Šiknoj. Kamaroj. Trečioj lentynoj

Veidai
Vidmantė Domarkaitė, „Atviros Klaipėdos“ praktikantė
2024-10-26

Klaipėdietis Arnas Gutauskas, geriau žinomas kaip „Trečia Lentyna“, YouTube platformoje kuria turinį apie serijinius žudikus, kriminalines bylas, mokslinius faktus ir keisčiausius pasaulio reiškinius. Jo nuomone, kriminalai nėra pati populiariausia tema, tačiau labiausiai šokiruojanti, tad ir traukia žiūrovų dėmesį.

Kaip kilo pavadinimo ,,Trečios Lentynos“ idėja?

Čia tiesiog atsitiktinis žodis. Prisiminiau, kaip mama kažkaip vaikystėje sakydavo: ,,Šiknoj. Kamaroj. Trečioj lentynoj“, tik kiti sakydavo devintoj lentynoj, bet čia turbūt kažkoks senas lietuviškas posakis.

Kaip pradėjote kurti turinį? Ar buvo kokia nors specifinė istorija, kuri taip sudomino, kad nusprendėte pradėti kurti tokį turinį ,,YouTube“ platformoje?

Tiesiog buvo nuobodu, studentavau tuo metu ir šovė į galvą, pats domėjausi tokiais dalykais, temomis, tai pagalvojau ir kitiems bus įdomu. Kaip matau, tai pasitvirtino.

Kaip atrenkate temas vaizdo įrašams?

Tų temų visada yra, esu užsivedęs sąrašą, kuris, atrodo, niekada nesibaigia, nes visada šauna į galvą tema pagal raktinį žodį arba žiniasklaidoje paskelbiamas koks įvykis. Taip ir renki įdomiausias, intriguojančias temas. Bet seku daugiausiai užsienio žiniasklaidą, nes dažniausiai, kas pasirodo lietuviškoje žiniasklaidoje ir dar su klaidomis, užsienyje jau būna daug seniau paskelbta.

Kaip renkate informaciją? Ar dažnai tenka kreiptis į tam tikras institucijas?

Viskas priklauso nuo temos. Yra ir tokių, kur nėra, ko paklausti ar pakalbinti. Kai apie daktarus dariau, dar turėjau vieną interviu su „Aro“ pareigūnu, pasikalbėjau apie kriminalinį pasaulį ir su tokiu žmogumi, kuris dirbo kazino tais laikais, ir tada ten lankėsi įvairūs kriminalinio pasaulio žmonės. Kažko daug naujo tokio turbūt ir nepapasakoju, bet skirtumas yra ar patys žmonės skaitys dvidešimt straipsnių žiniasklaidoje, ar pasižiūrės vieną vaizdo įrašą, kur viskas yra sukonspektuota.

Minėjote, jog žmonės daugiausiai dėmesio atkreipia į vaizdo įrašus apie kriminalinį pasaulį. Kaip manote, kodėl taip yra?

Nepasakyčiau, kad domisi kriminalais, labiau įsimena tai, kas šokiruoja. Daugiausia peržiūrų turbūt turi moksliniai faktai, kuriuos esu daręs apie egzoplanetas ar visatos pradžią. Nors dabar moksliniais faktais yra šiek tiek mažesnis susidomėjimas, nes viskas, kas įdomiausia, jau aprašyta. O šiaip laikai pasikeitė, dabar tas nusikalstamas pasaulis visiškai kitoks, daug kas romantizuoja jį, daug kas tiesiog prisimena iš tėvų pasakojimų, visiems įdomu, kaip viskas vyko, o dabar to nebėra. Bet esmė ta pati – kriminalai žmones šokiruoja.

Ar yra tekę gauti grasinančių žinučių iš asmenų, apie kuriuos kalbėjote savo vaizdo įrašuose?

Šiaulių kanibalės. Aš seniai buvau padaręs tą vaizdo įrašą, kai jos dar sėdėjo kalėjime, ta tema tada buvo jau kaip ir apmirusi. Viena moteris iš tų dviejų parašė netrukus, kai ją paleido iš kalėjimo. Internete pasirodė nuotraukos, kad ji dirba vienoje parduotuvėje ir po to pasirodė keli jos komentarai ir žinutės socialinėje erdvėje. Sakė, kad paduos mane į teismą, bet viskas taip ir pasibaigė, nežinau dabar, ką ji veikia gyvenime. Tačiau tokios temos tikrai svarbios, ypač kai Lietuvoje neturim daug tokių atvejų, susijusių su kanibalizmu.

Tai ar dažnai tenka susidurti su tokiais grasinimais, ar čia tik toks vienas atvejis?

Yra buvę keli tokie, bet nerimti. Žmonės dažniausiai nesuvokia, ar yra susigalvoję patys nerašytų įstatymų, kad negaliu apie kažką kalbėti ir kad tai, ką darau, yra neleistina. Yra dar viena situacija buvusi, kai dariau vaizdo įrašą apie ieškomus nusikaltusius asmenis Lietuvoje ir policija man padavė sąrašą, kuriame buvo viena klaida, prie vieno iš ieškomų prirašytas ne tas straipsnis. Tai to asmens sesuo man parašė po vaizdo įrašo paskelbimo, kad neteisingas straipsnis parašytas, tai teko ištrinti tą dalį. Buvo dar atsiuntusi man teisinę pretenziją gana keistai suregztą, bet taip viskas ir užsibaigė net neprasidėjus.

Ar yra temų, kurios patį gąsdintų?

Esu daug pagalvojęs, ką galėčiau padaryti, bet neišeina tiesiog. Pavyzdžiui, mąsčiau padaryti vaizdo įrašą apie Drąsiaus Kedžio istoriją, nes ji buvo ganėtinai nuskambėjus, bet pasirodė labai slidi. Daug tokių nežinomų aplinkybių, kur sunku sudėlioti puzlę, tad pagalvojau, jei padaryčiau vaizdo įrašą, gali išeiti nesąmonė. Nei aš pats galiu kažką sužinoti, nežinau, kur dabar yra dar gyvi istorijos veikėjai, nors ji yra labai įdomi, buvo daug apmąstymų.

Koks jausmas yra turėti ganą didelį skaičių žmonių, žiūrinčių visus vaizdo įrašus, stebinčius informacijos pateikimo procesą? Ar save galėtumėte pavadinti ,,influenceriu“?

Ne, kažkaip ,,influenceriu“ nesijaučiu vien dėlto, kad žinau, jog žmonės vaizdo įrašus žiūri ne dėl manęs, o dėl temų ir istorijų, tad daug nesusireikšminu, nes nesu nei mokslininkas, nei dainininkas ar koks televizijos laidų vedėjas. Tačiau tikrai malonu, kai gatvėje atpažįsta, dar išeina ir pasikalbėti kartais. Motyvacijos yra dar labai daug, noriu išbandyti save ir kituose vaizdo įrašų formatuose, bendradarbiaujant su žymiais žmonėmis.

Žymos: |

Komentarai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti apie klaidą

Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI



Pin It on Pinterest

Share This