Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-10-05 |
1923-iųjų rudenį Lietuvai nusprendus nepasiduoti to meto galingųjų spaudimui ir dėl sąlygų, kaip ji turėtų valdyti Klaipėdos kraštą, kovoti Tautų Sąjungoje, prasidėjo ir užkulisinė diplomatinė kova.
Apie ją ir kitus to laikotarpio įvykius – dar viename pagal Lietuvos centriniame valstybės archyve (LCVA) dabar saugomus dokumentus parengtame rašinyje.
Gandai apie ginkluotus vokiečius
1923-iųjų rugsėjo 18-ąją konfidencialiu raštu į Lietuvos vyriausybės aukštąjį įgaliotinį Klaipėdos kraštui Joną Polovinską-Budrį ir krašto apsaugos ministrą Balį Šližį kreipėsi Užsienio reikalų ministerijos Politikos departamento direktorius Bronius Kazys Balutis. Jis informavo iš atstovybės Vokietijoje sulaukęs pranešimo, kad Eltos korespondentas Dancige (dabar – Gdanskas) Rudolfas Valsonokas pasidalinęs Lenkijos spaudos pranešimais neva Klaipėdoje organizuojama „vokiečių dalis“ su lietuviškoje „formoje“, o jai vadovauja tūlas Frederiks. B. K. Balutis paprašė abu adresatus „pranešti žinių šiuo klausimu“.
Po keturių dienų B. Sližys slaptu raštu atsakė, jog „Krašto Apsaugos Ministerijai nieko nežinoma apie bet kokias vokiečių karines organizacijas Klaipėdos krašte“ ir ji mano, jog tokie teiginiai yra „tik provokacija“.
J. Polovinsko-Budrio atsakymo B. K. Balučiui teko laukti gerokai ilgiau. Rugsėjo 30-ąją buvęs karinės Klaipėdos sukilimo operacijos vadas informavo, jog tokia informacija apie vokiečių karinius dalinius neturi pagrindo.
„Manau, kad žinios paremtos organizavimusi Šaulių Sąjungos, kurios apie 30 burių vadų veda Klaipėdos Krašto šaulių apmokymą“, – savo versiją pateikė J. Polovinskas-Budrys.
Anglai kalbėjo apie apgailėtiną įspūdį
Rugsėjo 21-ąją Lietuvos premjerui Ernestui Galvanauskui informavus Ambasadorių konferencijai pirmininkavusį Prancūzijos ministrų kabineto vadovą Raymond Poincaré, kad jo vadovaujama Vyriausybė negali pasirašyti galutinio jai pasiūlyto konvencijos, kaip turėtų būti valdomas Klaipėdos kraštas, projekto, netruko atskrieti diplomatiniai tokio žingsnio vertinimai.
Lietuvos pasiuntinybės Londone patarėjas Henrikas Rabinavičius spalio 3-iąją Užsienio reikalų ministerijai pranešė, jog „generolas Burt praeitą savaitę girdėjo Foreig Office, kad dėl nepriėmimo Klaipėdos konvencijos „all supplies to Lithuania will be stopped“ (visas tiekimas į Lietuvą bus sustabdytas).
H. Rabinavičius dėstė, kad spalio 2-ąją Didžiosios Britanijos Užsienio reikalų ministerijos diplomatas Esmond Ovey jam sakė, jog „vargiai angliai galės duoti paskolą geležinkeliui Klaipėdon nežiūrint didžiausio noro užmegzti prekybinius ryšius su Lietuva“. Esą tokia paskola gali būti duota „vidurinės rekonstrukcijos reikalams, kaip elevatoriams ir panašiai“.
„Toliau pareiškė oficialiai For office skaitoma Klaipėdos teritorija priguli dar aliantams ir kol sąlygos nebus priimtos, skaitoma, kad Lietuva laiko Klaipėdą užgrobtą jėga“, – rašė pasiutinybės patarėjas.
Anot jo, diplomatas teiravosi, ar Lietuva ieškos galimybės toliau tęsti derybas su Ambasadorių konferencija ir ieškoti kompromiso, ar visgi nori klausimo sprendimo Tautų Sąjungoje. Esą jei Lietuva stengsis išlaikyti tuo metu buvusią situaciją, tai padarys apgailėtiną įspūdį („deploranble impression“).
Diplomatinė kova užkulisiuose
Tuo metu spalio 8-ąją B. K. Balutis išsiuntė nurodymus į Paryžiuje, Londone, Romoje, Stokholme ir Prahoje veikusias pasiuntinybes, kad jų diplomatai dėl būsimos bylos Tautų Sąjungoje būtų „artimiausiame kontakte su atstovais šalių kurios atstovaujamos Taryboje“.
„Įtikinkite juos daryti palankią mums preziją in savo Vyriausybes ir savo šalies atstovą Taryboje“, – rašė jis, kartu nurodydamas „detaliai informuoti“, kaip sekasi vykdyti tokią užduotį.
Pasiuntiniui Paryžiuje Oskarui Milašiui B. K. Balutis papildomai nurodė daryti „specialių žygių“ pas Ispanijos, Brazilijos ir Urugvajaus diplomatus.
O. Milašius spalio 22-ąją išsiųstoje šifruotoje telegramoje E. Galvanauską informavo prieš tris dienas susitikęs su Japonijos ambasadoriumi ir „plačiai išdėstęs“ Klaipėdos klausimą.
„Jis pareiškė, kad gyvai šiuo klausimu įdomaujas; prašė manęs surinkti visose suinteresuotose sferose kuodaugiausiai informacijų, jas jam pranešti audiencijoj prieš jo išvykimą Ženevon, kad ten galėtų mūsų pusę palaikyt“, – rašė diplomatas.
Dar po penkių dienų jis informavo premjerą, kad naujas Tautų Sąjungos Tarybos narys, Brazilijos ambasadorius Luis Martins de Souza Dantas spalio 22-ąją „po ilgo pasikalbėjimo apie Klaipėdą pareiškė, kad labai simpatizuoja Lietuvai ir padarys viską, kad palaikyt mus gruody“.
„Mane prašė memorandumo apie Klaipėdą ir patarė jį tuojaus pasiųsti ir kitiems Tarybos nariams“, – rašė O. Milašius, paprašęs jį informuoti, kokius dokumentus jis turėtų pateikti minėtiems diplomatams.
Taip pat pasiuntinys dalinosi, jog brazilas jam pataręs susitikti su Prancūzijai Tautų Sąjungoje atstovausiančiu diplomatu Gabriel Hanotaux.
Straipsnis parengtas įgyvendinant Medijų rėmimo fondo remiamą projektą „Savaitgaliai su senąja Klaipėda“
Ar kaip Kaliningrada?
Atsiėmusi jėga, neužgrobusi…
Negali atsiimti to, kas tau niekada nepriklausė. Klaipėdos kraštas niekada nebuvo Lietuvos valstybės dalimi iki 1923. Tiksliau būtų jėga pasiėmė bešeimininkį daiktą.
❤️❤️❤️