Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
![]() | 2024-10-29 |
Klaipėdos uostas tampa aršios kovos arena, kurioje savo jėgas ir ieškiniais aiškinasi Latvijoje veikiančios BMGS, „LNK Industries AS“ bei Lietuvos kompanija „Tilsta“.
„Atvira Klaipėda“ jau rašė, jog latvių dėka teisme atsidūrė Uosto direkcijos konkursas dėl 149, 150 ir 151 krantinių, esančių vakarinėje Smeltės pusiasalio pusėje, rekonstrukcijos. Čia Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (,,Klasco“) numato užsiimti jūrinių vėjo jėgainių parkui aptarnauti skirta veikla. Dabar jau kaimyninės šalies kompanijos skundžia konkurso rezultatus dėl naujam kruiziniam laivų terminalui ir direkcijos pastatui reikalingų krantinių rekonstrukcijos ir statybų.
Planavo startuoti šiemet
Procedūras dėl naujo kruizinių laivų terminalo ir naujo savo administracinio pastato statybų tarp Žiemos uosto ir „Memelio miesto“ Uosto direkcija pradėjo dar 2021-ųjų vasarą, kai paskelbė architektūrinį konkursą.
Po metų buvo paskelbta, kad laimėtoju tapo projektas „Kuršių vartai“, kurio autoriai – Statybos inžinierių konsultantų biuras (architektai Gintaras Čaikauskas, Andrius Keizikas, Arnas Deltuva, Viktoras Čeika, Jokūbas Augutis). Vėliau su šia bendrove buvo pasirašyta 1 548 800 eurų vertės projektavimo sutartis.
Šią vasarą Uosto direkcija skelbė, jog jau vykdo rangos darbų pirkimo procedūras ir pradėti projekto įgyvendinimą tikimasi dar šiemet. Visgi, atrodo, kad tokioms viltims nėra lemta išsipildyti.
Minėtajame konkurse, pavadintame „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krantinių Nr. 21, 22, 23 rekonstravimo ir krantinių Nr. 21A, 22A, 23A statybos, Naujoji Uosto g. 3, ir administracinės paskirties pastato, Naujojo Sodo g., Klaipėdoje, statybos projektas krantinių statybos ir rekonstrukcijos darbų pirkimas“ sudalyvavusios BMGS ir „LNK Industries AS“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą prašydamos panaikinti Uosto direkcijos sprendimą sudaryti pasiūlymų eilę ir pripažinti konkurso laimėtoju „Tilstą“, nes uostininkai netenkino jų pretenzijos. Tai pat teismo prašoma pripažinti, kad „Tilsta“ konkursui pateikė melagingą informaciją, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Latviai savo ieškinyje nurodo, kad UAB „Tilsta“ kainos pasiūlymas yra net 27 proc. mažesnis nei antroje vietoje likęs jų pasiūlymas ir toks didelis kainų skirtumas esą leidžia pagrįstai abejoti, ar Lietuvos kompanija gali atlikti šiuos darbus. Taip pat tikinama, kad „Tilsta“ pateikė melagingą informaciją apie ypatingo statinio statybos vadovo darbo patirtį, o direkcija netinkamai apskaičiavo jai skirto ekonominio naudingumo balo reikšmę. Akcentuojama ir tai, kad „Tilsta“ nenurodė subrangovų, nors direkcija „specifiškai to prašė“.
Klaipėdos apygardos teismas atsisakė priimti ieškinio reikalavimą pripažinti, kad „Tilsta“ pateikė melagingą informaciją – esą jis negali būti savarankišku nagrinėtinu reikalavimu, nes jo patenkinimas nesukeltų jokių teisinių padarinių. Nesutikdami su tokiu sprendimu latviai jį apskundė Apeliaciniam teismui ir nurodė, jog Viešųjų pirkimų įstatymas įpareigoja perkančiuosius subjektus skelbti duomenis apie melagingą informaciją pirkimo procedūros metu pateikusius tiekėjus. O melagingos informacijos pateikimas ankstesniame pirkime yra privalomas tiekėjo pašalinimo pagrindas. Taigi tai, anot skundo autorių, sukelia teisines pasekmes.
Pasak latvių, kadangi Uosto direkcija sprendimo pripažinti, kad „Tilsta“ pateikė melagingą informaciją, nepriėmė, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, tam tikrais atvejais teismas turi teisę tai padaryti ir už perkantįjį subjektą.
Šį skundą išnagrinėjusi Apeliacinio teismo teisėja Aldona Tilindienė konstatavo, jog jis yra pagrįstas.
„Vertintina, kad nėra pagrindo išvadai, jog ieškovų pareikšto reikalavimo patenkinimas nesukeltų jokių teisinių padarinių, todėl ieškovų paduotas atskirasis skundas laikytinas pagrįstu“, – rašoma šio teismo nutartyje, kuria nurodyta apygardos teismui minėtos ieškinio dalies priėmimo klausimą spręsti iš naujo.
Šios bylos nagrinėjimas Klaipėdos apygardos teisme dar nėra paskirtas – bylos šalys teberašo atsiliepimus.
