Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
2024-08-01 |
Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus keliaujančią parodą „Menininkų atostogos tarpukariu: kurortai, kopų deivės ir kaimo malonumai“ rugpjūčio 8 d., ketvirtadienį, 18 val., atidarys Kuršių nerijos istorijos muziejuje Nidoje.
Palangoje jau pristatyta paroda Nidoje suskambės naujai. Kuršių nerijoje vasaroti dažniausiai rinkdavosi menininkai ir romantikai. Dailininkų vasarojimo sezonas čia prasidėdavo rugpjūčio pabaigoje.
Parodoje atskleidžiama, kaip tarpukariu Lietuvos menininkai mėgo atostogauti, kur vyko atstatyti „geros nuotaikos kapitalą“ bei „dvasines spėkas“. Parodoje pasakojamos žymiausių tarpukario menininkų Vincės Jonuškaitės-Zaunienės, Onos Zabielaitės-Karvelienės, Gražinos Matulaitytės-Rannit, Teofilijos Vaičiūnienės, Antaninos Vainiūnaitės, Olgos Dubeneckienės, Kipro Petrausko, Boriso Dauguviečio, Olgos Malėjinaitės, Adelės Galaunienės, Andriaus Olekos-Žilinsko, Petro Kubertavičius ir kitų kūrėjų atostogų istorijos.
Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, greitėjantis ir modernėjantis gyvenimas formavo naujus įpročius. Vos atšilus orams ir griausmingai nuaidėjus paskutiniam spektakliui, ištuštėdavo miesto gatvės. Auganti kurortų reikšmė lėmė tikslą, kad kiekviena apskritis turėtų bent po vieną tokią vietovę. Dėl to 4-ajame dešimtmetyje Lietuva galėjo pasigirti dviženkliu kurortų skaičiumi.
Jau XIX a. pabaigoje Kuršių nerijos kaimai tapo populiariomis vasarvietėmis, traukusios elitą iš Karaliaučiaus ar Klaipėdos. Prijungus šias teritorijas prie Lietuvos, susipažinti su šiuo gamtos perlu kviesti ir vasarotojai iš Didžiosios Lietuvos. Sakyta, kad Kuršių nerija yra įstabaus grožio ir ją pamatyti verta lygiai taip pat, kaip Ispaniją ar Italiją. Atostogoms labiausiai tiko Smiltynės, Juodkrantės ir Nidos gyvenvietės, kurias nesunkiai buvo galima pasiekti iš Klaipėdos gerai išvystytu vandens transportu.
Kurortai pasitiko puikiai įrengtomis gydyklomis, viešbučiais bei vilomis, o taupesni galėjo nuomotis pas žvejus. Ypač pigiai buvo galima apsistoti žvejų kaimeliuose Preiloje ir Pervalkoje. Į Nidą dailininkus viliojo rudenėjanti gamta, geras oras ir ramybė bei tyla.
Parodą „Menininkų atostogos tarpukariu: kurortai, kopų deivės ir kaimo malonumai“ sudaro penkios susijusios ir viena kitą papildančios dalys. Parodoje eksponuojamos menininkų atostogų pomėgius liudijančios archyvinės nuotraukos, laiškai, asmeniniai daiktai – pagrindiniai atostogų atributai ir kostiumai.
Paroda Nidoje veiks iki rugsėjo 9 d., tuomet keliaus į Birštoną.
Parodos partneriai VšĮ „Alexandre Vassiliev“ fondas, Palangos kurorto muziejus, Istorinė prezidentūra, Birštono muziejus, Neringos muziejai.
Eksponatus skolino Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Kauno miesto muziejus, Maironio lietuvių literatūros muziejus, Zarasų muziejus, Trakų istorijos muziejus, Birštono muziejus, Istorinė prezidentūra, Lietuvos valstybės centrinis archyvas, VšĮ „Alexandre Vassiliev“ fondas, A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus, Vinco Mykolaičio-Putino muziejus, Šaulių Aušros muziejus.
Parašykite komentarą