Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-07-30 |
Pirmadienį į Klaipėdos savivaldybės patalpose surengtą viešą Uosto direkcijos planuojamos vandenilio gamybai reikalingos infrastruktūros projektinių sprendinių pristatymą atėję keliolika klaipėdiečių dėstė tuos pačius nuogąstavimus, kaip ir liepos pradžioje direkcijos surengto susitikimo metu.
Į susirinkimo pabaigą atėję du Klaipėdos mero komiteto nariai įnešė naujo kolorito, išsakę visiškai skirtingas pozicijas.
Ką planuoja?
„Atvira Klaipėda“ apie šį Uosto direkcijos projektą rašė jau nekart. Vandenilio gamybą Klaipėdoje anksčiau tikėtasi pradėti jau kitais metais. Skelbta, kad gamyklos statybos rangovas galės rinktis jos vietą – sklypus Nemuno g. 8A (buvusioje Laivų eismo tarnybos teritorijoje) arba Nemuno g. 40 (direkcijos laivyno bazėje). Tačiau vėliau buvo pranešta, kad Aplinkos apsaugos agentūra, įvertinusi visas išvadas, nusprendė, kad tinkamesnė vieta šiai veiklai vykdyti yra teritorija Nemuno g. 40.
Šiame žemės sklype numatoma įrengti aikštelę, kurioje stovės vandenilio gamybos įrenginiai, o greta – laivų ir autotransporto pildymo stotelės. Teritorijoje bus įrengiami nauji ir rekonstruojami seni inžineriniai tinklai (elektra, vandentiekis, nuotekos). Kad prie įrangos būtų galima privažiuoti, autobusams apsisukti ir prisipilti šių degalų, numatyta įrengti naujas dangas, autobusų palaukimo vietas. Taip pat numatoma ir kita reikalinga infrastruktūra: takai, tvora, apšvietimas, vaizdo kameros ir kita.
Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje pateikiama, kad vienam kilogramui vandenilio pagaminti reikia apie 22–23 litrų vandens. Per parą Klaipėdos uoste pagaminti 500 kilogramų vandenilio prireiks maždaug 11 kub. m vandens. Įrangai dirbant visu pajėgumu ir per metus pagaminant apie 127 tonas vandenilio, vandens poreikis sieks apie 4200 kub. m. Į šį kiekį įskaičiuotas vanduo, skirtas vandenilio gamybai, vandens demineralizacijai ir įrenginiams aušinti. Akcentuojama, kad vandenilio gamybai uoste bus sunaudojamas maždaug 10 kartų mažesnis vandens kiekis nei standartinėje automobilių plovykloje.
Vandenilio gamybos ir pildymo juo stotelių projektai Klaipėdos uoste iš dalies bus finansuojami 2021–2027 metų Europos Sąjungos (ES) lėšomis. Bendra vandenilio gamybos ir papildymo juo stotelių projektų vertė, planuojama, sieks apie 10,5 mln. Eur, ES lėšomis bus finansuojama apie 6 mln. Eur.
Nuogąstavimai nesikeičia
Projektinius pasiūlymus parengusios UAB „Inžinerinis projektavimas“ atstovas Jonas Veigneris informavo, kad iki šio susirinkimo buvo gauti tik du klausimai-pastabos: dėl atstumo iki suskystintųjų gamtinių dujų terminalo (SGD) ir artimiausio pastato.
Pasak jo, poveikio aplinkai metu (PAV) įvertinta, kad vandenilio gamyba neturės jokios įtakos SGD terminalui, o nors minimą pastatą ir ketinama nugriauti, vis tiek nuo jo bus dar labiau atsitraukta nei planuota iš pradžių.
Aktyvus visuomenininkas Virginijus Partaukas pirmiausia atkreipęs dėmesį, kad šis susirinkimas buvo surengtas 16 val. – „tik pensininkams ir invalidams tinkamu laiku, negerbiant dirbančių žmonių“, sulaukė atsakymo, jog toks yra tokių susirinkimų reglamentavimas.
