Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-10-24 |
Nors Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus ne kartą gyrėsi, jog gerų santykių su prekybos tinklo „Norfa“ savininku Dainiumi Dunduliu dėka pavyko pasiekti, kad šalia Statybininkų prospekte pastatytos parduotuvės gyventojai gali pigiau palikti savo automobilius per naktį, savivaldybė dėl šio objekto atsiradimo istorijos dabar turi milijoninį ginčą teisme.
Minėtąjį prekybos tinklą valdančios bendrovės „Rivona“ direktorius D. Dundulis ir tuometinis Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis 2021-ųjų birželį pasirašė infrastruktūros sutartį, kurią prekybininkai dabar siekia pakeisti teisminiu keliu.
Pagal šią sutartį, sudarytą vadovaujantis Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymu, „Rivona“ savo lėšomis ir rizika įsipareigojo įrengti šviesoforinę Statybininkų prospekto, Gedminų ir Žardininkų gatvių sankryžą, taip pat suprojektuoti naujas lietaus nuotekų trasas ir pajungti jas į esamus kolektorius bei pagal poreikį rekonstruoti esamus inžinerinius tinklus.
Sutartyje taip pat buvo numatyta, jog esant minėtajame įstatyme ir Vyriausybės nustatytoms sąlygoms kompensacija bendrovei sieks 2 152 343,95 Eur.
Visgi dabar bendrovė sugalvojo teismo keliu pabandyti pasikeisti šią sutartį, kad kompensacija siektų 5,6 mln. eurų ir ji būtų išmokėta iškart arba dalimis ne ilgiau nei per penkerius metus. Atitinkamą ieškinį, kartu su prašymu priteisti 18 150 eurų dydžio teisines išlaidas, ji pateikė Klaipėdos apygardos teismui.
„Rivona“ savo ieškinyje tvirtina, kad savivaldybė atsisakė pakeisti sutartį jos prašymu ir neva nesąžiningai pasinaudojo savo padėtimi bei sukūrė didelę proporciją „tarp šalių gaunamos naudos“.
Jau pirmame posėdyje „Rivonos“ advokatas Jovitas Ezlberas pareiškė, jog šiame procese esą galima siekti taikos sutarties, taikyti mediaciją. Tačiau savivaldybės pasisamdytas advokatas Evaldas Klimas tikino, kad jokia taikos sutartis negalima, nes tokie susitarimai dėl infrastruktūros yra „labai griežtai reguliuojami imperatyviomis normomis“ ir tokios taikos sutarties teismas esą tiesiog negalėtų tvirtinti.
E. Klimas dėstė, kad sudarant sutartį „Rivona“ matė ir bendrąjį miesto, ir detalųjį teritorijos planą, taip pat suplanuotos infrastruktūros apimtį, pati nusimatė kainą ir įsipareigojo.
„Tai, kad kaina padidėjo ar reikėjo atlikti kitus darbus, nieko nesaisto. Kaina negali būti keičiama. Tai atvertų Pandoros skrynią. Dar nėra tekę matyti, kad po to būtų sudaromos kitos sutartys. Ateidamas į teritoriją su didesne plėtra investuotojas pats prisiima pareigą viską padaryti, nes kitaip negalės veikt. Taikos sutartis būtų veikimas prieš įstatymą, jo normą ir raidę. Negaliu pakišti, kad paskui valstybės tarnautojams kokie ikiteisminiai tyrimai būtų pradėti. Ateitų prokurorė apygardos ir taip trukteltų darbuotojus savivaldybės, kad mažai nepasirodytų“, – kalbėjo advokatas.
Tuo metu J. Elzbergas primygtinai bandė įrodinėti, kad savivaldybė, pavyzdžiui, gali bendrovę atleisti nuo turto mokesčio, o mediatorius užtikrintų, kad taikos sutarties forma būtų teisėta.
Anot jo, minėto įstatymo tikslas buvo subalansuoti teisinius santykius tarp nekilnojamojo turto projektų vystytojų, nes ne visada spėja savivaldybės ir ar jų įmonės įrengti reikiamą infrastruktūrą.
