Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-09-23 |
Tik dėl vieno epizodo vadinamojoje rekordinio kyšio byloje nuteistas ir tik pinigine bauda atsipirkęs bankroto administravimo paslaugas teikiančios įmonės „Valeksa“ uostamiesčio filialo direktoriumi buvęs Darius Daubaras sulaukė kur kas rimtesnių pasekmių.
Teisės užsiimti nemokumo administravimu dėl teistumo netekęs vyras teisme bando panaikinti atitinkamą įsakymą bei pasiekė, kad iki baigsis jo paties inicijuota byla ir toliau galėtų verstis šia veikla.
Nagrinės ir Aukščiausiasis Teismas
Apeliacinis teismas šį balandį po beveik penkerius metus trukusio proceso priėmė nuosprendį baudžiamoje byloje dėl tariamo reikalavimo sumokėti 5,75 mln. litų (apie 1,45 mln. eurų) kyšį. Su uostamiesčio verslo centru „Neapolis“ (dabar – „Merkurijus“) susijusioje byloje kaltinimai buvo pateikti D. Daubarui, advokatui Tomui Puzinui ir verslininkui Andrejui Rybakovui.
Teismus pasiekusi istorija prasidėjo, kai į buvusių „Neapolį” valdžiusios bendrovės akcininkų Viktoro Gleizerio ir Romo Grigalevičiaus vaidų peripetijas įsitraukė šiuo metu už galimą daugiau nei 91 mln. eurų legalizavimą bei neteisėtą tarpininkavimą parduodant karinę įrangą ir dvejopo naudojimo prekes Pusiaujo Gvinėjai teisiamo verslininko Vladimiro Stefanovo valdoma Klaipėdos bendrovė „Statega“ (ji irgi teisiama toje pačioje byloje). Pastaroji bendrovė buvo panorusi perimti šį objektą.
V. Stefanovas teigė, kad prasidėjus įvairiems teisiniams ginčams iš jo bankroto administratorius ir tarpininkavęs advokatas iš pradžių pareikalavo 150 tūkst. litų, vėliau ant lapelio atsirado 200 tūkst. litų suma, netrukus gyvo pokalbio metu esą padidėjusi iki 600 tūkst. litų. Galų gale neva buvo pareikalauta beveik 6 mln. litų.
Kaltinamajame akte buvo nurodoma, kad vyrai, veikdami bendrai, reikalavo didesnio nei 250 MGL vertės kyšio iš bankrutuojančios bendrovės kreditorių už kreipimąsi į teismą dėl didesnio kaip 8,7 mln. eurų kreditinio reikalavimo pripažinimo. Taip pat bankroto administratorius kaltintas tuo, kad, administruodamas bankrutuojančią bendrovę ir privalėdamas pasirūpinti pavojingų atliekų sutvarkymu, padedamas verslininko, suklastojo dokumentus. Juose buvo nurodyta, kad pavojingos atliekos yra pristatytos atliekų tvarkymo bendrovei ir jai sumokėta už atliekų priėmimą, o, pasak prokuratūros, iš tikrųjų pavojingos atliekos nugabentos į iš anksto sutartą vietą ir siekta jas parduoti. Dėl neva fiktyvios sutarties sudarymo ir cheminių produktų gabenimo įmonių bankroto administratoriui inkriminuotas ir jo žinioje esančio svetimo bankrutuojančiai UAB „OKZ Holding Baltija“ priklausančio beveik 3,5 tūkst. eurų vertės turto išvaistymas.
Bylą nagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismo teisėjas Savinijus Katauskas 2019-ųjų liepą paskelbė, kad surinkti įrodymai nėra patikimi ir neleidžia teigti, kad iš tiesų buvo reikalaujama tokio kyšio.
„Prielaidomis ir spėlionėmis remtis negalima”, – konstatavo teisėjas, pabrėžęs ir tai, kad susitikimai vyko V. Stepanovo ir jo advokatės Svietlanos Baracevičienės iniciatyva.
Apygardos teismas taip pat buvo nusprendęs, kad „Stategos” civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas.
Toks nuosprendis galėjo būti skundžiamas Apeliaciniam teismui ir į jį dėl prokuroro ir „Stategos“ skundų persikėlęs procesas truko daugiau nei penkerius metus. Balandį šis teismas paskelbė, jog „Stategos“ apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apygardos prokuratūros prokuroro Laimono Petreikio skundas tenkinamas iš dalies.
Šis teismas pripažino D. Daubarą kaltu dėl piktnaudžiavimo, susijusio su UAB „OKZ Holding Baltija“ epizodu, ir paskyrė jam 1883 Eur dydžio baudą. Įskaičius 9 paras, kurias vyras 2013-ųjų kovą išbuvo laikinai sulaikytas ir suimtas, jam bauda sumažinta iki 1205,12 Eur. Baudžiamoji byla dėl turto iššvaistymo jam buvo nutraukta suėjus senaties terminui.
