Baltijos šalių literatūra: kūrybiniai tiltai ir vertimų keliai

Kultūra
Laura Kemeklytė, „Atviros Klaipėdos“ praktikantė
2024-09-25

Klaipėdoje vykstančio festivalio „Inkultūracija“ dalyviai trečiadienį dalijosi mintimis apie bendrystę, literatūrinius projektus ir iššūkius tarp trijų Baltijos valstybių. Vertėjas bei literatūros kritikas Marius Burokas, estų rašytoja ir vertėja Karolina Pihelgas bei moderatorė, Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos Estijos metų programos kuratorė Agnė Bernotaitė atskleidė, kaip literatūra tampa tiltu tarp Lietuvos, Latvijos ir Estijos, skatindama vertimų augimą bei literatūros plėtrą už regiono ribų.

„2018 metais reikalai pajudėjo iš vietos knygų mugėje Londone, kurioje buvo pristatytos visos Baltijos šalys kartu, nes, pasirodo, po vieną mes per smulkūs, o trise labiau esame pastebimi. Tada pasipylė vertimai, leidimai Baltijos autorių į anglų kalbą“, – prisiminimais dalijosi M. Burokas.

Šis etapas tapo postūmiu Baltijos literatūrai pasaulio mastu, taip pat paskatino literatūros bei kultūros žurnalo „No More Amber“ atsiradimą. Jo tikslas – sujungti Baltijos šalių literatūrą ir supažindinti užsienio skaitytojus su šiuolaikiniais bei klasikiniais regiono autoriais.

Lauros Kemeklytės nuotr.

„Ilgai sukome galvą, kaip pavadinti leidinį, norėjome nutolti nuo Baltijos šalių stereotipo, nuo gintaro miškų, jūros, tad pasivadinome „No More Amber“ (liet. daugiau jokio gintaro – autor. past.). Pavadinimas rodo posūkį į modernesnius dalykus“, – dalinosi M. Burokas, vienas žurnalo redaktorių.

Nuo 2021 metų buvo išleisti tik du numeriai, kuriuose publikuojama iš lietuvių, latvių bei estų autorių į anglų kalbą versta poezija ir proza. Tačiau nepaisant susidomėjimo Europoje žurnalo ateitis lieka neaiški.

„Trečias numeris buvo sumanytas, bet taip kol kas ir neišėjo. Dabar, tiesą sakant, kabome nežinioje“, – teigia M. Burokas, pridūręs, kad vienas iš galimų žurnalo atkūrimo būdų ateityje būtų aktyvesnis Klaipėdos įsitraukimas, nes ji esą gali tapti svarbia jungtimi tarp Baltijos šalių, įtraukiant pajūrio rašytojus ir kultūrininkus į bendrus projektus.

Pokalbio metu aptartas ir Estijoje leidžiamas žurnalas „Värske Rõhk“ (liet. „Šviežias slėgis“), kuris nuo 2005 metų suteikia platformą jauniesiems Baltijos šalių autoriams, siekdamas supažindinti skaitytojus su naujausiomis regiono literatūros tendencijomis. Šis leidinys panašus į „No More Amber“ tuo, kad jame publikuojami ne tik estų, bet ir Lietuvos, Latvijos rašytojų kūriniai – tiek poezija, tiek proza, taip pat literatūrinės apžvalgos ir interviu. Kaip aiškino estų poetė ir vertėja Karolina Pihelgas, žurnalas „Värske Rõhk“ padeda atverti duris naujiems balsams ir suteikia galimybę jauniems autoriams būti išgirstiems platesnėje auditorijoje.

Žymos: | | | | |

Komentarai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti apie klaidą

Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Kultūra

Apie prasidedantį literatūros festivalį „Prozos krantas“

Klaipėdiečiai tęsia rašytojo Rimanto Černiausko 1987 m. pradėtą tradiciją populiarinti prozos skaitymus Vakarų Lietuvoje, rengiant festivalį „Novelės ruduo“. Vienu metu ...
2024-10-25
Skaityti daugiau

Svarbu, Veidai

Lina Beata Norkutė: „Svarbiausia sukurti ryšį su savimi“

Lina Beata Norkutė (g. 1985 m., Klaipėdoje) – tapytoja, festivalio „Inkultūracija“ metu pristačiusi debiutinę parodą „Ryšys“ Baltojoje galerijoje, Klaipėdos apskrities ...
2024-09-28
Skaityti daugiau

Kultūra, Svarbu

Literatūrinė dvikova tarp poetų ir dirbtinio intelekto: kas kūrybiškesnis?

Klaipėdos kavinėje „10 tiltų“ surengtas festivalio „Inkultūracija“ renginys „Literatūrinės dvikovos: poetai ir dirbtinis intelektas“ sulaukė didelio klaipėdiečių susidomėjimo. Jau nuo ...
2024-09-25
Skaityti daugiau



Pin It on Pinterest

undefined
undefined
undefined
undefined
Loading
Share This