Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-11-25 |
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose nagrinėjama civilinė byla, kurioje ieškinį žinomam chorvedžiui Algirdui Šumskiui ir jo vadovaujamai chorinei bendrijai „Aukuras“ pateikė kitas irgi gerai žinomas chorvedys Alfonsas Vildžiūnas.
Beveik visą dieną vykusio posėdžio metu kultūrininkai ir liudiję jų kolegos citavo ir esą girdėtus keiksmažodžius, tad toliau šios publikacijos nepilnamečiams skaityti nerekomenduojama.
Ko ir kodėl reikalauja?
Ieškinio dėl garbės ir orumo gynimo priežastimi tapo pernai sausį įvykęs „Aukuro“ naujametinis vakarėlis-susirinkimas ir po jo sekę įvykiai.
Bylą nagrinėjantis teisėjas Petras Mineikis posėdžio metu pagarsino, jog A. Vildžiūnas savo ieškinyje nurodo, kad pernai vasarį Vilniuje vykusio visuotinio Lietuvos chorų suvažiavimo metu A. Šumskis pareiškė, jog „Aukuro“ susirinkimo metu A. Vildžiūnas netaktiškai pasiuntęs žmones „ten ar kitur pasivaikščioti“ ir tai esą nesuderinama su morale, tad esą iš viso kilo klausimas, ar klaipėdiečiai dalyvaus Dainų šventėje (A. Vildžiūnas buvo šios šventės Dainų dienos meno vadovas).
A. Vildžiūno įsitikinimu, tokie teiginiai buvo nepagrįsti, diskreditavo ir žemina jį kaip menininką profesinės bendruomenės akyse, meta šešėlį ant jo etinių savybių ir daro tiesioginę neigiamą įtaką darbinėje veikloje. Dabar jis esą nuolat bendraudamas su chorvedžiais turi girdėti replikas ir klausimus.
A. Vildžiūnas akcentavo, kad A. Šumskio viešai paminėtas incidentas įvyko tarp jo ir dirigento Tomo Ambrozaičio (tapusio jo įpėdiniu ir perėmusiu Klaipėdos koncertų salės choro „Aukuras“ meno vadovo pareigas) neformalaus vakarėlio metu. Esą dėl išsiskyrusių nuostatų jis tiesiog privačiai atsisakė paspausti ranką ir jokių necenzūrinių žodžių nenaudojo.
Chorvedys savo ieškinyje taip pat išdėstė, jog netrukus po minėto vakarėlio jis buvo išbrauktas iš chorinės bendrijos „Aukuras“ narių sąrašo ir tai buvo padaryta neteisėtai, nesilaikant procedūrų, nes jis pats nebuvo informuotas apie tokį posėdį – tai esą konstatavo ir Lietuvos chorų sąjungos Etikos komisija.
Pasak A. Vildžiūno, jis pirmiausiai prašė paneigti tokius žodžius, tačiau toks prašymas buvo ignoruotas, tad jis dabar yra priverstas ginti savo garbę ir orumą teisme. Pastarojo chorvedys prašo pripažinti, kad A. Šumskio paskleista žinia žemina jo garbę ir orumą bei įpareigoti šiuos teiginius paneigti asmeninėje, „Aukuro“ bei Chorų sąjungos „Facebook“ paskyrose ir laikyti ten tokį tekstą dvejus metus.
Prieš pradedant nagrinėti šią bylą posėdžiuose procesas buvo sustabdytas iki bus atlikta paskirta ekspertizė. Pasak A. Vildžiūnui atstovaujančio teisininko Mariaus Matiuko, ekspertizė „įnešė daugiau aiškumo“.
Teisėjui perklausus, gal visgi ginčą įmanoma užbaigti taikiai, A. Vildžiūnas teigė, jog toks variantas įmanomas, jei A. Šumskis paneigtų savo teiginius. Jis tada neprašytų atlyginti bylinėjimosi išlaidų. Tačiau A. Šumskio advokatė Jurgita Beniulienė teigė, jog tokia sąlyga reikštų ieškinio patenkinimą, tad ji yra nepriimtina, nes klientas nesutinka, kad buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija. Advokate prašė teismo atmesti tokį ieškinį.