A. Rybakovo atžvilgiu dėl senaties termino buvo nutraukta baudžiamoji byla dėl bendrininkavimo ir turto iššvaistymo.
Kitoje dalyje Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis paliktas nepakeistas.
Apeliacinio teismo nuosprendis dar galėjo būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT) ir D. Daubaras tai padarė, o šis teismas birželio 11-ąją priėmė nagrinėti tokį kasacinį skundą.
Pirma instancija neišgirdo
Juridinių asmenų nemokumo įstatymas numato, kad nemokumo procesus gali administruoti nepriekaištingos reputacijos fizinis asmuo. Kai žmogus yra nuteistas už tyčinį nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms, turtiniams interesams, ekonomikai, verslo tvarkai, finansų sistemai, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ir teistumas neišnykęs arba nepanaikintas, jis laikomas neatitinkančiu šio reikalavimo.
Praėjus šiek tiek daugiau nei mėnesiui po minėtojo Apeliacinio teismo nuosprendžio Audito, apskaitos turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos direktorius pasirašė įsakymą, kuriuo panaikino D. Daubaro nuo 2009 m. turėtą teisę administruoti nemokumą ir išbraukė iš nemokumo administratorių sąrašo.
Apskundęs tokį įsakymą Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmams D. Daubaras prašė pritaikyti ir laikinąsias apsaugos priemones iki įsiteisės sprendimas jo inicijuotoje byloje. Tokį savo prašymą jis grinė argumentais, kad pradėjo patirti realius finansinius nuostolius dėl negaunamų pajamų: vien UAB „Šiauleksa“, kurioje buvo vienintelis fizinis nemokumo administratorius, buvo paskirti administruoti trys juridinių asmenų bankroto procesai. Esą visų šių nemokumo procesų administravimas būtų buvęs pavestas būtent jam, dėl to jis dabar negali gauti užmokesčio ir priklausančių priedų iš savo darbdavio. Taip pat jis akcentavo, kad LAT baudžiamoji byla, kurioje jis buvo nuteistas, paskirta nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl tikėtina, kad tai truks ne mažiau nei 8 mėnesius ir visą šį laiką jis negalės užsiimti nemokumo administravimo veikla ir gauti už tai teisėtas pajamas.
Šiaulių teismas tokio prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Anot šio teismo, iš pateiktų teismui duomenų nebuvo galima neginčijamai nustatyti, kad visų minėtų nemokumo procesų administravimas būtų buvęs pavestas būtent D. Daubarui. Taip pat teismas pabrėžė, kad vyras neįvardijo, kokius galimai nuostolius jis patirtų. Be to, šios bylos kontekste, anot teismo, nėra svarbu, kiek užtruks D. Daubaro kasacinio skundo nagrinėjimas LAT.
Toks sprendimas dar galėjo būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT) ir D. Daubaras tai padarė. Savo skunde jis akcentavo, kad vienintelis įsakymo priėmimo pagrindas – Apeliacinio teismo nuosprendžio dalis – „visiškai tikėtinai“ gali būti LAT panaikinta.
Šį skundą išnagrinėjusi LVAT kolegija, kurią sudarė teisėjai Ramūnas Gadliauskas, Ričardas Piličiauskas ir Arūnas Sutkevičius, pripažino jį pagrįstu.
Anot šio neskundžiamus sprendimus priimančio teismo, esama situacija visiškai patenka į įstatymų leidėjo keliamus reikalavimus laikinosios apsaugos priemonės taikymui.
„Yra pakankamas pagrindas stabdyti įsakymo galiojimą, kol šio įsakymo teisėtumas bus patikrintas išnagrinėjus bylą teisme“, – rašoma nutartyje, kuria panaikintas pirmos instancijos sprendimas ir sustabdytas minėto įsakymo galiojimas iki galutinio teismo sprendimo įsigaliojimo.
Straipsnis parengtas įgyvendinant Medijų rėmimo fondo remiamą projektą „Dienos aktualija“
Kai bus išnagrinėta baudžiamoji bya dėl 91 mln pinigų legalizavimo, manau bus atsakyta į dar daug klausymų.Toje byloje gal atsiskleis ir tikrieji ketinimai verslininko Vl.Stefanovo , kodėl Jis veiklą pagrindinę nutarė vykdyti iš Lietuvos, Klaipėdos uosto.
ši byla bus išnagrinėta , sueis senaties terminas .”Rekordinių kyšių” herojai puikiai žino kaip tai daroma.Nebūkite naivus