Žadėjo bylinėtis toliau
„Atvira Klaipėda“ jau rašė, jog teisme atsidūrė Uosto direkcijos konkursas dėl 149, 150 ir 151 krantinių, esančių vakarinėje Smeltės pusiasalio pusėje, rekonstrukcijos. Čia Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (,,Klasco“) numato užsiimti jūrinių vėjo jėgainių parkui aptarnauti skirta veikla.
Konkursą minėtiems darbams atlikti KVJUD paskelbė vasario pabaigoje bei nurodė, kad pasiūlymus vertins pagal kainos ir kokybės santykį. Konkurse sudalyvavo BMGS, veikianti jungtinės veiklos sutartyje su ,,LNK Industries“, bei ,,Tilsta“.
Latvių pasiūlymas ekonominio naudingumo atžvilgiu gavo maksimalų 20 balų įvertinimą ir buvo nuspręsta susipažinti su dalyvių pasiūlytomis kainomis, bet po gautos pretenzijos direkcija nusprendė grįžti į pirminį pasiūlymų vertinimo etapą. Po to ji jau pranešė, kad ištaisė vertinimo klaidą ir ,,Tilstai“ irgi skyrė 20 balų, nors prieš tai buvo skyrusi tik 15. ,Tilsta“ buvo pripažinta ir konkurso nugalėtoja, nes ši įmonė pasiūlė darbus atlikti už 44 236 390 Eur įskaitant PVM, o latviai – už 47 034 654,28 Eur.
Direkcijai nepatenkinus latvių pretenzijų, BMGS kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą ir nurodė, jog ,,Tilsta“ negali būti konkurso nugalėtoja, nes esą neatitinka jo reikalavimų, neva ji pateikė melagingą informaciją apie savarankiškai įvykdytų sutarčių vertes.
Rugsėjo gale Klaipėdos apygardos teismas nusprendė, jog į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad „Tilsta“ pateikė neteisingą informaciją apie tai, kiek savo jėgomis atliko darbų net keliuose objektuose. Taip pat teismas konstatavo, jog nėra duomenų, kad atsakingas „Tilsta“ darbuotojas „atitinka vandens uosto statinių ypatingojo statinio statybos darbų vadovo darbo patirčiai keliamus reikalavimus pagal sutartį, sudarytą su atsakove“. Anot teismo, byloje nustatyti „Tilstos“ veiksmai yra vertintini kaip neveikimas ir didelis nerūpestingumas, taip pat jie pripažinti perkančiosios organizacijos klaidinimu. Tačiau kartu teismas pabrėžė, jog remdamasis tuo, kad pačiai Uosto direkcijai nekilo abejonių dėl „Tilstos“ kaip tiekėjo patikimumo, jis neturi pagrindo laikyti direkcijos pasitikėjimą šia įmone nepagrįstu.
Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes teismas konstatavo, kad direkcijos sprendimas pripažinti „Tilstą“ pirkimo laimėtoja yra nepagrįstas.
Reaguodama į tokią „Atviros Klaipėdos“ publikaciją ,,Tilstai“ atstovaujanti advokatų profesinė bendrija „CEE Attorneys“ ,,Atvirai Klaipėdai“ atsiuntė šios bendrovės nuomonę, kad toks sprendimas ,,vienareikšmiškai bus skundžiamas“ Apeliaciniam teismui.
,,Šis objektas, dėl kurio statybos vyksta ginčas, yra labai reikšmingas Lietuvos nacionaliniam saugumui, todėl „Tilsta“ dės visas pastangas, kad darbus vykdytų Lietuvos rangovas, o ne neaišku kokių asmenų valdomos latviškos kompanijos BMGS AS bei „LNK Industries AS“, kurių noras panaikinti šio pirkimo rezultatus yra suprantamas, tačiau visiškai nesuderinamas su Lietuvos saugumo interesais“, – taip pat pareiškė ši bendrovė.
Tada jau sureagavo BMGS atstovaujanti advokatų kontora ,,Sorainen“, pasidalinusi savo kliento nuomone, kad „Tilstos“ pateikiamos abejonės yra visiškai nepagrįstos ir neatitinkančios tikrovės.
„LNK Industries“ AS ir BMGS AS yra ilgametės įmonės, turinčios su uosto infrastruktūra susijusių darbų atlikimo patirtį. „LNK Industries AS“ ir BMGS AS sėkmingai vykdė didelio masto projektus, pasižyminčius valstybine svarba Lietuvoje. „LNK Industries AS“ ir BMGS AS turi resursų, kompetencijos ir valios sėkmingai vykdyti pirkimo sutartį su uostu, dėl kurios kilo šis ginčas. Viešasis interesas reikalauja skaidrios pirkimo procedūros. Pirkimo laimėtojas privalėjo būti pasirinktas laikantis pirkimui nustatytų taisyklių. Todėl pigiausias UAB „Tilsta“ pasiūlymas ir negalėjo laimėti“, – viešai atšovė BMGS.
Lietuvos apeliacinis teismas „Atvirą Klaipėdą“ informavo, jog pirmadienį dar nebuvo gavęs tokios civilinės bylos su apeliaciniais skundais.
Straipsnis parengtas įgyvendinant Medijų rėmimo fondo remiamą projektą „Dienos aktualija“
Parašykite komentarą