Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-10-31 |
Praėjus lygiai metams nuo Klaipėdos miesto vadovų pažadų surengti dar vieną kapinių plėtros galimybių studiją, situacija dėl naujos uostamiesčio kapinių vietos paieškos nepasistūmėjo į priekį nė per metrą.
Sunkiai randant bendrą kalbą su Klaipėdos rajono bendruomenėmis dėl tokių kapinių atsiradimo šalia jų gyvenviečių, Klaipėdos meras pirmą kartą prabilo neatmetantis, jog gali tekti imtis tolimesnės Lėbartų kapinių plėtros. Tuo metu Klaipėdos rajono vadovas turi priekaištų ir galimybių studijos rengėjų užsakovui – Klaipėdos savivaldybei.
Apie tai, jog neilgai trukus gali nebebūti, kur laidoti mirusių klaipėdiečių, kalbėti pradėta dar prieš 20 metų, o konkrečių veiksmų imtasi pastarąjį dešimtmetį.
Kadangi vietos mieste naujoms kapinėms nėra, jos pradėta ieškoti kaimyniniuose – Kretingos ir Klaipėdos – rajonuose. Dėl to buvo kreiptasi į minėtų rajonų politikus, vyko diskusijos, buvo atliktos trys galimybių studijos, vyko susitikimai su bendruomenėmis.
Kretingos rajone tinkamos vietos neradus, galiausiai apsistota ties Klaipėdos rajonu – pradžioje minėtas netoli Kretingalės esantis Sarčių kaimas kaip potenciali vieta naujoms kapinėms, tačiau vietos bendruomenei sukilus prieš tokius klaipėdiečių planus, šios vietos atsisakyta.
Trečioji galimybių studija išskyrė tris naujų kapinių įrengimo galimas vietas – Glaudėnus, Vitinius ir Vytaučius. Tiek studijos rengėjai, tiek ankstesnės kadencijos miesto politikai buvo linkę rinktis Glaudėnus, nutolusius vos 1 km atstumu į rytus nuo Klaipėdos miesto šiaurinės ribos.
Tačiau taip ir neišspręstą kapinių parinkimo vietos problemą buvusio mero Vytauto Grubliausko kadencijos politikai paliko jau dabartinio mero Arvydo Vaitkaus komandos galvos skausmui.
Naujasis vicemeras Algirdas Kamarauskas lygiai prieš metus „Atvirai Klaipėdai“ buvo sakęs, jog ketinama rengti dar vieną kapinių plėtros galimybių studiją.
Artėjant Vėlinėms, „Atviros Klaipėdos“ žurnalistė miesto vadovų klausė, ar žadėtoji galimybių studija jau baigta, ką ji numatė, ar parinkta nauja vieta kapinėms, ar ji suderinta su Klaipėdos rajono taryba bei kas rengė naująją galimybių studiją.
Savivaldybės administracijos Komunikacijos skyrius atsiuntė bendrą gana abstraktų A. Vaitkaus atsakymą, kurio pradžioje priminta visa kapinių vietos parinkimo istorija ir tik pabaigoje užsiminta apie vieną iš galimų šios problemos sprendimo būdų. Tiesa, meras naująją galimybių studiją vadina ankstesnių studijų papildymu.
„Galimybių studijos išvadose konstatuota, kad Klaipėdos miesto teritorijoje esančių kapinių plėtrai galimybės nėra. Galimybių studijoje kartu su jos papildymais buvo atrinkta, nagrinėta ir išskirta 19 potencialiai tinkamų teritorijų Klaipėdos miesto naujų kapinių įrengimui gretimų savivaldybių teritorijose. Klaipėdos miesto savivaldybė nėra pasirinkusi kapinių plėtros vietos ir nagrinėja visas galimybių studijoje ir jos papildymuose nurodytas vietas, taip pat svarsto visas tokio objekto įgyvendinimo galimybes ir būdus, siekdama bendro sprendimo tiek su Klaipėdos rajono savivaldybe, tiek su vietos bendruomenėmis“, – rašoma mero atsakyme.
Jame taip pat informuojama, jog dėl kapinių plėtros reglamentavimo miesto vadovai kreipėsi į šalies Vyriausybę, Seimą ir Lietuvos savivaldybių asociaciją.
„Dabartiniai teisės aktai numato, kad kapinių įrengimui reikalingas ne mažesnis nei 40 hektarų plotas, o laidojimo statistika rodo, kad jau dabar apie 50 proc. mirusiųjų yra kremuojami, todėl taip pat ieškomi būdai, kaip plėsti esamas Lėbartų kapines“, – vieną iš galimų sprendimo būdų įvardijo A. Vaitkus.