„Mes ne prieš progresą. Bet kodėl bus naudojamas gėlas vanduo? Lietuvą paliks be gėlo vandens. Esame susirūpinę Lietuvos ateitimi, vaikais, naudokite nuotekas, jūros vandenį. Čia praktiškai centras, kodėl ne LEZ, pavyzdžiui, tokia gamykla“, – analogiškas mintis, kaip ir liepos pradžioje, dėstė susirinkimo metu bene daugiausiai kalbėjusi moteris.
Susirinkime dalyvavęs Uosto direkcijos vadovas Algis Latakas tikino, kad pasaulyje dar nėra tokios technologijos, kad vandenilis būtų gaminamas iš nuotekų ir jūros vandens.
Vėliau minėtoji moteris vėl pakartojo, kad nepasitiki bendrovės „Kelprojekto“ atlikto PAV ataskaita, nes jis esą prastai projektavo Rumpiškės kvartalo rekonstrukciją.
Pradėjus kelti klausimus dėl galimo sprogimo, projektuotojai nurodė, jog tai buvo išanalizuota rengiant PAV ir pademonstravo jo ataskaitoje esančią schemą.
J. Veigneris informavo, kad sprendiniais yra įvertina ir galimo potvynio grėsmė. Be to, nors nėra būtina, bet numatoma gelžbetoninės tvoros statyba.
„Imamės papildomų apsaugos priemonių, nors gaunasi lyg sviestas sviestuotas“, – sakė jis.
Kaip naują argumentą prieš tokį objektą viena iš atėjusių moterų pateikė savo nuomonę, jog dėl jo esą nuvertės netoli esantys butai ir esą meras Arvydas Vaitkus viešai buvo išreiškęs nuomonę, jog tokiai gamybai mieste yra ne vieta.
Tuo metu į susirinkimą atėjęs profesorius Sigitas Kudarauskas teigė, jog vandenilio panaudojimas jau yra senokai žinomas ir jis pats yra mažiau pavojingas nei buitinės dujos. Galiausiai po panaudojimo jis esą virsta distiliuotu vandeniu.
Skirtingos valdančiųjų pozicijos
Praėjus maždaug pusantros valandos nuo susirinkimo pradžios į jį užsuko ir du mero komiteto ir miesto Tarybos nariai Vidmantas Dambrauskas bei Leonas Makūnas.
Pirmasis pareiškė, kad esą nėra nė vieno klaipėdiečio, kuris norėtų tokio objekto minėtoje vietoje.
„Nepasakote tiesos, kiek kartų jis bus brangesnis už elektros energiją. Kam jo reikia, jei turėsime vėjo jėgaines. Kažkas davė koridoriuose 5 milijonus ir reikia juos įsisavinti. Einate kaip tankas. Praėjote visas institucijas. Esate akcinė bendrovė, siekianti pelno. Kam gaminti penkis kartus brangesnę energiją?“ – rėžė V. Dambrauskas.
Reaguodamas į tai A. Latakas tvirtino, jog šio projekto esmė yra aplinkosauga, klaipėdiečiams yra proga būti „progreso smaigalyje“.
Tuo metu V. Dambrauskas aiškino, kad vandenilis kaip kuras esą yra reikalingas tik tokiose šalyse, kur yra dideli atstumai tarp papildymo stotelių.
„O savo laivynui laukuose galite aprūpinti vandeniliu“, – rėžė jis.
„Tą patį sakėme – kiek kainuos ir kas važinės“, – tuomet įsiterpė Liudvika Kuzminčiūtė, Asociacijos ,,Klaipėdos žalieji“ pirmininkė.
„Mūsų užduotis aplinkosauga ir progresas“, – kartojo A. Latakas.
Tuo metu mero komiteto ir miesto Tarybos narys Leonas Makūnas, anksčiau vadovavęs bendrovei „Klaipėdos vanduo“, pareiškė, jog Lietuvoje yra tiek gėlo vandens, kad jo ištekliai nesumažėtų net jei naudojimo apimtys išaugtų 20 kartų.