Tuo metu trečiuoju asmeniu byloje esančios Lietuvos chorų sąjungos prezidentė Rasa Brundzaitė-Gelgotienė teigė, jog A. Vildžiūno ieškinys yra pagrįstas.
Siuntė paskui rusų laivą
Pats aiškindamas savo poziciją teismui A. Vildžiūnas teigė manantis, kad santykiai su atskirais žmonėmis yra jo asmeninis reikalas.
„Ir jei aš su kažkuo nenoriu sveikintis – tai mano teisė ir ne kokiai nors organizacijai mane teisti už tai, bausti ar apkaltinti“, – sakė chorvedys.
A. Vildžiūnas akcentavo neskundęs „Aukuro“ sprendimo pašalinti jį iš narių, nes esą ilgą laiką net nežinojo, kad turi tokį statusą, bei mano, kad ir bendrija, ir jis pats gali išgyventi be vienas kito.
„Moralizuoti mane suvažiavimo metu ir panaudoti daugiskaitą, kai vakarėlio su alkoholiniais gėrimais metu bendraujant atsisakiau paspausti ranką, yra ne priežastis teigti, kad aš visur, visada žmones siuntinėju. Visiškas absurdas, neteisybė, to nesu daręs. Net tie žmonės, kurie buvo šalia, nesureagavo. Abrozaitis supykęs išėjo, bet vakarėlis tęsėsi, džiaugsmingai fotografavomės. Po to iš vakaro buvo surengtas naktinis virtualus posėdis prieš suvažiavimą, išmetė mane ir padarė sprendimą, kad reikia apjuodinti prieš Chorų sąjungą. Jei tik Klaipėdoje taip būtų, nieko nebūčiau sakęs – konfliktas tarp dviejų chorvedžių, kas čia tokio. Jei pretenzijas būtų išsakęs Ambrozaitis, irgi būčiau supratęs, bet labai keista, kai organizacija ėmė ginti, kai jis pats jokių pretenzijų nepateikė. Atsirado galimybė pasinaudoti situacija, Dainų šventės kūrybinės grupės pirmininką paauklėti. Čia specialiai taip padaryta, kad būtų pažeminta mano reputacija chorų bendruomenės akivaizdoje. Pasakė abstrakčiai, niekas nebuvo aiškinta“, – dėstė A. Vildžiūnas.
Teisėjo paprašytas detaliau papasakoti apie minėtąjį vakarėlį, jis dėstė, kad T. Ambrozaitis ten atėjo vėliau nei kiti, pats jis jau buvo pavartojęs alkoholio ir kai pastarais pasiūlė ranką, impulsyviai pasakęs: „Tiek to, eik, Tomai, paskui rusų laivą“.
Pasak A. Vildžiūno, vėliau nuėjus parūkyti prie jo pribėgo A. Šumskis ir klausė, kas atsitiko. Atsakius, kad nenori bendrauti su T. Ambrozaičiu, pastarasis esą pasakęs, kad taip negalima.
„Pasakiau – nebūkit svetimos moralės saugotojai ir toliau baliukas tęsėsi. Nei atsistojau, nei padariau kokį nors pareiškimą“, – dėstė A. Vildžiūnas, anot kurio, po to buvęs A. Šumskio pareiškimas apie tariamą klaipėdiečių boikotą buvo lyg tam tam tikras šantažas.
„Sustabdyti kitaip nebuvo įmanoma“
Tuo metu A. Šumskis teismui aiškino, kad „Aukuro“ tarybos buvo įpareigotas chorų suvažiavimo metu paskleisti tai, kas buvo nuspręsta jos posėdžio metu.
