Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-10-04 |
„Tilsta“ atkreipia dėmesį, jog straipsnyje komentuojamas sprendimas yra neįsiteisėjęs ir bus skundžiamas apeliacine tvarka, todėl sprendime nurodyti faktai nėra neginčijamai nustatyti.
Pažymėtina, jog ieškovai BMGS AS bei „LNK Industries AS“ byloje prašė teismo panaikinti 2024-06-14 atsakovo akcinės bendrovės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (toliau – KVJUD) sprendimą „Pasiūlymų vertinimas ir Tilsta nustatymas“ bei pripažinti UAB „Tilsta“ tarptautiniame viešajame pirkime Nr. 709424 „Objekto „KVJU krantinių Nr. 149, Nr. 150, Nr. 151 dalies rekonstravimo Perkėlos g. 10, Klaipėdoje, projektas“ statybos darbų ir akvatorijos gilinimo I etapo darbų pirkimas“ pateikus melagingą informaciją.
Ieškovai įrodinėjo, kad „Tilsta“ neva pateikė melagingą informaciją apie savarankiškai atliktų darbų vertes ir kad „Tilsta“ neatitinka Pirkimo sąlygų 3.6.2. p. įtvirtino kvalifikacijos reikalavimo.
Klaipėdos apygardos teismas nepripažino „Tilstos“ pateikusia melagingą informaciją ir nepripažino neatitinkančia Pirkimo sąlygų 3.6.2. p. įtvirtino kvalifikacijos reikalavimo. Sprendimo 48 punkte nurodyta, kad „Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad ieškovė [„Tilstos“ pastaba: turima omenyje „Tilsta“] atliktų darbų sąraše neišskyrė savo pačios atliktų darbų vertės iš bendros įvykdytų sutarčių apimties, todėl neteisingai nurodė savo savarankiškai atliktų darbų vertes pasiūlyme.“
Tačiau neteisingai nurodyti duomenys apie savarankiškai atliktų darbų vertę ir melagingos informacijos pateikimas yra dvi visiškai skirtingos viešųjų pirkimų sąvokos, kurios sukelia skirtingus padarinius.
Neteisingą informaciją apie savo kvalifikaciją viešuosiuose pirkimuose tiekėjai turi teisę patikslinti. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 45 str. 3 d. numato, kad jeigu kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius, neišsamius ar klaidingus dokumentus ar duomenis apie atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams arba šių dokumentų ar duomenų trūksta, perkančioji organizacija gali nepažeisdama lygiateisiškumo ir skaidrumo principų prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos dokumentus ar duomenis patikslinti, papildyti arba paaiškinti per jos nustatytą protingą terminą. Pasiūlymai tikslinami, papildomi arba paaiškinami vadovaujantis Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytomis taisyklėmis.
„Tilsta“ bylos nagrinėjimo metu šia teise ir pasinaudojo, pateikdama Klaipėdos apygardos teismui tikslius duomenis apie savarankiškai atliktų darbų vertes, kurių pilnai pakako įrodyti atitiktį Pirkimo sąlygų 3.6.2. p. įtvirtino kvalifikacijos reikalavimui.
Tuo tarpu melagingos informacijos pateikimas viešuosiuose pirkimuose reiškia tiekėjo įtraukimą į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą ir ribojimą dalyvauti viešuosiuose pirkimuose vienerius metus. Klaipėdos apygardos teismas „Tilstos“ veiksmuose nenustatė melagingos informacijos pateikimo taip, kaip melaginga informacija yra suprantama viešuosiuose pirkimuose, t.y. nenustatė aplinkybės, kurią įrodinėjo ieškovai BMGS AS bei „LNK Industries AS“.
