Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-11-13 |
Pirmos instancijos teismas patvirtino, jog Aukštkiemiuose, „Žaliojo slėnio“ gyvenvietėje, dalis sporto komplekso buvo pastatyta neteisėtai.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose nagrinėtos bylos duomenimis, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI), ištyrusi gautą skundą, pernai kovą surašė privalomąjį nurodymą, įpareigojantį gyvenvietės „Žaliasis slėnis“ bendruomenę iki 2023-iųjų rugsėjo nugriauti tarp padelio aikštelių, virš Žvejonės upelio, ant betoninių pamatų įrengtą metalo konstrukcijų stoginę, naudojamą kaip barą-kavinę, ir sutvarkyti statybvietę.
Nors tokiam statiniui statybos leidimas ir neprivalomas, tačiau inspekcija po to, kai kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamentą (AAD) ir Lietuvos automobilių kelių direkciją ir gavo jų atsakymus, padarė išvadą, jog ši stoginė pastatyta pažeidžiant Žemės bei Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymus. Teisės aktai numato, kad draudžiama statyti pastatus mažesniu kaip 50 metrų atstumu iki paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos išorinės ribos. Taip pat tokiam statiniui dar reikėjo gauti ir greta esančio kelio valdytojo pritarimą.
Nesutikdama su tokiu nurodymu minėtoji bendruomenė jį apskundė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmams. Esą inspekcija nepagrįstai nesuteikė jai laiko įteisinti apie 200 kv. m ploto stoginę. Taip pat organizacija tvirtino, kad aikštelės kaip nesudėtingi paplūdimio statiniai kartu su stogine, kuri neva atlieka pėsčiųjų tilto funkciją, gali būti statomi ir įrengiami vandens telkinio pakrančių apsaugos juostoje. Bendruomenė taip pat aiškino, kad nei VTPSI, nei AAD į bylą nepateikė jokių duomenų, jog tokia statyba neigiamai paveikė upelio pakrantės ekosistemos stabilumą, neigiamai pakeitė gamtinį kraštovaizdį ar estetines vertybes, pažeidė migracinių koridorių funkciją.
AAD savo atsiliepime teismui dėstė, kad Statybos inspekcijos nurodymas ieškovei pašalinti pažeidimus yra pagrįstas, todėl bendruomenės ieškinys turėtų būti atmestas. Analogiškai pasisakė ir Lietuvos automobilių kelių direkcija, akcentavusi, kad keturios atviros teniso padelio aikštelės, lauko kavinė-stoginė bei lauko tualetas patenka į valstybinės reikšmės magistralinio kelio apsaugos zoną ir be jos pritarimo šie statiniai yra neteisėti, nes taip buvo pažeistos projekto derinimo procedūros. Direkcija pabrėžė, kad magistralinių kelių apsaugos zoną sudaro žemės juosta po 70 metrų į abi puses nuo kelio briaunų.
Vykstant bylinėjimusi bendruomenės advokatė teismui nurodė, kad jau buvo kreiptasi į Kelių direkciją dėl sutikimo ir jis buvo gautas, tad pažeidimai iš dalies yra pašalinti ir statinys esą jau atitinka teisinį reguliavimą. Taip pat ji tvirtino, kad nelikus tokio statinio, gyventojai negalėtų pereiti upelio, jis esą yra su papildoma paskirtimi, „suteikiančia gyventojams naudos“.
Tuo metu VTPSI tikino, kad nepaisant Kelių direkcijos sutikimo, statinys vis tiek patenka į vandens juostą, kurioje statyba negalima. Akcentuota, kad stoginė tarnauja kaip kavinė, viduje įrengti stalai su kėdėmis ir baras, todėl tiesiogine prasme tai ne tiltas, o gyventojai upelį gali pereiti kiek atokiau esančiu keliu, maždaug už 15 metrų.
Bylą išnagrinėjęs teisėjas Mantas Ūsas konstatavo, kad bendruomenės, kurios nariais yra tik trys fiziniai asmenys, ieškinys yra atmetamas.