„Buvo susijaudinimas, visą laiką emocijos pakyla, bet nesiekiau įžeisti, pasakiau, kad įpareigojo paskelbti. Aš kalbėjau kita tema, baksnojo, kad laikas jau baigiasi, pabaigoje ir pasakiau. Gal ne pilnai viską pasakiau, bet ta frazė, kuri užkliuvo, šitą klausimą svarstėme taryboje, buvo tokių nuomonių, kad tokios moralės žmogus negalėtų būti vadovu. Tomas Ambrozaitis asmeniškai buvo labai giliai įžeistas. Jis labai susijaudinęs išėjo, pasivijau jį beišeinantį, klausiau, kas čia atsitiko, jis pasakė, kad Vildžiūnas jį pasiuntė ten ir ten, nenoriu to žodžio kartoti. <…> Kokie kivirčai buvo, ne mums spręsti, bet tai buvo viešai pasakyta mūsų susirinkime. Praktiškai buvo kilęs klausimas, ar tęsime tradiciją, ar išsivaikščiosime. Man kaip vadovui reikėjo spręsti, ar nutraukiam posėdį ir išsiskirstome, nes buvome šokiruoti. Pasakiau, kad šiandien nebus sprendžiamas šis klausimas, o vėliau. Visiems aiškiai pasakiau, kad nagrinėsime taryboje, nes taip neturėtų būti, o Vildžiūnas toliau sėdėjo kaip niekur nieko. <…> Jo elgesys tame vakarėlyje daug ką žeidė. Daug kas priėjo prie manęs ir klausė, ar tikrai su Vildžiūnu fotografuosimės. <…> Mes taryboje sprendėme ne tik šį faktą, nes jis pasižymėjo tokiu charakteriu bruožu, kad ne vieną kartą ir kitus pasiųsdavo ir įžeisdavo. <…> Neatsimenu, kam kilo idėja paskleist. Taryba susideda iš chorų vadovų, jie sakė, kad mes tada boikotuosim Dainų šventę. Nugesinome tą dalyką, kad nereikėtų taip daryti, nes ji kur kas svarbesnė nei asmeniški įžeidimai, tada buvo nuspręsta bent jau paviešinti ir pašalinti“, – aiškino A. Šumskis.
Pasak jo, jau ir iki tol buvo kreiptasi dėl A. Vildžiūno į Lietuvos nacionalinį kultūros centrą, bet jo direktorius esą pasakęs, kad traukinio jau negalima pastumti, procesas prasidėjęs, bet nuomonę esą galima pasakyti.
„Mes labiau kaip moraliniai sargai pasisakėme“, – tikino A. Šumskis.
Jis kartojo, kad toks A. Vildžiūno elgesys esą buvęs nevienkartinis dalykas, jau buvo tekę girdėti iš vadovų, bet žmonės neva „nėra linkę iš savo gildijos išnešti to, gesina“.
„Aukuras“ nėra teisinė institucija, kuri pradėtų nurodinėti, kaip jam elgtis. Jis turi tam tikrą imidžą ir daug kas žino, kaip puikų chorvedį ir pakankamai arogantišką žmogų, pasakyti jam vieną ar kitą pastabą buvo keblu“, – kalbėjo bendrijos vadovas.
Išklausęs jo poziciją, teisėjas pastebėjo, jog byloje „didelio ginčo kaip ir nėra“.
„Abu chorvedžiai, vis tiek teks ir toliau kartu dirbti, esate ir vienas kitam tikriausiai ir gerų žodžių pasakę. Gal galima pakeisti kokią formuluotę ir ginčą baigti taikiai? Ne veltui teismas siūlė mediaciją, pasišnekėti, kaip yra, galima ji bet kurioje bylos stadijoje. Tuo labiau, kad Dainų šventė praėjo sėkmingai“, – sakė teisėjas.
Visgi bylos šalys į šį jo pastebėjimą atitinkamai nesureagavo, tad posėdis buvo tęsiamas.
„Suvokiame, kad galėjo pasikarščiuoti, nes buvo atleistas iš darbo, užėmė vietą kitas chorvedys, visas jos gyvenimo darbas nueina į praeitį ir emocijos galėjo sužaisti. Mane irgi įdomiai buvo apibendrinęs, pasakė „eik tu“. Ir man kliuvo šita porcija. Mane pavadino tada necenzūriniu žodžiu. Sakė: „Dalbajobe, ar duosi man diriguoti savo dainų šventėje“. Bet aš savo asmeninių užgauliojimų nekeliu aukščiau. Linkęs labiau taikytis, nes sukelti gaisrą daug lengviau“, – dėstė A. Šumskis.