Tuo metu Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas buvo konkretesnis. Jis pranešė, jog neseniai buvo susitikęs su uostamiesčio vadovais, su kuriais kalbėtasi minėtu klausimu, nors ir pripažino, jog konkrečių sprendimų priimta nebuvo.
„Prieš kokias tris-keturias savaites mes aptarinėjom tą problematiką. Yra užbaigta studija, man rodos, 12-os vietų, dabar turėtų būti kaip ir kažkokie pasirinkimai, bet problema yra ta, kad mūsų rajono bendruomenė, kai tik išgirsta kažkokias diskusijas apie kažkurią konkrečią vietą, bendruomenės nuomone, nė viena vieta nėra tinkama“, – sakė B. Markauskas.
Jis teigė pataręs Klaipėdos merui, jog galbūt reikėjo rangovams, kurie rengė studiją, „duoti didesnį įpareigojimą bendrauti su bendruomene“.
„Ir mes, kaip rajonas, jeigu žmonės labai bus prieš, negalėsim pritarti vietai. Neturi ir mūsų statyti į kampą, kad reikia ir trūks plyš turi padaryti. Šiandien nėra jokių sutarimų, tik tiek, kad išnagrinėtos visos vietos ir visos vietos turi savo trūkumų“, – sakė Klaipėdos rajono vadovas.
INFORMACIJA
Nors pagal šalyje galiojančius teisės aktus vienerioms kapinėms skiriamas plotas negali viršyti 40 hektarų, šiuo metu didžiausios uostamiesčio Lėbartų kapinės vis toliau plečiamos ir jau užima daugiau nei 60 hektarų. Jose šiuo metu yra suskaitmeninti 92 776 kapai. Tuo metu Joniškės kapinėse naujų vietų laidojimui jau seniai nebėra, čia galima laidoti tik į šeimos kapą, jei jame dar yra vietos. Joniškės kapinėse yra suskaitmenintas 25 661 kapas.
Taikantis prie šiuolaikinių reikalavimų bei daliai gyventojų neturint galimybės artimųjų kapų aplankyti gyvai, raginama vietoje įprastos žvakės uždegti skaitmeninę žvakutę už velionis. Už tokių simbolinių žvakučių surinktus pinigus yra sodinami medžiai Lietuvoje, taip saugant šalies gamtą.
Kaip Visų šventųjų dieną ir per Vėlines į Klaipėdos kapines kursuos viešasis transportas – skaitykite čia.
Straipsnis parengtas įgyvendinant Medijų rėmimo fondo remiamą projektą „Dienos aktualija“
Ko jie čia vis lenda i tą rajona ?? Laidokite pačioj Klaipedoje.
Taigi jau dabar Lebartu kapinių plotas daug didesnis nei 40 H, kaipgi beplėsi? Meras kažko nesuprato
Kad Per Lašezo kapinės yra tik 44 ha ploto ,o jose ilsisi vienas milijonas prancūzų,pradedi galvoti,kad mūsiškiai nemoka tvarkytis.Reikia racionaliai išnaudoti turimą plotą,ir nereikės švaistyti pinigų
Pigintų kremavimo paslaugas ir skatintų mažinti kapų dydį, kad giminė laidotų viename kape
Visas pasaulis stato kolumbariumus.Laikas ir mums sekti jų pėdomis.Dabar kapo plotas neracionaliai didelis
VĖL STASELIO PEZALŲ KOMENTUOTI NEGALIMA.
Pirmyn, komentuokit į sveikatą.
Markauskas sako: „Spres gyventojai“. Kodėl jis leidžia namų statybą vos 300 m nuo Slengiu kapinių? Naujakuriai kaip ir sutinka apsigyventi šalia kapinių. Ar kiti rajono gyventojai turi būti prieš? Ties Lebartu būtent naujos statybos. Žmonės matė, kur statomi namai.
Reikia įregti naujų kolumbariumų, kurių kaina būtu prienama gyventojams. Tada norintys laidoti savo artimuosius tilptu į nedidelį kapinių plotą. Labai miglotai ir neskaniai atrodo nenoras statyti naujus kolumbariumus.
Nelabai suprantu, kam urnoms reikalingos atskiros kapavietės? Dvivietis kapas- dvi urnos. Nesąmonė. Urnas laidoti į šeimos ar artimųjų kapus jau esančius, kur galima sulaidoti kaži kiek. O kiek apleistų, dešimtmečiais neprižiūrimų kapų. Kiek tokių, kurių giminaičiai Rusijoje ar dar kur ir pamiršo, kad jų seneliai čia atgulę. Drąsiai tokiuose kapuose urnos nugult galėtų.