Anot teismo, šis statinys negalėjo būti statomas šioje vietoje. Atsižvelgiant į tai, jis pripažintinas neteisėtai pastatytu, o inspekcijos privalomasis nurodymas jį nugriauti ir sutvarkyti statybvietę – teisėtu ir pagrįstu.
Ieškinį atmetus iš bendruomenės valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu – iš viso 116,16 Eur.
Toks sprendimas dar gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui.
INFORMACIJA
2007-aisiais portalo ve.lt paskelbtoje reklaminėje publikacijoje buvo cituojamas vienas iš bendrovės „Statemos investicijos“ savininkų Rolandas Norvilas, pasakojęs, kad Žaliasis slėnis buvo pradėtas statyti 2001 metais, kai aplink Architektų aikštę ėmė kilti individualūs namai. R. Norvilas yra ir vienas iš trijų gyvenvietės „Žaliasis slėnis“ bendruomenės narių.
„Įsigiję sklypus žmonės iš pradžių namus projektavo savo jėgomis. Tačiau sunešus projektus pamatėme, kad tarpusavyje visai jie nedera, todėl nusprendėme visą gyvenvietės kūrimosi procesą patikėti kontroliuoti vienam architektui. Taip užsimezgė ilgalaikiai ir produktyvūs santykiai su architektu Eugenijumi Miliūnu ir jo biuru. Daugelio savininkų nuomonės keitėsi po mūsų organizuotų kelionių į panašias gyvenvietes Olandijoje, Belgijoje, Vokietijoje. Grįžus iš ten bei panaudojus įgytas žinias buvo sukurta vienodo stiliaus modernios architektūros gyvenvietė. Pavyzdžiui, statant pirmuosius namus architektai parinko vienodo nuolydžio stogus, sienų apdailai panaudotos skirtingų spalvų, tačiau vienodų matmenų molinės plytos, vienoda lietaus sistema, palangės“, – cituotas R. Norvilas.
Tada skelbta, jog užbaigti gyvenvietę ketinama per 4-5 metus, o infrastruktūros objektus – per 5-8 metus. Tikėtasi, kad čia gyvens apie 2000 žmonių.
Straipsnis parengtas įgyvendinant Medijų rėmimo fondo remiamą projektą „Dienos aktualija“
Kur čia tas Žalias slėnis? Iš foto atrodo kaip tobuliausia vieta gyventi, padelio aikštynai, fotbolo, krepšinio, tinklinio aikšteles. Matosi architektura vientisa ir moderni, daug žalumos. Neatrodo kaip LT
Gerbiami ponai tai prieš statydami gal pirma susitvarkykit leidimus ir kitus popierius ar iš mėnulio nukrito 😀
tai gal ir nėra didis planavimo bei architektūrinis pasiekimas ant upelio užvožti metalo konstrukcijų šiukšlynėlį įrengiant pakrantėse kortus. Juolab, kad vietos viskam į valias ir lietaus vandens surinkimą, patvanką upelio dalyje galima buvo gyventojams sukurti. Bet daug labiau stebina Klaipėdos statybos inspekcijos aktyvumas ir ypač kelių direkcijos reikalavimai jau ir su jais viską derinti kai tuo tarpu net miesto centre Klasco didžiausių sandėlių tūriai neteisėtai lipa iš sklypo ribų, tvorų neteisėtos statybos, fūrų parkavimai ir įvažiavimų į juos abu „nemato”.
Žmonių išradingumas nepaliauja stebinti:
„paplūdimio statiniai kartu su stogine, kuri neva atlieka pėsčiųjų tilto funkciją”.
Kur čia paplūdimys?
Ar kavinė ir tiltas gali būti tapatūs objektai?
Reikėtų nuvykti ir pabandyti pereiti į kitą upelio pusę ta kavine. Ar būtų leista?
Zaliam slėny nelegalios statybos,tauralaukyje nelegalios statybos,tai kokie belzebubai tada sėdi savivaldybėj,kas išdavinėja leidimus? Ar jau jie nuo tu doleriu apakę ten visi?