Jis tikino, kad kai kalbėjo su vakarėlį palikusiu T. Ambrozaičiu, pastarojo pareiškimai buvo „pakankamai aštrūs ir emociniai“, bet jis pasakęs, kad viską spręs ne tą patį vakarą, o „Aukuro“ tarybos posėdžio metu.
„Jis sakė „gerai“, jo tiesioginis prašymas buvo. Tik pasakė skeptiškai, kad nepakeisit jo, koks buvo, toks ir bus“, – dėstė A. Šumskis.
Jis aiškino, kad T. Ambrozaitis minėtojo „Aukuro“ tarybos posėdžio metu balsuojant dėl A. Vildžiūno elgesio sakęs, jog protokolui gali susilaikyti, bet pritariantis tokiam sprendimui.
„Gal čia bus kokie kabliukai, mes esame visuomeninė organizacija ir sprendžiame kolegialiai“, – atsakydamas į klausimą, kodėl tada šio posėdžio protokole nėra nurodyta, kad T. Ambrozaitis susilaikė, o rašoma, kad sprendimas išbraukti A. Vildžiūną iš bendrijos narių „už grubų profesinės etikos pažeidimą“ priimtas vienbalsiai, aiškino A. Šumskis.
Jis tikino Chorų sąjungos Etikos komisijos sprendimą vertinantis nevienareikšmiškai, nes pastaroji esą nieko bendro neturi su „Aukuru“, o jos pirmininkas Povilas Gylys yra buvęs „Ąžuoliuko“ choro narys, kaip ir A. Vildžiūnas.
„Mes matėme labai aiškų profesoriaus kaip ąžuoliukiečio tendencingą norą „Aukurui“ papriekaištauti, paauklėti, pamokyti“, – teigė A. Šumskis, kartu patikinęs, kad ne jam spręsti, ar minėtoji komisija buvo šališka.
Paprašytas įvardinti konkrečius pavyzdžius, kada dar A. Vildžiūnas elgėsi neetiškai, A. Šumskis teigė, jog jei būtų žinojęs, būtų konspektavęs, bet visgi ėmėsi detalizuoti.
„Man žinoma tai, kaip jis nevienareikšmiškai apie mane išsireiškė Stasio Šimkaus chorų metu, Vasaros akademijoje, apie mane ir „Aukurą“. Buvo toks atvejis, kai Šimkaus konkurso metu savanoriai sakė, kad paėmė bukletą ir necenzūriniais žodžiais – kas čia per konkursas. Nenoriu jo naudoti, jis labai dažnas jo terminologijoje. Vasaros akademijoje, kai valgėme, tą patį žodį pasakė. Vasario 16-osios minėjimo metu sirgau, pagalbininkai savanoriai klausė, kas čia per vyras su necenzūriniais žodžiais. Ne vienas choro vadovas yra pasakęs, kad taip elgiasi. Tokie signalai laikas nuo laiko visada būdavo“, – dėstė A. Šumskis.
Jam ir „Aukurui“ atstovaujanti advokatė J. Beniulienė teigė, jog bendrijos pozicija ir paaiškinimai yra analogiški.
„Algirdas Šumskis išsakė bendrijos nuomonę, nebuvo tikslo pažeminti ar įžeisti. Turi žinoti visuomenė apie tai, kas vyksta, kad būtų galima užkirsti kelią tokiems veiksmams. Teiginys turi stiprų faktinį pagrindą, yra neįžeidžiantis, pasakytas maloniu tonu, nenaudojant necenzūrinių žodžių“, – teigė advokatė, anot kurios, nėra duomenų, kad dėl to suprastėjo A. Vildžiūno reputacija.
Taip pat ji tikino, kad reikalavimas dėl paneigimo paskelbimo minėtose „Facebook“ paskyrose yra nepagrįstas, nes taip būtų pasiekta „perteklinė auditorija“.
Teisėjui pasiteiravus, koks buvo tikslas įpareigoti paskelbti A. Šumskį tokią informaciją chorų suvažiavimo metu, J. Beniulienė tikino, jog buvo siekiama ir informuoti, ir apginti „Aukuro narius, kurie buvo įžeisti ir pažeminti.