„Statybų eigoje paaiškėjo, kad būtina iškelti elektros ir ryšių tinklus, buvo ir staigus poveikis kainoms dėl COVID ir karo. Jos šovė į neplanuotas aukštumas. Bendrovė nestabdė projekto bei tikėjo sveiku protu ir bendradarbiavimu, kad savivaldybė tai įvertins. Savivaldybė priėmė sukurtą infrastruktūrą. Nėra ginčo, kad jos reikėjo. Nėra diskusijų ir dėl kokybės. Gavo naudą savivaldybė ir, jei yra sąžininga, turėtų ieškoti būdų kompensuoti, kas nepriklausė daryti vystytojui. Nereikės miestui dabar į ateitį nukelti tokių dalykų, daryti. O dabar formaliai aiškina įstatymą ir juo prisidengia“, – kalbėjo J. Elzbergas.
Jam oponuojantis E. Klimas teigė, jog ši byla unikali tuo, kad ji yra viena iš pirmųjų visiškai naujame „teisinio reguliavimo lauke“.
„Įstatymą kūrė dešimt metų. Buvau to įstatymo darbo grupės rengimo narys. <…> Šitas vystytojas sudarinėjo sutartį ir sakė, kad viską įrengs, savivaldybė drąsiai rašėsi. Įstatymas griežtai sako, kad kaina nekeičiama – ar karas ar kovidas, nes čia savivaldybės biudžetai. Čia ne viešieji pirkimai, jų praktikos negalima taikyti. Šita teritorija tuo metu nebuvo prioritetinė, kai rašėsi sutartį. Savivaldybė neturės iš ko kompensuoti. Savivaldybė pasirašė tokią sutartį, kad nesukels jai finansinės naštos“, – teigė advokatas, akcentuodamas, jog gerinti eismo saugumą šitoje sankryžoje reikėjo pačiai „Rivonai“.
Pabrėžė jis ir faktą, kad sąmatas siūlė pati bendrovė, o jas jai parengė „vieni geriausių projektuotojų šalyje“ – įmonė „Rusnė“, turinti 30 metų patirtį. Jas derino šios projektavimo įmonės darbuotojas Andrius Mačaitis, 20 metų patirtį turintis statybų inžinierius.
„Kaip galima teigti, kad savivaldybė piktnaudžiavo, veikė iš jėgos pozicijos? Padarė viską, ateina ir sako – mokėkit penkis milijonus. Vienam tokiam bus leidžiama, tai ateis visi kiti. Kainų pokyčių riziką prisiima iniciatorius, taip rašoma įstatyme. Yra pasakyta, kad galima keisti sutartį, bet yra imperatyvas, kurio negalima keisti“, – teigė E. Klimas.
Jo kolegė Simona Miliauskaitė-Gintutė savo ruožtu akcentavo, jog savivaldybei nebuvo jokio poreikio kurti tokią infrastruktūrą, jos reikėjo pačiai „Rivonai“, kuri ir kreipėsi, rodė iniciatyvą.
Pasak E. Klimo, kadangi ši infrastruktūra nėra prioritetinė, bendrovė kompensacijos gali tikėtis tik tada, jei kam nors jos irgi prireikėtų dėl plėtojamo projekto.
„Jei kas prisijungs, savivaldybė sumokės viską, minus 5 procentus už administravimą. Nėra tokio jungimosi, nėra ir sprendimo“, – teigė jis.
Visgi bylą nagrinėjanti teisėja Erinija Kazlauskienė leido „Rivonai“ suformuluoti raštišką pasiūlymą dėl taikos ir dėl to padarė pertrauką. Kitas posėdis turėtų būti surengtas lapkričio pradžioje.
INFORMACIJA
2019-ųjų rudenį apie planus prie Gedminų gatvės ir Statybininkų prospekto sankryžos statyti prekybos centrą su maisto prekių parduotuve skelbė latviško kapitalo UAB VPH. Tačiau 2020 m. rudenį jau buvo paviešinti projektiniai pasiūlymai, kuriuose buvo nurodoma, jog statytoja bus UAB „Rivona“, priklausanti „Norfos“ įmonių grupei. Projektinių pasiūlymų vaizdinėje dalyje jau buvo aiškiai matyti, jog numatoma statyti prekybos centrą „Norfa XXL“.
„Rivona“ sklypą, kuriame iki tol buvo automobilių stovėjimo aikštelė, iš bendrovės „Klasera” įsigijo 2020 m. sausį.
