. JŪS NARCIZAS , turbūt, esat bemokslis, profanas, nenorit suprasti kad reikia pažinti r mūsų Klaipėdos praeities istoriją ir dabartį… Kad tik tokių NARCIZŲ būtų mažiau…
Berazumi, jei nesuvoki kas yra paveldas tai tylėk.
Matomai labiausiai „susirupine” paveldais tik ten šaloa gyvenantys?
Tik pėsčiųjų tiltas.
Senamiestis turi būti be transporto. Tam ir senamiestis.
Vaitkus su savo šaika tęsia tradiciją – kiekvienam merui su komanda po naujo tilto statybą (ar bent jau esamo remontą)?..
Ar žinote savikainą tilto per geležinkelį nuo autobusų stoties? Ir už kiek buvo įforminta?
Skirtumas nemažas…
Kur ir kam nubyra? 😀
Griauti negalima išsaugoti
Kur dėti kablelį?
Tai ir dėkit tą kablelį kur norit… Geras pvz. kaip galima ,ypač politikams, o šiuo atveju ir JUMS, veidmainiauti ir aiškintis:.”tai manęs nesupratote, pamiršau kablelį padėti, tai..” Nevykęs ir ne vietoje KALBININKO Comm…
Labai įdomus straipsnis. Jo autorius B.Volodzka skatina pasigilinti ir suprasti biurokratų-biurokratijos veikimą , stabdžius šiuo atveju, miesto istorinio urbanistinio,kultūros paveldo reikšmės miesto gerovei.. Nesuprantama, kodėl LR Kultūros ministerijai reikia globoti daugybę įvairių tarnybų ir šimtus darbuotojų, kurių dalelė yra ir mūsų mieste? Tai :
-Kultūros paveldo departamentas (KPD) prie LR kult.ministerijosJis turi savo teritorinius skyrius. Klaipėdoje toks veikia su 9 žm. ir vadovu A.Mureika. Ten ,gal 20 m,. darbuojasi ir buvęs Kl. sav. Tarybos narys paveldo žinovas, L. Kavaliauskas.
Be to, prie KPD veikia Nekiln. turto paveldo vertinimo Tarybos.Jų yra 5 ar 6-ios. (Jos Vilniuje .)
Toliau.Mes , Klaipėdoje turime dar S.Budino 2019.02.18 d. pasirašytą Įsakymą dėl Klaipėdos nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo TARYBOS. Sudėtis – 8 žm. Tai KU profesorių, mokslų daktarų ir kt . aukštos kvalifikacijos specialistai ( Yra E info.).
Toliau.
Kl. sav-ės Paveldosaugos sk. su vedėju V.Juška patyrusiu šioje srityje specialistu.
Tai lyg tai darosi aišku biurokratizmo faktas – kodėl miesto senamiestyje dešimtys (taip, dešimtys) namų vaiduoklių. Daugybę jau beveik griūvančių kultūros paveldo sąraše esančių pastatų… Kodėl savivaldybė nereaguoja į beveik 1000 miestiečių pasirašytus laiškus ? Ir t.t. Belieka šauktis Kl.miesto Tarybos 31 NARIO, kurie davė Priesaiką tarnauti mums-klaipėdiečiams.
Kai miestą metai iš metų valdo būrelis savanaudžių valdininkų, atsidūriame tokioje situacijoje. Jiems miesto istorijos puoselėjimas yra paskutinėje vietoje. Tiems valdininkams nereikalingas ir pastatas Naujojo Uosto gatvėje, nes jų galvelės supranta tik asfaltą ir gatvių platinimą. Vien jau ko verta šlykšti apklausa dėl pastato griovimo, siekiant sunaikinti paveldą prisidengus „gyventojų nuomone”. Lygiai taip pat bjauriai manipuliuojama dėl Atgimimo aikštės likimo, nuolant pabrėžiant apklausos rezultatus. Kai apie 1000 parašų ant peticijos dėl paveldo išsaugojimo Vaitkus ir kompanija tyli užpakalius suraukę.
Tas pats meras dar kadaise pasisakė prieš šito absurdiško tilto statybas, bet dabar panašu, jog asfalto fetišas galiausiai pramušė.
Dar vienas teisuolis straipsnio autorius, griauti visas tas senienas, niekam nebereikia tokių būdų šiais laikais, juk jis pats neatstatys šito privataus turto už savo pinigus…visi nori būti geri už svetimus…
Nauji su broliu, jei ne sau stato, tai tokį šuda pastato, kad…
Su broku. Ne brolių
Telefonas iškraipo tekstą
Atrodo dar žiema neįsibėgėjo, o besmegeniai jau puotauja.
Sėkmės, išsigriaukit senus pastatus, pristatykit niekam nereikalingų tiltų, kvadratinių „bastionų” dėžių-karstų-namų. O po to toliau žliumbkit, kad nėra svečių, turistų, kad visi varo į Palangą, Neringą, Dreverną, Svencelę, Šilutę, Rusnę…
Pasidomekite,kas vyksta Trinyčių prūdo teritorijoje,po penkių metų bus toks kamštis,kad daugiau tiltų reikės
Tas perstatytas, šiferiu dengtas, nustekentas pastatas -bevertis. Lyginant tarkim su pirmosios uosto direkcijos pastatu, senuoju paštu ar karališkojo teismo rūmais.
Pats tu bevertis… kai tokie petrylos sprendžia, tai sėkmingai ir nyksta ir taip karo+sovietų+liberastų nunaikintas istorinis miestas
Tragedija. Baisiausia, jog tą bastionų tiltą sugalvojo ten mūryt sovietgalviai, toliau pašlovino šitą nesąmonę liberastai, o dabar „ištikimi” Klaipėdai (o gal ištikimi bapkėms). Tiltas ne tik iššvaistys milijonus (milijardus?) eurų, bet dar ir naikins senus istoriniu pastatus, senas akmenines gatveles . Čia yra absoliuti tragedija… Vilniuje irgi geri debilai sėdi toje komisijoje… Kam tas departamentas išvis vadinasi kultūros paveldo??
kultūros ministeriją su visais departamentais jau eilę metų valdo liberalai (nuteista, korumpuota partija)
Klaipėdos gyventojus beveik kiekvieną dieną pasiekia liūdnos žinios, Ne tik bombos po beveik 100 m. atkasamos mieste centre, senamiestyje griūvančių namų-vaiduoklių suskaičiuoti neužtektų vienos rankos pirštų,o einat H.Manto gt. daugybės pastatų sienų tinkas krenta ir t.t.
Pasirodo, kad jaunas straipsnio autorius B. Volodzka „nušluosto nosį” kitiems miestiečiams, kurie per mažai rūpinasi savo miesto istorija, miesto kultūros paveldu, pastatais kuriuos reiktų išsaugoti… Tai kur miesto savivaldybės Paveldosaugos specialistas Juška, o kur buvęs ilgametis architektūros sk. vadovas Mureika (dabar Paveldo departamento vadovas)? Kodėl jie nesaugo mūsų miesto istorijos, o „pulkas’ vilniečių pasirodo tuo „rūpinasi” taip, kad sumažėtų istorinių pastatų mieste.
Jau nebėra jėgų. Neišsilavinusi, savanaudė, pinigų pavergta valdžia yra visiškai kurčia ir žinovų, profesionalų, ir eilinių žmonių atžvilgiu. Kiek gi galima ėsti sveikatą žmonėms dėl savo asmeninių, grynai merkantilinių interesų, absoliučiai nesiskaitant su daugybe kartų įvairiuose lygmenyse išsakyta nuomone. Ne miesto vadovai, o miesto naikintojai.