Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
2024-09-24 |
Pirmadienį LRT startavęs Seimo rinkiminės kampanijos maratonas jau pirmąjį vakarą atskleidė vieną akivaizdžią tiesą: senosios, vadinamosios tradicinės partijos arba atskilėliai, kaip antai „Vardan Lietuvos“ ar neva nauja „Nemuno aušra“, yra užstrigusios maždaug praėjusio šimtmečio paskutiniajame dešimtmetyje. Ar dėl elementaraus nesiorientavimo realybėje, ar dėl baimės prarasti savo nuolatinius vyresnio amžiaus rinkėjus, jos visiškai neatliepia besikeičiančių pasaulio ir šalies aktualijų. Vienintelė realija, į kurią politikai daugmaž reagavo adekvačiai – galima karo grėsmė. Visa kita – tris dešimtmečius kartojama užstrigusi plokštelė su iki kaulų smegenų įgrisusiomis socialdemokratų motinėlės Vilijos intonacijomis.
Vienintelė pirmadienį vykusioje diskusijoje adekvačiai šių dienų realybę su sparčiai besikeičiančiu pasauliu atliepianti politinė jėga buvo Lietuvos žaliųjų partija. Ne vadinamieji žalieji valstiečiai, kuriems iki žalumo – kaip iki kosmoso, o būtent neparlamentinė Žaliųjų partija, kurios kandidatų amžiaus vidurkis – 37 metai. Deja, bet, prognozuoju, į Seimą jie ir šiemet nepateks.
Ne tik dėl to, kad vieninteliai iš visų nesimaivė, paklausti apie mokesčių didinimą bei nurodė konkrečius gynybai finansuoti skirtus šaltinius, bet labiau dėl dalies rinkėjų inercijos rinktis „senus/gerus/patikrintus“ ir dėl to, jog žalieji nepataikavo rinkėjams, įvardindami daiktus tikraisiais vardais, nežadėdami jiems manos iš dangaus. Juoba kad dalis rinkėjų, žinia, laukia nesulaukia eilinių „gelbėtojų“, kurie visu gražumu turėtų pasirodyti kitose rinkimams skirtose laidose.
Tik žaliųjų atstovas vienintelis iš visų, kalbai pasisukus apie pensijas bei galimybę Lietuvoje įteisinti 4 darbo dienų savaitę, bandė atkreipti dėmesį į tai, jog vis daugiau žmonių mūsų dienomis dirba ne prie staklių fabrikuose, o pagal individualią veiklą, dėl ko ateity šiems darbuotojams iškils grėsmė apskritai likti be pensijų. Tačiau niekas į tai nesureagavo, ir traukinys toliau nudundėjo senuoju bebrų geležinkeliu su amžinąja jų mantra „dar daugiau didinti pensijas“, tradiciškai nenurodant, iš kur tam bus paimti pinigai.
Vilijai Blinkevičiūtei kas pora sakinių metodiškai kartojant „mes, socialdemokratai“, bei jai antrinant 19 a. realijose įstrigusiai profsąjungų atstovei, susidarė įspūdis, jog Lietuva kai kurių politikų galvose vis dar gyvena XX a. priešaušryje su 14 val. darbo diena.
Atsibuskite pagaliau, naujieji svieto lygintojai – nei IT specialistams, nei daliai statybininkų, nei grožio specialistams, nei turgaus prekeiviams, nei daliai žurnalistų bei dar daugybei kitų profesijų atstovų, kurie patys susikūrė darbo vietas ir patys sau yra ir darbdaviai, ir darbuotojai, jau seniai yra nebeaktualus „blogųjų darbdavių“ išnaudojimo bei kovos su jais naratyvas.
Juo labiau jiems nėra aktuali nei 4, nei 3 dienų darbo savaitė, nes daugelis iš jų dirba tiek, kiek reikia – kartais ir 7 dienas per savaitę, o kartais – nė vienos. Ir ne jūsų sumautas reikalas yra jiems nurodinėti, kaip, kada jiems dirbti bei kada ilsėtis.
Šia prasme galima būtų pagirti liberalus, kurie bent jau naujajame savo rinkiminiame šūkyje žada piliečiams netrukdyti, nors besibaigiančioje kadencijoje tokia tolerancija toli gražu nepasižymėjo…
O grįžtant prie pensijų, minėtoje diskusijoje, kaip ir prieš prezidento rinkimus, apie tarp pensininkų įteisintą socialinę nelygybę dėl šalyje egzistuojančios dalies privilegijuotų senjorų, gaunančių po dvi pensijas (senatvės ir valstybinę-tarnybinę), irgi nė žodeliu užsiminta nebuvo.
Tad prokurorai, teisėjai, kariai ir kiti pareigūnai, išėję į užtarnautą poilsį, galės ir toliau ramiai miegoti, apsikabinę pinigų maišus – jiems pensijos, kaip ir visiems mirtingiesiems, bus didinamos pagal tą patį vieną kurpalių, nors dalies jų jau dabar gaunamos sumos per abi pensijas nuo skurdžiausiųjų skiriasi ne kokiais 200 ar 300 eurų, o kartais. Tad anie, klausydamiesi prie TV ekranų socdemų trelių, patenkinti tyliai sau kikeno į saują. Ir balsuos, žinoma, už tuos, kurie jų solidžias pensijas dar labiau žada didinti.
Dvi valandas be pertraukos pirmadienį-trečiadienį LRT vyksiančios diskusijos, tiesą sakant, pareikalaus iš žiūrovų nemenkos kantrybės, ypač žinant, jog rengiami ir „Žinau, ką renku“ vienmandatininkų susitikimai su rinkėjais bei atskiras laidas rengia ir komercinės TV, ir radijo stotys bei kai kurie internetiniai portalai.
Žodžiu, rinkiminė kampanija pagaliau įsibėgėjo – tad sveiki atvykę į kreivų veidrodžių karalystę! Tik atsibudę spalio 14-osios rytą nepamirškite užmesti akį į veidrodį, kuris, žinia, nėra kaltas, jei kažkieno snukis pasirodys besąs kreivas…
Galvokit savo galva, nes nebus joks pasiteisinimas ,kad politikai mus apgavo.
Klaikuma kokias nesąmones jie ten peza. Viens ant kito drabstosi mėšlo krūvomis. Apgailėtini.