Priešingai, Klaipėdos apygardos teismas Sprendimo 67-68 punktuose labai aiškiai nurodė, kad „Koks konkrečiai tiekėjo elgesys pateikiant viešajame pirkime melaginga pripažintą informaciją, susijusią su kvalifikacijos ir (ar) pašalinimo pagrindų vertinimu, laikytinas pakankamai rimtu, nutraukusiu pasitikėjimo tuo tiekėju santykį, nėra detaliau reglamentuota, tai – vertinamasis kriterijus. Aplinkybė dėl tiekėjo elgesio pateikiant viešajame pirkime melaginga pripažintą informaciją pobūdžio – jis mažareikšmis ar vis dėlto sukėlė realių bei pagrįstų perkančiosios organizacijos abejonių dėl tiekėjo patikimumo – nustatoma kiekvienu konkrečiu atveju įvertinant faktinius tame konkrečiame pirkime susiklosčiusios situacijos duomenis. Nagrinėjamu atveju perkančioji organizacijai nereikalavo iš tiekėjo papildomų duomenų apie savarankiškai atliktus darbus, nes beveik visus duomenis turėjo pati. Trečiojo asmens savarankiškai atliktų darbų vertės pagal sutartis, anksčiau sudarytas su perkančiąja organizacija pakako, kad ji atitiktų šį kvalifikacinį kriterijų, nustatytą Pirkimo sąlygų 3.6.2 p. Atsakovei nekilo abejonių trečiojo asmens, kaip tiekėjo, patikimumu, nėra nustatytas trečiojo asmens siekis suklaidinti perkančiąją organizaciją, todėl teismas neturi pagrindo laikyti atsakovės pasitikėjimą trečiuoju asmeniu nepagrįstu“.
Pabrėžtina, jog būtent aukščiau aprašytų aplinkybių kontekste buvo padaryta išvada, kad „Tilstos“ veiksmai vertintini kaip neveikimas ir didelis nerūpestingumas, t.y. kad nors faktiškai su pasiūlymu „Tilsta“ buvo pateikusi neteisingus duomenis apie savarankiškai atliktų darbų vertes, šie veiksmai nelaikytini melagingos informacijos pateikimu viešųjų pirkimų prasme, kadangi atsakovui KVJUD nekilo abejonių „Tilstos“, kaip tiekėjo, patikimumu, nėra nustatytas „Tilstos“ siekis suklaidinti perkančiąją organizaciją, todėl teismas neturėjo pagrindo laikyti atsakovo KVJUD pasitikėjimo „Tilsta“ nepagrįstu ir todėl nebuvo pripažintas melagingos informacijos pateikimo faktas.
Taigi, Sprendime nebuvo nustatytas nei melagingos informacijos pateikimas, nei „Tilstos“ kvalifikacijos trūkumas, kas nepagrįstai yra nurodyta straipsnyje.
Klaipėdos apygardos teismas ieškinį tenkino tik dėl to, jog sprendė, kad vienas iš ekonominio naudingumo kriterijų „Tilstos“ atžvilgiu buvo apskaičiuotas netinkamai, t.y. Sprendime nurodyta, kad „Tpv (vandens uosto statinių ypatingojo statinio darbų vadovo patirtis) turėjo būti vertinama ne pagal E. Stonio dvi sutartis, o pagal vieną, nes pagal antrą pateiktą sutartį pagrindiniai darbai buvo atlikti (Žr. Teismo sprendimo 50-56 p.), ir ekonominio naudingumo kriterijus nustatytas netinkamai, pažeidžiant Pirkimo sąlygų 11.1 p. lentelės 3.6.3 p. reikalavimus.“
Ši teismo išvada buvo padaryta dėl to, jog ginčo šalys ir teismas skirtingai suprato Pirkimo sąlygų 11.1 p. lentelės 3.p. reikalavimo turinį (Sprendime yra redakcinio pobūdžio klaida, kadangi Pirkimo sąlygų 11.1 p. lentelėje 3.6.3 punkto nėra – yra tik 3 punktas). Pirkimo sąlygų 11.1 p. lentelės 3 p. numato, kad „Kokybės kriterijus – vandens uosto statinių ypatingojo statinio statybos darbų vadovo darbo patirtis (Tpv). Bus vertinama siūlomo vandens uosto statinių ypatingojo statinio statybos darbų vadovo (toliau – darbų vadovas) (3.6.3 p.) darbo patirtis per paskutinius 5 (penkis) metus (skaičiuoti iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos), t. y. siūlomas darbų vadovas turi būti vadovavęs susisiekimo komunikacijos: vandens uosto statinių arba hidrotechnikos statinių ypatingųjų statinių naujos statybos ar rekonstravimo ar kapitalinio remonto statybos darbams, kurio vertė ne mažesnė kaip 7.000.000,00 Eur be PVM.“
Tiek „Tilsta“, tiek KVJUD šią sąlyga suprato taip, kad bus vertinamas vadovavimo atitinkamos vertės statiniui faktas, o ne darbų vertė per vadovavimo laikotarpį, t.y. specialistas turi būti ėjęs statinio statybos vadovo pareigas tokiame statinyje, kurio vertė ne mažesnė kaip 7 000 000,00 Eur be PVM. Būtent statinio vertė expressis verbis nurodyta Pirkimo sąlygose ir būtent vadovavimas tokios vertės statiniui/objektui ir teikia pranašumą ir išskirtinę patirtį specialistui, kurios šiuo atveju ir siekė KVJUD.
