Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-09-07 |
Penktadienio vakarą Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės bibliotekoje pristatytas poezijos rinkinys „metamorfo“, kuriame susipina dviejų kartų kūryba – mamos, Nijolės Kliukaitės-Kepenienės, eilės bei dukters, Šarūnės Kepenytės, iliustracijos. Rinkinyje nagrinėjamos temos kviečia susimąstyti apie žmogų, savęs paieškas ir mus supantį pasaulį.
„metamorfo“ – tai srautinės poezijos rinkinys, kuriame gilinamasi į gyvenimo patirtis, kasdienybės išbandymus ir pastangas su jomis susidoroti, išlaikant savastį bei tapatybę.
Vakaro moderatorė Agnė Ivanavičiūtė pokalbį pradėjo pirmojo eilėraščio dalimi „Pėdos“.
Mildos Rybakovaitės nuotr.
„Šiame eilėraštyje slepiasi ir gimtosios kalbos saldumas, ir mes plikom paraštėm, ir meilės atšvaitai, ir laivai, neabejotinai besisiejantys su klaipėdietiška tapatybe, ir karantino patirtys, ir kaskart atverčiamas tarytum naujas puslapis, vis tikintis, kad ne paskutinis“, – cituodama autorės eiles kalbėjo renginio moderatorė.
„Šią knygą rašiau gal penkerius metus ir ji buvo visai kitaip pradėta, buvo ir ketureilių, buvo ir rimuojama, paskui iš kažkur atėjo baisus noras viską suplakti į vieną srautą“, – mintimis dalijosi pati autorė ir pridūrė, kad metamorfozė labai gražiai apjungia tiek jos nagrinėjamas temas, tiek jos dukters Šarūnės iliustracijas.
„Apie ką iš tikrųjų yra poezija?“ – retoriškai klausė Nijolė ir nedvejodama atsakė, kad apie tai, kaip mes ieškom, kas tokie esam.
Autorės nuomone, mumyse visko yra labai daug, ir kurdami po truputį atrandame mažas daleles savęs.
„Man atrodo, kad savęs paieškos vyksta nuolat“, – svarstė Šarūnė, kalbėdama apie savęs pažinimą ir pridūrė, kad kuo ilgiau gyveni, tuo daugiau savęs atrandi.
Pasakodama apie viršelio iliustraciją Šarūnė sakė, jog tai yra tarsi jos gyvenimo pėdos, sujungiančios jos gyvenimo etapus.
„Dabar žiūrint į knygą, ir į tuos grafinius darbus, labai smagu atsiminti, kaip visa tai gimė, ir kaip aš dėliojau kiekvieną tą liniją, galvodama apie tai, kas aš esu, ir koks tas mano kelias buvo,“ – kalbėjo Šarūnė.
Ji pasakojo ir apie gyvenimą Londone, apie tai, kaip namų ilgesys atsispindi kūryboje.
„Man labai patiko Londonas ir jame buvo labai daug veiklos, idėjų, viskas buvo nauja, bet man visada labai svarbu buvo tai, kad aš esu lietuvė“, – patirtimi dalijosi Š. Kepenytė ir pridūrė, kad savo darbuose visada stengėsi atskleisti lietuvybę.
Paklausta apie ateities planus N. Kliukaitė-Kepenienė užtikrintai pasakė, kad jai norisi rašyti viską: tiek poeziją, tiek romanus, tiek knygas vaikams.
„Kuo daugiau tu rašai, tai tuo daugiau tavyje tas žodis pats žino, ką jam daryti“, – pastebėjo N. Kliukaitė-Kepenienė.
„Labai smagu pamatyti klaipėdiečių kūrybą ir pamatyti ją nugulančią išleidžiamų knygų puslapiuose“, – įspūdžiais dalijosi renginio dalyvė Aistė Rekašiūtė ir pridūrė, kad labiausiai jai įsiminė ryšys tarp mamos ir dukros, net ir tada, kai dukra jau yra užaugusi.
„Kaip jos sugeba palaikyti tą nuostabų ir labai stiprų ryšį, kartu kurti, kartu sutarti ir nuostabiai save įprasminti tokiame kūrinyje kaip knyga“, – sakė pašnekovė.
Parašykite komentarą