Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-11-19 |
Klaipėdos apygardos teisme baigta nagrinėti byla, kurioje naują savo parduotuvę „Norfa“ Gedminų gatvėje pastačiusi bendrovė „Rivona“ siekia, jog uostamiesčio savivaldybė jai išmokėtų 5,6 mln. eurų – iškart visą sumą arba dalimis ne ilgiau nei per penkerius metus.
„Atvira Klaipėda“ jau rašė, jog šis ginčas teismą pasiekė, nes „Rivona“ nori, kad būtų pakeista jos ir tuometinio Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus Gintaro Neniškio 2021-ųjų birželį pasirašyta infrastruktūros sutartis.
Pagal šią sutartį, sudarytą vadovaujantis Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymu, „Rivona“ savo lėšomis ir rizika įsipareigojo įrengti šviesoforinę Statybininkų prospekto, Gedminų ir Žardininkų gatvių sankryžą, taip pat suprojektuoti naujas lietaus nuotekų trasas ir pajungti jas į esamus kolektorius bei pagal poreikį rekonstruoti esamus inžinerinius tinklus. Sutartyje taip pat buvo numatyta, jog esant minėtajame įstatyme ir Vyriausybės nustatytoms sąlygoms kompensacija bendrovei sieks 2 152 343,95 Eur.
Visgi dabar bendrovė sugalvojo teismo keliu pabandyti pasikeisti šią sutartį, kad kompensacija siektų 5,6 mln. eurų ir ji būtų išmokėta iškart arba dalimis ne ilgiau nei per penkerius metus. Atitinkamą ieškinį, kartu su prašymu priteisti 18 150 eurų dydžio teisines išlaidas, ji pateikė Klaipėdos apygardos teismui.
Spalį surengto pirmojo teismo posėdžio metu „Rivonos“ advokatas Jovitas Elzbergas bandė įrodinėti, jog šiame procese įmanoma taikos sutartis. Ir nors savivaldybei atstovaujantis advokatas Evaldas Klimas labai skeptiškai žiūrėjo į tokią perspektyvą, byla nagrinėjanti teisėja Erinija Kazlauskienė padarė pertrauką. Po jos paaiškėjo, kad taikos tikrai nebus ir imtasis nagrinėti bylą iš esmės.
J. Elzbergas tikino, kad teisės aktai leidžia pakeisti ir tokio pobūdžio sutartį. Pasak jo, papildomi darbai – elektros kabelių iškėlimas ir perklojimas, telekomunikacijų tinklų iškėlimas, žemės užkasimas ir apželdinimas – atsiėjo 861 tūkst. eurų, o visa kita suma susidarė dėl darbų pabrangimo ir jų indeksavimo.
Užsiminus apie elektros tinklus, tiek savivaldybės advokatui, tiek ir teisėjai kilo dėl to klausimų, nes ši infrastruktūra turėtų priklausyti bendrovei ESO, o ne miestui. J. Elzbergas pripažino negalintis paaiškinti šios aplinkybės, bet vis tiek prašė tęsti bylos nagrinėjimą.
Savo kalboje jis dėstė, kad savivaldybė esą nesąžiningai pasinaudojo savo padėtimi, sukūrė didelę disproporciją tarp sutarties šalių gaunamos naudos. Sutarties rezultatas esą neracionalus, savivaldybei suteikiamas neproporcingai didelis pranašumas. Skirtumas tarp sutartos ir galutinės darbų kainos esantis nesuvokiamai didelis, šokiruojantis, neatitinkantis sąžiningumo principų. Advokato įsitikinimu, teismas gali pašalinti esminę sutarties šalių nelygybę, kai vienai iš jų yra suteiktas „perdėtas pranašumas“, kad sutartis atitiktų sąžiningumo ir protingumo reikalavimus bei gerąją praktiką.
J. Elzberas taip pat akcentavo, kad pagal Klaipėdos miesto tarybos patvirtintus įkainius infrastruktūros įmoka „Rivonai“ siekė tik 47 tūkst. eurų, o galiausiai ji sumokėjo per 70 kartų daugiau.
Advokato tvirtinimu, savivaldybė naudojosi savo jėgos padėtimi, o jo klientė neva neturėjo kitos išeities tik tęsti pradėtą projektą. Nutraukusi sutartį ji esą būtų atsidūrusi dar blogesnėje sutartyje – nebūtų galėjusi atiduoti eksploatacijon prekybos centro.