„Tilstos“ specialistas yra vadovavęs tokios vertės statiniams pagal dvi sutartis (priešingai negu nustatė teismas), todėl ir ekonominio naudingumo balai buvo skirti teisingai.
Kadangi Klaipėdos apygardos teismas Pirkimo sąlygų 11.1 p. lentelės 3.p. reikalavimo turinį aiškino kitaip negu Pirkime dalyvavęs tiekėjas „Tilsta“ ir net pati perkančioji organizacija, ginčas apeliaciniame procese ir vyks dėl to, kaip turi būti aiškinamas Pirkimo sąlygų 11.1 p. lentelės 3.p. reikalavimo turinys.
Šiuo atveju svarbu nepamiršti, kad visi pirkimo sąlygų neaiškumai yra ir turi būti aiškinami tiekėjo naudai. Tai tampa ypač aktualu tokiose bylose kaip ši, kur vienas tiekėjas specialiai sąlygą aiškina taip, kad galėtų sukurti nepagrįstą pagrindą laimėti pirkimą su tokia pačia patirtimi kaip „Tilstos“, bet už gerokai didesnę kainą. Be to, nereikėtų pamiršti, kad perkančioji organizacija, kuri sąlygas paruošė, geriausiai žino, ką jomis turėjo omeny ir kokios patirties siekė. Jei sąlygos būtų suprastos taip, kaip dabar išaiškino jas pirmos instancijos teismas (pagal BMGS siūlymą) šio pirkimo negalėtų laimėti niekas kitas kaip tik BMGS. O tai jau būtų neteisėtas BMGS protegavimas.
Vis dėlto perkančioji organizacija pirkimo sąlygą parašė taip, kad pirkime varžytis gali trys vienodai pajėgūs tiekėjai, „Tilsta“, BMGS, LNK, du iš kurių – BMGS ir LNK sudarė jungtinę veiklą ir tokiu būdu dar labiau sumažino konkurenciją pirkime, nes iš trijų konkurentų liko tik du. Taigi, turime paradoksalią situaciją, kai dvi latviškos įmonės ne tik eliminavo viena kitą kaip konkurentes pirkime sudarydamos jungtinės veiklos sutartį dėl dalyvavimo jame, tačiau kartu dar bando eliminuoti iš Pirkimo „Tilstą“ įtikinėdami, kad pirkimo sąlygas reikia suprasti tik taip, kad pirkimą laimėti galėtų tik jie.
Taigi, Sprendime nebuvo nustatyti jokie „Tilstos“ kvalifikacijos trūkumai, nebuvo nustatytas melagingos informacijos pateikimo faktas ir ieškinys buvo tenkintas išimtinai tik dėl to, kad ginčo šalys skirtingai aiškina vieną iš pirkimo sąlygų punktų.
„Tilsta“ pabrėžia, kad Klaipėdos apygardos teismo sprendimas vienareikšmiškai bus skundžiamas aukštesnės instancijos teismui, kadangi „Tilstos“ kvalifikacija yra tokia pati ir net geresnė nei BMGS AS kartu su „LNK Industries AS“. Be to, „Tilstos“ pasiūlymas yra žymiai pigesnis negu ieškovų ir „Tilsta“ tuos pačius darbus pasiūlė KVJUD atlikti beveik trimis milijonais pigiau nei BMGS AS bei „LNK Industries AS“.
Šis objektas, dėl kurio statybos vyksta ginčas, yra labai reikšmingas Lietuvos nacionaliniam saugumui, todėl „Tilsta“ dės visas pastangas, kad darbus vykdytų Lietuvos rangovas, o ne neaišku kokių asmenų valdomos latviškos kompanijos BMGS AS bei „LNK Industries AS“, kurių noras panaikinti šio pirkimo rezultatus yra suprantamas, tačiau visiškai nesuderinamas su Lietuvos saugumo interesais.