„Buvo pasikartojantis elgesys ir jo sustabdyti kitais būdais neįmanoma. Buvo siekis išsakyti požiūrį, kad nebūtų toleruojamas toks elgesys. Pasakė tik lakoniškai, necitavo protokolo, gal ir jaudulys padarė savo, kad nepaskelbė, jog buvo išbrauktas“, – teigė teisininkė.
Pats A. Šumskis pripažino, jog yra sunku pasakyti, ar toks pagarsinimas pasiekė tikslą.
„Vieni buvo truputį šokiruoti ir klausinėjo, kas ir kur, kitiems tai nebuvo nieko naujo, sveikino, kad „Aukuras“ išdrįso parodyti savo stuburą“, – teigė jis.
Buvo labai aišku, kur pasiuntė
Pirmasis iš liudytojų savo parodymus teisme davė vienas iš pagrindą procesui davusios istorijos dalyvių – T. Ambrozaitis.
Jis teigė su A. Vildžiūnu 10 metų dainavęs „Aukuro“ chore, buvo pastarojo chormeisteris, juos siejo darbiniai, dalykiški santykiai, kaip ir su A. Šumskiu. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vyriausiuoju dirigentu taip pat šiuo metu esantis T. Ambrozaitis tikino, jog neturintis jokio noro dėl ko nors keršyti A. Vildžiūnui.
„Nevadinčiau to incidentu, bet tam tikra situacija susiklosčiusi. Jei būčiau žinojęs, kad posėdyje dalyvauja Alfonsas, būčiau tiesiog neatėjęs. Todėl, kad Koncertų salė, kur jis daug metų dirbo, „Aukurui“ vadovavo, aš dainavau ir buvau chormesiteriu, jį atleido. Buvo du konkursai, pirmame nebuvo pretendentų, kitame buvo trys pretendentai ir aš buvau išrinktas. Kiek žinau, jis nedalyvavo tame konkurse“, – aiškino T. Ambrozaitis.
Dirigentas pasakojo, kad atėjęs į minėtąjį vakarėlį tiesė visiems vyrams ranką, kad pasisveikintų, o A. Vildžiūnas „šonu nusisukdamas pasakė eik tu, kur ruskij karabl“.
„Po kelių sekundžių apsisukau ir išėjau. Jei to nebūtų, būčiau likęs. Pro tarnybinį Žvejų rūmų įėjimą išėjau, surūkiau cigarečių, atėjo mane sustabdyti grąžinti Ramūnas Baršauskas. Algirdas koridoriuje dar bandė sulaikyti. Pasilabinau su pavėlavusiu Girdzijausku ir išvažiavau. Girdėjo nebent tie, kurie buvo šalia – Gudelis, Kšanas, Valskienė. Nelabai į tai kreipiau dėmesį, nors situacija labai nemaloni. Šumskis sakė pasikarščiavo, nekreipk dėmesio, pažodžiui neatsimenu“, – pasakojo T. Abrozaitis.
Vyras tikino, kad A. Šumskis neminėjo jam, jog šį incidentą aptars „Aukuro“ taryboje.
„Kaip gali jaustis? Taip, kaip pasakė, taip ir padariau. Vis dėlto su Alfonsu dešimt metų buvo bendro darbo, bendrų koncertų, po konkurso man ne iš profesinės pusės, o iš žmogiškos gaila, kad taip yra daroma ir nežinau kodėl. <…> Per tuos dešimt metų visko yra buvę, iki tol iš jo nieko nesu girdėjęs savo atžvilgiu“, – atsakymas į klausimą, kaip jautėsi po tokio A. Vildžiūno pasakymo, dėstė T. Ambrozaitis, patikinęs, kad nesikreipė su prašymu svarstyti tokį kolegos elgesį ir nuo balsavimo tarybos posėdžio metu nusišalinęs.
„Kodėl tada ėjai ir norėjai paspausti ranką, jei būtum nėjęs žinodamas, kad būsiu?“ – klausė jo A. Vildžiūnas.