Žaliasis slėnis ne miesto teritorija ir projektus derina rajonas. Beje, šiais laikais ir dolerių niekas nebenešioja. Jei kartais…:)
KAŽKOKIA NESAMONE…JEI EINA GRIOVYS TAI AOLINK 50 M NIEKO NEGALIMA STATYT….ŽMONES JUS KA PAKVAUŠOTE ????? TILTA GALIMA O TILTELIO NE….AR TAD GRIIOVYS SVENTAS ?????? KAS CIA PER SAUGOJIMAI ???? IR KAS CIA PER APSAUGOS ZONOS ? CIA KA DRAUSTINIS, SVENTASIS GRIOVYS….SU TAIS SAUGOJIMAIS VISIŠKAS NUPUŠIMAS…MAS ISJASCIAY ,ISPLATINCIAU IR UZTVENKŠČIAU BENT GRAZU BUTU….PAPUOSTU KRASTOVAIZDI O DABAR MMMM
Šalia upelio gali praeiti įvažiavimas bei praėjimas po keliu Palanga- Klaipėda į Žaliąjį Slėnį. Tai rimčiau nei nei kavinė, Visi žino ir mato kokia tai problema , bet nesprendžia. Susisiekimo su kita Aukštkiemių kaimo puse nėra. Žūsta žmonės. Todėl verkti dėl kavinės vietos tikrai nereiktų.
Gal vistytojas turėtų pasirūpinti normaliu važiavimų į kvartalą?! Prie ko čia savivaldybė?!
oi kaip gaila,padelistai nebegales snapso ikalti,tragedija didziule.
Dainos pavadinimas: Neteisėti Slenio Tiltai
https://suno.com/song/66cd37fb-f657-4582-a063-67c4e03aad3b
—
[Verse 1]
Žaliajam slėny tarp upės ir kelio,
Pakilo stoginė – tarsi svajonė gyventojų.
Bet teismas nusprendė griežtai,
Kad šis baras-kavinė netilps teisėjų gairėse.
[Chorus]
Tiltas tarp krantų, tarp teniso aikštelių,
Bet pasirodo, draudžiama statyti šiuose vandenyse.
Žemė šaukia, teisė sargų lūpom kalba,
Kova prasidėjo dėl vietos ten, kur krantai laisvę glaudžia.
[Verse 2]
Bendruomenė prašė – leiskite likti čia,
Mūsų baras ir kavinė – ne vien užkandžių vieta.
Tai tiltas, sako jie, su savo paskirtim,
Bet teisė sako kitaip – čia nėra vietos tokiems pastatams.
[Chorus]
Tiltas tarp krantų, tarp teniso aikštelių,
Bet pasirodo, draudžiama statyti šiuose vandenyse.
Žemė šaukia, teisė sargų lūpom kalba,
Kova prasidėjo dėl vietos ten, kur krantai laisvę glaudžia.
[Bridge]
Jie bando įteisint ir kelio pritarimo sulaukė,
Bet inspekcija griežtai teigia – čia vietos nėra.
Upelio kraštai turi būti laisvi,
O gyventojams, kad pereitų, yra takas šalia.
[Chorus]
Tiltas tarp krantų, tarp teniso aikštelių,
Bet pasirodo, draudžiama statyti šiuose vandenyse.
Žemė šaukia, teisė sargų lūpom kalba,
Kova prasidėjo dėl vietos ten, kur krantai laisvę glaudžia.
[Outro]
Ir nors svajojo jie apie slėnio tilto stebuklą,
Teismas sakė griežtai – nugriauti ir užverti.
Nes Žaliajam slėny laisvė – gamta,
Ne žmogaus rankos daryta kavinė-baras ar stoginė.
—
Šioje dainoje atsispindi bendruomenės noras išlaikyti savo sukurtą erdvę, kurią jie mato kaip daugiau nei pastatą – tai jų tiltas ir dalis gyvenvietės sielos, tačiau gamtos ir teisės reikalavimai lieka svarbūs, primenantys, jog kiekvienas statinys turi savo ribas.