Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-10-22 |
Daugiau nei dvejus metus trukusio teisminio proceso dėka į dienos šviesą iškilo faktas, jog milijoninį sandorį su uostamiesčio savivaldybe dėl gatvių valymo šiuo metu turinti bendrovė „Vakarų švara“ dar 2019 m. buvo pričiupta į lietaus tinklus leidžianti metalų ir cheminių medžiagų turėjusias gamybines nuotekas, paimtas iš rusiško kapitalo įmonės „Klaipėdos kartono tara“.
Pirmos instancijos teismas patvirtino, kad aplinkosaugininkai pagrįstai už tokį pažeidimą pareikalavo „Vakarų švaros“ atlyginti per 15 tūkst. eurų dydžio aplinkai padarytą žalą.
Teismo sprendime nurodoma, jog Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) bendruoju elektroniniu paštu buvo gavęs pranešimą apie galimą neteisėtą nuotekų leidimą į lietaus nuotekų tinklus bei pridėtas atitinkamas nuotraukas, kuriose užfiksuotas tai darantis „Vakarų švarai“ priklausantis nuotekų siurbimo ir transportavimo automobilis.
Tiriant šį įvykį Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos inspekcija 2019 m. liepos 20 d. pradėjo neplaninį patikrinimą. Jo metu buvo nustatyta, kad „Vakarų švara“ pagal sutartį teikė gamybinių nuotekų išvežimo paslaugą rusiško kapitalo UAB „Klaipėdos kartono tara“ (kontrolinis akcijų paketas priklauso maskviečiui Aleksandrui Rozbachui). Tokias nuotekas „Vakarų švara“ turėjo vežti į Dumpių kaime esančią AB „Klaipėdos vanduo“ nuotekų valyklą, tačiau patikrinimo metu buvo nustatyta, kad ji ten nuvežė tik dalį nuotekų, o kitą – 115 m3 – nuo 2019 m. spalio 30 d. iki lapkričio 18 d. išpylė į lietaus nuotekų tinklus įmonės teritorijoje (išvežė tik penkias autocisternas, o išpylė 23). Aliuminiu, cinku, nikeliu, švinu, vanadžiu, variu, gyvsidabriu, detergentais, BDS7, skendinčiomis medžiagomis, bendruoju azotu, chloridais, bendruoju chromu užterštos nuotekos vėliau pateko į Kretainio ir Smeltalės upelius. Iš viso su šiomis nuotekomis buvo išleista 465,45 kg tokių teršalų.
Už tokį pažeidimą įmonei 2020 m. liepą buvo paskirta 1 575 Eur bauda, kurią galutiniu sprendimu 2022 m. vasarį paliko galioti Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. 2020 m. vasarą teismų sprendimais 900 eurų dydžio bauda buvo palikta ir bendrovės vadovui Gedeminui Bagočiui. Taip pat buvo apskaičiuota, kad aplinkai padaryta 15 358,64 Eur žala, su kuria įmonės vadovas nesutiko. Dar 2022 m. balandžio pabaigoje įmonei AAD išsiuntė pasiūlymą atlyginti tokią žalą, tačiau ji to nepadarė. Galiausiai AAD kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus, kad jie priteistų tokios žalos atlyginimą iš teršėjos.
„Vakarų švara“ teismui aiškino, kad toks ieškinys esą yra neteisėtas ir neįrodytas, laboratoriniai tyrimai buvo atlikti pažeidžiant procedūras bei metodiką ir kt. Galiausiai ji savo atsiliepime pareiškė, kad teismai, nagrinėdami bylas dėl G. Bagočiaus ir jo vadovaujamos įmonės veiksmų, priėmė neteisingus sprendimus.
Visgi bylą išnagrinėjusi teisėja Diana Bučienė nusprendė AAD ieškinį patenkinti visiškai. Teismas akcentavo, kad nors bendrovė tvirtina, kad aplinkosaugininkų surinkti duomenys neva yra nepatikimi, tačiau jos neteisėti veiksmai yra nustatyti jau įsiteisėjusiais teismų sprendimais.
„Nepaisant to, jog atsakovės vertinimu teismai netinkamai vertino bylos įrodymus, teismas neturi pagrindo kvestionuoti įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytas faktines aplinkybes“, – rašoma sprendime.
Teismo vertinimu, visus „Vakarų švaros“ teiginius dėl taršos ir žalos paneigia byloje pateikti įrodymai bei paskirta žalos aplinkai ekspertizė.
Anot teismo, nors neįmanoma tiksliai nustatyti, koks nuotekose buvusių teršalų kiekis nutekėjo Kretainio ir Smeltelės upeliais į kitus vandens telkinius, kiek jų pasiliko upelių vandenyje ar dugne, kaip konkrečiai tie teršalai paveikė šių upelių ar kitos vandens ekosistemos telkinio florą bei fauną, tačiau neabejotina, kad teršalai buvo išleisti į aplinką ir pakeitė vandens sudėtį, kokybę ir jį užteršė. Akcentuota ir tai, kad ne visos toksiškos medžiagos atsiskiedžia ir toksiškumas gali išlikti pakankamai ilgą laiką, tad bet koks tokių teršalų kiekis, patenkantis į aplinką, yra kenksmingas.
Taip pat teismas padarė išvadą, kad AAD įrodė ir teisingai apskaičiavo aplinkai padarytą žalą. Atsižvelgus į teisinį reglamentavimą, AAD dar buvo priteistos 5 proc. dydžio palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. liepos 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tai pat „Vakarų švarai“ nurodyta sumokėti 346 Eur dydžio žyminį mokestį valstybei.
Toks sprendimas dar gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui.
INFORMACIJA
Klaipėdos savivaldybė yra didžiausias „Vakarų švaros“ klientas iš viešojo sektoriaus. Iki šiol ji yra sudariusi sutarčių už 1,73 mln. eurų. Savivaldybės valdomos bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras ir „Klaipėdos vanduo“ yra užsakę paslaugų dar už atitinkamai 221 883 ir 99 008 eurus.
Tarp didžiausių šios įmonės viešojo sektoriaus klientų yra ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (67 191 euro vertės sutartis).
Pernai sausį Klaipėdos savivaldybė su „Vakarų švara“ sudarė didžiausią sutartį – už 1,1 mln. eurų pavedė iki 2026 m. kovo mechanizuotai valyti gatves, esančias pietinėje miesto dalyje (nuo Kauno ir Agluonos gatvių).
Straipsnis parengtas įgyvendinant Medijų rėmimo fondo remiamą projektą „Dienos aktualija“
o gal norit pasidomėt Filip Moris cigarečiu fabriku? Cigaretės iš normalaus tabako jau negaminamos ( eina iš cheminiu medžiagų..) o kur jie gamybos nuotekas leidžia? Jų nuosavi vandens valymo įrenginiai turėjo stovėt jau prieš 15 metų o kur jie dabar? Gal jau pastatė?
Smagu skaityti, kad mūsų pilietinė iniciatyva davė šiokį tokį rezultatą. https://www.atviraklaipeda.lt/2019/11/29/smeltale-ar-klaipedos-miesto-nuoteku-griovys/
Rosbahas – gi žydas. Tai kas, kas pasą Rusijos turi… Va, Lietuvoje kiek tokių…
Antras klausimas – o kurctas durinktas baudas AAD padeda? Premijas issimoka, ministeriui pakistuką kalėdinį pateikia? Nes kažkaip neteko nei girdėt, nei matyt, kad nors vienas euras būtų panaudotas tiesiogiai pagal paskirtį – gerinti ekologiją..