„Nemandagu nepaspausti rankos būtų. Jei yra žmogus pažįstamas ir ne tik, neskaitant to, kokia situacija, reikia pasisveikinti“, – paaiškino T. Ambrozaitis.
„Žinome, kokiu žodžiu šita frazė baigiasi. Eik tu nachui tiesiai nebuvo pasakyta. Tik ten ir eik. Niekada neteigiau, kad tokie žodžiai buvo. Bet tai buvo labai aišku“, – teisėjui tikslinantis apie konkrečius A. Vildžiūno pasakytus žodžius ir leidus minėti konkretų keiksmažodį, sakė T. Ambrozaitis.
„Tarp mūsų tokių dalykų nebūna“
Teisme liudijo ir Regina Valskienė, Gargždų Minijos progimnazijos chorvedė, muzikos mokytoja. Ji teigė seniai pažįstanti ir A. Vildžiūną, ir A. Šumskį bei nė su vienu iš jų nesanti susipykusi.
„Įėjo Ambrozaitis, ištiesė ranką pasisveikinti su Vildžiūnu, jis nepadavė rankos, pasakė „tu eik, kur ruskij karabl“. Ramiai apsisuko ir lėtai išėjo. Kiti nesuprato, kas įvyko. Labai šokiravo, nesupratau, kodėl taip vyksta, visi pasimetę, nesitikėjom, kad taip galėtų būtų“, – įvykį prisiminė R. Valskienė.
Ji teigė nežinojusi apie Klaipėdos koncertų salės konkursus, tad nesupratusi, kodėl taip „nemandagiai, negražiai kolega kolegai“.
„Tarp mūsų tokių dalykų nebūna. <…> Aš konkrečiai negirdėjau, kad kažką kitą koliotų ar negražiai kalbėtų, bet esu girdėjusi, kad kartais perlenkia lazdą ir galėtų kitais žodžiais pasakyti“, – kalbėjo pedagogė.
Anot jos, A. Šumskis chorų suvažiavime „ramiai atsistojo ir pasakė, išsakė savo nuoskaudą viešai“. Jis esą tiesiog norėjo pasakyti, kad taip neturėtų būti.
„Laiko neapykantą“
Liudijo teisme ir „Aukuro“ tarybos narė Kristina Rimienė, kuriai A. Šumkis buvo dėstęs tuometiniame Klaipėdos universiteto Menų fakultete.
„Aš nelaikau pykčio, esu nuoširdus ir jautrus žmogus, galėčiau pykti ant Vildžiūno, bet to pykčio nelaikau ir nelaikysiu. Visada ranką paspausiu ir apsikabinsiu, esu tokios natūros žmogus. Mačiau ir stebėjau visą situaciją, nes žinojau, kad Tomas laimėjo konkursą į „Aukuro“ dirigento vietą. Labai liūdna, kai turime pripažinti, kada turime užleisti vietą kitam ir liūdna, kai negali susitaikyti ir liejasi pyktis. Žinojau, kad jei ateis Tomas, bus reikalų. Tomas labai ramus, visiškai nekonfliktiškas, labai gerbiamas ir Lietuvoje, ir mūsų. Vildžiūnas pasakė „ruskij karabl idi“. Su šituo žodžiu jis labai dažnai draugauja. Pati bėgau, bandžiau Tomą sugrąžinti. Nutarėme, kad reikia viešinti, kad daugiau taip elgtis negali. Situacija tokia, kad stengėsi daug kas išeiti anksčiau. Įsivaizduoja, kad visada yra teisus, nes yra autoritetas, nelabai to tikriausiai sureikšmina. Labai liūdna, kad stovime čia, turėjome mes pirmieji jį paduoti į teismą. Bet iki tokio lygio negalime nusiristi, kad iki teismų nueiti, nurijome piliulę. Ambrozaitis sakė palikime viską ramiai, nes tai žmogus, kurio nepakeisi. Labai liūdna, kad vyksta tokie dalykai tarp menininkų“, – dėstė K. Rimienė.
Pasak liudytojos, ją A. Vildžiūnas irgi prieš keletą metų, kai vadovo chorui, „prie žmonių pasiuntė“. Tai esą nutiko, kai Kretingoje ji atnešė gėlių, nes pastarąjį labai gerbia, o „jis pasakė eik tu akivaizdžiai“.