„Reikia kalbėti iš ekonominės pozicijos. Tai švarus kuras, mes neturime atominės, turime labai mažai vandens energetikos, einame į vėjo ir saulės, bet ji gamina ne tiek, kiek reikia, o kiek gali. Perspektyva yra vandenilio gamyba – kai saulės energijos per daug, ją galima nukreipti į vandenilio gamybą, o kai mažiau – naudoti tiesioginėms reikmėms. Tai bandomasis projektas, bet pasaulis jau seniai išbandė. Absoliuti smulkmena, kiek vandens čia bus sunaudota. Palaikau šį projektą“, – dėstė L. Makūnas.
Tuo metu V. Dambrauskas pareiškė, kad netgi Rusija iškėlinėja pavojingas gamyklas iš miestų.
„Kiek Klaipėdai reikia raketų – vieną į SGD, vieną į naftos terminalą, dar vieną čia – ir miesto nebėra. Laikmetis dabar toks, tai irgi reikia įvertinti. Niekas man neįrodys, kad tai nepavojingas objektas“, – pareiškė šis politikas.
„Laikas įrodys“, – atšovė jam A. Latakas.
Visų šių diskusijų klausėsi ir kartu su šiais dviem politikais atėjęs vicemeras Algirdas Kamarauskas, bet nei savo asmeninės, nei miesto vadovybės pozicijos dėl šio projekto neišsakė.
Gėlas vanduo yra visų Lietuvos žmonių turtas. Kodėl teisę spręsti apie jo naudojimą pasisavino grupelė suinteresuotų? Ar nereikėtų atsiklausti Lietuvos žmonių?
Manau,vandenilio gamybos eksperimentas vertas demesio.Alternatyva naftai,gamtinem dujom.Galimybe esnt elektros pertekliui(sauletos-viejuotos dienos),perteklinia elektra panaudoti efektyviai-ALTERNATYVAI.
P.S Pastebejimai, pries kara Klaipedoje ,bemaz centre, stovejo Duju fabrikas.Klaipediskiai vartojo-naudojo Greziniu vandeni , vazinejo tramvajumi, O ooo miesta administravo 7 zmones.Dabar „veikeju” 500+.Uz KANALO vandeni-nuoteku salinima mokame brangiausiai europoje,… (bet „azono skyle uzsiuvome”,t.y „biurokratu subinemis uzkisome”-gal …).
su tais savo naudojimais:D) Aiškiai matosi kad čia tik dėl pinigų /6 limonai:D)/ o tarybos narys Dambrauskas teisus 200% /o kitas tarybos narys Makūnas pasirodė kaip isisavintojų pašluostė..:D)/ Man tik įdomu kam kvaršint miestiečiams galvą ir vaizduot Demokratiją jeigu jų nuomonė VISIŠKAI NETURI JOKIOS REIKŠMĖS? Gal Latakas&Ko’ laukia didžiulių ovacijų ir krūvos nuolatiniu pagyrų kišdami mums į vidurį miesto aiškiai labai pavojingą cheminį objektą?:D) Kokiais vistik durniais mus verslas laiko?:D)
Esat tais kuom esat.
Naftalininis Makūnas . Klaipėdoje tiek daug gėlo vandens, jog pusė miesto geriamojo vandens imama iš Vilhelmo kanalo.
Graudu klausyti apie tokį Latako „progressąąą”.
Prieš tokias statybas gyvenamuose rajonuose, statykite už miesto !!!!!!
mokslininkai, fizikai, chemikai tyliai kikena iš tokių Klaipėdos uosto ir latako užmačių – norint, kad tai atsipirktų reikia to vandenilio gaminti labai daug – dieną naktį ir 7 dienas per savaitę todėl tokią „gamybą” , kad ji nors kiek taptų rentabili, neišvengiamai ateityje teks plėsti todėl V. Dambrausko argumentas paprastas ir logiškas- tokiai gamybai mieste NE VIETA!