„Nė vieno iš tų darbų nereikėjo „Rivonai“. Savivaldybė turėjo aiškiai numatyti darbų apimtis. Ji elgėsi tiesiog nesąžiningai ir neatlygintinai pasisavino „Rivonos“ lėšomis sukurtą nuosavybę. Sutartyje buvo įtvirtinta esminė sutarties šalių nelygybė, neproporcingai didelė nauda savivaldybei, kuri piktnaudžiavo savo įsigaliojimais ir išskirtine padėtimi“, – dėstė J. Elzbergas.
Anot jo, šioje vietoje „Rivonos“ sukurta infrastruktūra turi būti laikoma prioritetine, nes dar 2019 m. miesto bendrojo plano aiškinamajame rašte ši teritorija buvo taip žymima.
„Tai tankiai apgyvendinta teritorija, ne periferija, ja naudojasi daug gyventojų“, – akcentavo teisininkas.
Anot jo, sutartyje nėra niekur aiškiai apibrėžta, ar ši infrastruktūra prioritetinė ar ne, o kai yra neaiški sąlyga, turi būti taikomas taisyklė contra preferentem, perkelianti visą neigiamų padarinių riziką sąlygą pasiūliusios ir parengusios šalies nenaudai.
„Prie gatvės prisijungti neišeina, prieš apšvietimo irgi, nebent prie tinklų, bet neaišku kas ir kada tai padarys. O jei infrastruktūra laikoma prioritetine, tai bent jau ne ginčo dalį galima išmokėti. Dabar savivaldybė gavo visą naudą ir nieko nemoka. Jei infrastruktūra nebus prioritetinė, niekada objektyviai ir nekompensuos“, – teigė J. Elzbergas.
Tuo metu Savivaldybės advokatas E. Klimas retoriškai klausė, kodėl „Rivona“ iškart neinformavo miesto valdžios apie pasikeitusias aplinkybes, o kreipėsi dėl sutarties pakeitimo tik šių metų kovą.
„Buvo pasirinkta bloga strategija. Turėjo stabdyti darbus ir reikalauti keisti kainą. Negalima kreiptis po darbų atlikimo“, – teigė jis, pabrėždamas, kad bendrovė yra profesionalė, pristačius daug parduotuvių, jai padėjo profesionalai projektuotojai.
E. Klimas taip pat akcentavo, kad ši sutartis yra reguliuojama specialiojo įstatymo, viešosios teisės akto ir jeigu teismai pradėtų tokias sutartis „kaitalioti nežiūrėdami biudžeto sandaros“, taip būtų paneigtas „prigimtinis reguliatorius“.
Jis taip tikino, kad minėtoji infrastruktūra negali būti pripažinta prioritetine, tai gali būti padaryta tik miesto Tarybos sprendimu arba numatyta strateginiuose planavimo dokumentuose.
Sprendimą šioje byloje teismas turėtų paskelbti dar lapkritį.
INFORMACIJA
2019-ųjų rudenį apie planus prie Gedminų gatvės ir Statybininkų prospekto sankryžos statyti prekybos centrą su maisto prekių parduotuve skelbė latviško kapitalo UAB VPH. Tačiau 2020 m. rudenį jau buvo paviešinti projektiniai pasiūlymai, kuriuose buvo nurodoma, jog statytoja bus UAB „Rivona“, priklausanti „Norfos“ įmonių grupei.
„Rivona“ sklypą, kuriame iki tol buvo automobilių stovėjimo aikštelė, iš bendrovės „Klasera” įsigijo 2020 m. sausį.
2021 m. rudenį pradėtos statyti parduotuvės įkurtuvės užtruko apie metus laiko būtent dėl Statybininkų pr. rekonstrukcijos bei prekybininkų įsipareigojimo įrengti Statybininkų pr. ir Gedminų g. šviesoforinę sankryžą su visa būtina infrastruktūra.
Atidarymo proga skelbta, jog į šį projektą „Rivona“ investavo 7 mln. eurų.
Straipsnis parengtas įgyvendinant Medijų rėmimo fondo remiamą projektą „Dienos aktualija“
Kazin kam ta norfa cia reikalinga.Nebent dunduliui.Dabar tik triuksmas ,dulkes,nebera gyventojam kur masinu pasistatyti.
Dunduliui Norfa, kuri nereikalinga gyventojam taip pat nebutu reikalinga, nes butu nuostolinga, tad jei ji reikalinga Dunduliui (pelninga), tai ir pirkejam ji reikalinga, nes be ju nebutu pelno.