„Labai pasimečiau, neturėdama autoriteto sakiau, gal duokit, palaikysiu tas gėles. Visada labai gerbiau ir gerbiu Alfonsą, man buvo garbė jam nešti gėles, sukausi iš padėties“, – prisiminė K. Rimienė.
Anot jos, A. Vildžiūnas buvo pavadinęs A. Šumskį dalbajobu.
„Chorvedžiai žino, kad žmogus impulsyvus, gal yra piktas labai dažnai, gal kartais nepajunta to elgesio, kad jam taip natūraliai įvyksta. <…> „Aukuro“ vadovo vieta tokia svarbi, matyt, laiko neapykantą Šumskiui visada ir liejasi pyktis, keiksmažodžiai. Molėtuose vasaros stovykloje vakarieniavome. Atėjo su čerkele pavaišinti mumis. Jis vis tiek įkąs, kažką pasakys Alfonsui“, – dėstė K. Rimienė.
Ji taip teigė, kad viena kolegė buvo pasidalinusi, jog A. Vildžiūnas jai pasakęs, jog gaus į galvą, bet teisėjui perspėjus, kad turi kalbėti tik tai, ką pati žino arba nurodyti konkretų šaltinį, atsiėmė šį teiginį.
Kadangi K. Rimienė protokolavo minėtąjį „Aukuro“ tarybos posėdį, jos teirautasi, kodėl protokole nurodyta, jog sprendimas buvo priimtas vienbalsiai, kai pats T. Ambrozaitis teigė balsuojant susilaikęs.
„Su Tomu paskui buvo kalbėta ir diskutuota. Kitą dieną susiskambinome“, – aiškino ji.
Posėdžio metu dar spėjo paliudyti ir Ieva Stasiulaitytė, „Aukuro“ narė, Klaipėdos universiteto sporto ir kultūros vadybininkė. Anot jos, A. Vildžiūnas T. Ambrozaičiui pasakęs „idij ruskij karabl“.
„Ar keiksmažodis buvo, neprisimenu. Tomas pasimetė, apsisuko ir išėjo. Niekas nesitikėjo tokio pasveikinimo, o Vildžiūnas toliau bendravo su žmonėm“, – teigė I. Stasiulaitytė.
Pasak choristės, A. Vildžiūnas A. Šumskiui sakęs „ei tu, dalbajobe, ar duosi padiriguoti savo šventėje“. O 2018-ųjų vasario 16-ąją, kai vyko koncertas „Mūsų vaikai – tėvynei Lietuvai“ ir A. Šumskis buvo susirgęs, „Vildžiūnas pribėgo ir sakė, o kur tas Šumskis pypt, tai buvo vyriškas organas“.
Kitame teismo posėdyje numatoma tęsti liudytojų apklausą.
Straipsnis parengtas įgyvendinant Medijų rėmimo fondo remiamą projektą „Dienos aktualija“
Ačiū, buvo įdomu. Daugiau sužinojome apie kultūrinį Klaipėdos gyvenimą. Taip pat pamatėme kokie iškilūs žmonės mums lankstosi scenose ir kokiems nuostabiems vyrams mes plojame. Na, tiesiog pravėrėte duris į chorų vadovų pasaulį. Nedėvėkit, ponai, frakų ir smokingų jums labiau tiktų vyžos ir botagai. Beje, linkiu nors pramokti lietuviškų keiksmų, nes, kaip ten bebūtų, atstovaujate Lietuvos kutūrą :))
Va, tai Klaipėdos menininkai…
keiktis yra negražu. O dar meno žmonėms.
Sovietinės kultūros absolventai, matj perematj 🙂
Jau visai nebeturi ką veikti diedukai, eikit į pensiją jei nusibodo dirbti ir nebus problemų. Yra rimtesnių problemų gyvenime, nebejuokinkit žmonių su savo ,,konfliktais”
Kada kitas teismo posėdis?