2021 m. rudenį pradėtos statyti parduotuvės įkurtuvės užtruko apie metus laiko būtent dėl Statybininkų pr. rekonstrukcijos bei prekybininkų įsipareigojimo įrengti Statybininkų pr. ir Gedminų g. šviesoforinę sankryžą su visa būtina infrastruktūra.
Atidarymo proga skelbta, jog į šį projektą „Rivona“ investavo 7 mln. eurų.
Straipsnis parengtas įgyvendinant Medijų rėmimo fondo remiamą projektą „Dienos aktualija“
Gerai čia sugalvoję apiplėsti valstybę visi kartu. Gal ir man įstoti į tą bandą?
Beje Sankryža prie norfos sušiko visą eismą, tereikėjo restauruoti senąją
Suprantama kad Norfa blefuoja ir tas blefas yra tame – o gal pasiseks juk Klaipeda yra provincija. O mums klaipėdiečiams i tokius Vilniaus bažnytkaimio blefus reikėtu reaguoti adekvačiai – diena per mėnesi be Norfos produktu. Pvz. kiek prisimenu praeitais metais Norfai padariau apyvarta už beveik 3 tuks. Tad po tokiu Norfos pokštu Klaipėdai ta apyvarta reikia sumažinti iki kokiu 50 eur. O jei tokiu bus ne vienas klaipėdietis, tad tie 6 milijonai Norfai atsirūgs dvigubai kad Klaipėdai ne už tos vietos nori paimti. Ir tai bus nemažas pvz. kad Vilniaus bažnytkaimiu nėra ko čia ant Klaipėdos važiuoti.
Siulau nugriauti norfa ir vel padaryti nemokama aikste gyventojams. Ir vaiku aikštelė sportui, nes vaikai tai turtas ir ateitis. Del norfos – nieks nuo bado nenumirs.
pritariu, asortimentas tragiškas, nuo parduotuvės sklinda triukšmas, aplinka nuseta siuklemis, puse pasodintu medelių neprigijo. kažkokia tragedija
Vaitkaus geri santykiai yra su veidrodžiu kai pats į save žiūri.
Nori naudos Norfa ? Tai velniop ją, uždaryti šią parduotuvę ir bus ramu, galės išvis graužti morką !
Prie ko meras Vaitkus ? Jis susitarė dėl autoaikštelės , o ginčas dėl sutarties , kurią pasirašė buvę valdyme liberalieji su konservatoriais ! ____Minėtąjį prekybos tinklą valdančios bendrovės „Rivona“ direktorius D. Dundulis ir tuometinis Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis 2021-ųjų birželį pasirašė infrastruktūros sutartį, kurią prekybininkai dabar siekia pakeisti teisminiu keliu. _______P.S. manau šiuo klausimu savivaldybė teisi . Jums negėda AK ?
Gal gali konkrečiai kuriais metais liberalai su koncervatoriais valdė miestą???
Pradedant mero rinkimais . Liberaliam Grubliauskui palaikymo ranką ištiesė konservatoriai Barbštys ir liberalus , tuo metu Grubliauskas 3 kadenciją tapo Klaipėdos meru . Buvo viešos foto ir džiugesys . Pavaduotoju tapo konservatorius A.Dobranskis . ___Ketvirtadienį vykstančiame pirmajame naujosios Klaipėdos miesto tarybos posėdyje paskirti du Klaipėdos miesto mero Vytauto Grubliausko pavaduotojai. Jais tapo su visuomeniniu rinkimų komitetu „Vytautas Grubliauskas ir komanda“ išrinktas Arvydas Cesiulis ir konservatorius Arūnas Barbšys. ( 2019 )
Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/m/id/aktualu/lietuva/klaipedos-mero-pavaduotojai-a-cesiulis-ir-a-barbsys
Pats ir atsakėte kad neliberalai valdė. Gal gaite įvardinti nuo kada Grubliauskas jau nebeliberalas. Tada ir nebereikės rašyti netiesos.
Kada rašiau – liberalai ? Visada rašau – liberalieji 🙂 Tokia tiesa .
Jei Grubliauskas Liberalusis tada beždžionės gali gyventi mėnulyje