Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
2024-11-25 |
Klaipėdos uostas sieks, kad aplinkai draugiški laivai ne tik atplauktų, bet ir turėtų galimybę pasipildyti alternatyvių degalų čia pat, Klaipėdoje. Nuo kitų metų pavasario bus vertinamos laivų užpildymo žaliaisiais degalais, pvz., metanoliu, amoniaku ar žaliuoju vandeniliu Klaipėdos uoste galimybės. Projektas finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis.
Palmiros Martinkienės nuotr.
Nuo šių metų rugsėjo į Klaipėdos uostą reguliariai jau atplaukia žaliuoju metanoliu varomas Singapūro laivybos įmonės „X-Press Feeders“ laivas „Eco Umande“. Šiuo metu aplinkai draugiškų degalų jis pasipildo Roterdame. Tačiau prieš įtraukiant Klaipėdos uostą į žaliąjį laivybos maršrutą, su įmone „X-Press Feeders“ ir dar šešiais Europos uostais, į kuriuos taip pat plaukia šiais aplinkai draugiškais degalais varomi laivai, buvo pasirašytas bendradarbiavimo memorandumas, kuriuo įsipareigota uostuose plėtoti alternatyviųjų degalų, taip pat ir metanolio tiekimo į laivus infrastruktūrą ir taip drauge skatinti tvarios laivybos plėtrą Šiaurės ir Baltijos jūrose, kuriant žaliuosius laivybos koridorius, prisidedančius prie CO2 emisijų mažinimo.
„Metanoliu, amoniaku ar žaliuoju vandeniliu varomi didieji komerciniai laivai jau plaukioja pasaulio vandenyse. Šį rudenį vienas tokių pradėjo kursuoti ir į Klaipėdos uostą. Žalioji transformacija nebėra ateitis, todėl norėdami išlikti konkurencingi, turime žengti kitą žingsnį – užtikrinti, kad Klaipėda būtų pasiruošusi juos ne tik priimti, bet ir sudaryti sąlygas jiems pasipildyti alternatyviųjų degalų. Šie sprendimai ne tik sustiprins mūsų uosto pozicijas tarptautinėje rinkoje, bet ir prisidės prie spartesnės aplinkai draugiškos ateities kūrimo“, – pranešime cituojamas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
Interreg Baltijos jūros regiono programos finansuojamame projekte „H2-Derivatives@Baltic Sea Ports“ (H2Deri@BSP) Klaipėdos uosto direkcija dalyvauja kartu su Vokietijos Hamburgo ir Kylio, Danijos Esbjergo, Švedijos Lulėjos, Suomijos Helsinkio, Estijos Talino bei Latvijos Ventspilio jūrų uostais ir kitais partneriais. Projekto lyderis – Hamburgo marketingo asociacija, kurios nare Klaipėdos uosto direkcija yra nuo 2022 metų.
Bendrai visoms šalims skirtas finansavimas – 2,28 mln. eurų, o Klaipėdos uostui skirta beveik 181 tūkst. eurų.
Projekto pradžia – 2025 metų kovo 1 diena. Trukmė – 36 mėnesiai.
https://www.atviraklaipeda.lt/galimos-vandeninio-gamybos-pasekmes/
https://www.lrytas.lt/gamta/zeme/2024/10/24/news/ispeja-apie-katastrofiskas-pasekmes-pirma-karta-zmonijos-istorijoje-sutrikdytas-didysis-vandens-apytakos-ratas-34779348
https://www.lrytas.lt/gamta/zeme/2024/11/10/news/is-klimatologo-ispejimas-lietuvai-gresmiu-dar-nesuvokiame-o-atlaikyti-jas-nesame-pasiruose-34706872
https://www.lrt.lt/naujienos/mokslas-ir-it/11/2399550/gelo-vandens-krize-alsuoja-i-nugara-lietuvai-gali-tekti-dalintis-istekliais
taLakui pofik miestas ir gyventojų nuomonė kad tokiam, ypač pavojingam sprogių dujų objektui miesto vidury nevieta? Negalėjo jūroj ant kokio pluduro įsirengti šitą nesąmonę? Ai, tiesa, taigi jūroj tokio kokybiško geriamo gėlo vandens už dyką (reikalingo gamybai) nėra.. Vistik koki jūs leftisttai-pinigu dievintojai esat niekam verti sudai Ir kam Dievas jus laiko ant mūsų galvų? Kad iš mūsų Pasaulį atimt?
Kas ne diena, tai naujiena. Jau Latakas ir metanoliu planuoja pildyti laivus.