Jie abu vienodi, neverta nė vieno palaikyt, tik vienas į akis siunčia žmones, o kitas už akių…
Tie visi trys – ne menininkai, o eiliniai mužikai, viens už kitą „geresni“, tad vartojamu leksikonu stebėtis nereikia. Kolchozo traktoristo lygis!
Nedramatizuokit, viskas žmogiška. Keisčiausia, kad baltinius viešai sugalvojo išsiskalbt. Nedaro garbės chorinei bendruomenei šis terariumas. O išsikeikti inteligentams būtina, tik to viešint visai nereikėjo.
Visus kolegas pažįstu, ir nusikeikdavom ir psiūsdavom vienas kitą, O rytojais dieną pamiršdavom…o dabar tiesiog linksma skaityti …
Laukiu tęsinio, net spragėsių pritrūkau, o galvojau keliom dienom užteks… Visgi privalumų gyvent kaime yra.
su ponu Vildžiunu būt vienoj taryboj. Tai jis tos tarybos posėdžių ne tik kad beveik nelankė/nors pas sekretore registracijos lape visose datose kažkaip tai visur jo parašai:D) bet ir su visais,, eiliniais” elgdavosi su panieka ir,, padjopkėm” Apsoliutus ignoravimas ir cinizmas. Visada labai glumina kuomet talentas ir puikūs gebėjimai eina šalia su pašlemėkiškumu ir menka sieliūkšte
Dieve, Dieve, baisu kas darosi.
Vargšai, atsipeikėkite.
Abu jie chorvedžiai, lyg ir muzikos meno atstovai, bet, deja, abu labai nekultūringi, kerštingi, dažnai besišvaistantys bjauriais žodžiais ir keiksmažodžiais. Tai Klaipėdos muzikos bendruomenės (kurios, beje, beveik nebėra) gėda.
Šitas žmogus tikrai neserga tiureto liga, jis tiesiog nesitvardo. Prieš daug metų ir mane yra pasiuntes ten pat. Kažkada „Aukurui” truko antru altu, viena destytoja pasiule man ateiti i „Aukura” , sutikau. Atejau, dar vyko repeticija, palaukiau ir po repeticijos vadovas pasikviete patikrinti mano balsa. Choristai rengesi paltus, šurmuliavo, tada jis garsiai juos pasiunte n… Visi greit issiskirste. Likau šokiruota, toliau tesem dviese mano balso patikra. Paklause ka esu baigus. Atsakiau, kad J. Gruodžio konservatoriją, sako tai kitais metais begsi i akademija? Sakau nezinau, gal begsiu, gal ne.. ir tada pasiunte mane paskui chora, kur ir visus siuntineja. Supratau, kad buvau nepriimta i „Aukurą”. Bet labai nenusiminiau, pagalvojau pas toki vadova pati nenoreciau. Praejo virs 20 metu, o jo žodynas vis dar tas pats. Labai gaila Algirdo Šumskio, kad yra tampomas po teismus, del to, kad pasielge teisingai.
Neturi ko veikt , visiški provincialai.
Pagaliau apsieiname be rusiškų dujų, bet be rusiškų keiksmažodžių – niekaip.
Šiuo klausimu nelabai suprantu net ir ukrainiečius, kurie atsisako Puškino eilių, bet nuolat vartoja rusiškus keiksmus.
O jau tas posakis apie rusų karo laivą, eskaluojamas kelinti metai, toks nuvalkiotas, nors savo laiku netgi mūsų viena menko išsilavinimo ir išsiauklėjimo ministrė vilkėjo marškinėlius su tuo posakiu.
Keiksmažodžiai ir yra keiksmažodžiai, todėl manau, kad toks chamizmas nepateisinamas jokiais motyvais.
žodžiai „kultūra” ir „kultūringas” turi skirtingas šaknis. Nors iš kitos pusės… Čierkelė visus suvienodina.
Labai jau proletariškos to kultūros veido grimasos…
Vakarėlis, alkoholis, keiksmažodžiai ir teismai… taip atrodo kultūros veidas.
manau buvo ” įteisinta ” kada šūdpatryyyjočiai viešai pradėjo rašyti rusišką keiksmažodį ir tuo didžiavosi. Pamiršome ? Aš ne .