Svarbiausia dabar pasimt milijonus o paskui kuomet viskas bus labai nuostolinga, brangu ir blogai, pasitvarkys kad Valstybės biudžetas, t.y mes visi Lietuvos piliečiai , viską kompensuotų. Vėl pinigai..
Aplamai nesuprantama, kodel toks noras is Uosto direkcijos ikisti ta vandenilio gamyba miesto teritorijoje, kur saliagyvena zmones, vyksta uosto krovos darbai, o ne neseniai askelbtos informacijos, kad baigtas PAV-as 100h teritorijos. Tai akivaizdu, kad kazkas labai suinteresuotas prastumti ta projekta, nes isvystymas 100h teritorijos uzims laikas, o noras prastumti kuom greiciau, tuo paciu nusispjaunant i visu Klaipedieciu nuomone.
kad jei jau grūst tą hydrogeno gamybą į Klaipėdą tai ji turėtų atsistot ant Smeltės pusiasalio. Teritorijoje kur 200ha bus vėjų jėgainių jūroje statybos ir aptarnavimo zona. Jei jau turim šūdą tai bent jau jį grūskim į vieną krūvą:D)
Voverės juokiasi iš Latako pezalų apie aplinkosaugą ir progresą, kuomet šis pasenęs jaunuolis laisvalaikiu miesto gatvėmis raižo nuosavu 5 litrų Mercedes Benz s-class Coupe. Štai tokie liumpenai( dvasios driskiai) ir kabina liaudžiai makaronus.
Siulytu keisti lauko tualetus i vidaus – irgi protestuotu
Išgirdome balsa išglozeto apie kilnuojamus tualetus.
Ar gyveni tualete ir kitiems siūlai?
Ar taip tredi kad tik apie tualeta galvoji?
O kaip su ta klimato kaita? Kodėl Vokietija susirūpino vandens trūkumu?
Pagrindinė Vokietijos pramonės lobistų grupė antradienį įspėjo, kad gamykloms gali tekti sumažinti gamybos apimtis arba nutraukti darbą, nes dėl nukritusio Reino vandens lygio tapo sunkiau gabenti krovinius.
Be to, verslo lobistų grupės BDI vadovo pavaduotojas H. Loeschas išreiškė susirūpinimą, kad dėl klimato kaitos ateityje sausros gali būti dažnesnės, ir paragino vyriausybę padėti atidžiai stebėti vandens lygį ir laiku reaguoti į galimas transportavimo problemas Vokietijos vandens keliuose
O Lietuvoje sausrų nebus? Ar nenuleidus Nemuna ir kt. upes tualetuose?
Ar troškimas naudoti gėlą vandeni tualetuose nepaliks apskritai Lietuvos be gėlo vandens?
Verslas renkasi patogiausią kelią – žaliojo vandenilio gamybai naudojant gėlą vandenį. Bet GĖLAS VANDUO YRA NE VERSLININKŲ TURTAS, O VISŲ MŪSŲ LIETUVOS ŽMONIŲ TURTAS, KURĮ MES PRIVALOME TAUSOTI IR NAUDOTI JĮ ATSAKINGAI, ŽIŪRĖTI Į ATEITIES PERSPEKTYVĄ.
Siūlymas –vandenilio gamybai naudoti valytas nuotekas, o galima ir jūros vandenį, nes tik taip prisidėsime prie klimato kaitos mažinimo. Išsaugosime brangiausią Lietuvos turtą gėlą vandenį.
Uoste vandenilis bus gaminamas naudojant polimerinių elektrolitų membranos (PEM) elektrolizerį: leidžiant elektros srovę tarp katodo ir anodo, gėlas vanduo suskaidomas į vandenilį ir deguonį ir per PEM membraną išskiriamas vandenilis. Planuojamas vandenilio gamybos pajėgumas: apie 530 tūkst. m3/metus 2025 m., 2026 metais – apie 560 tūkst. m3/metus, 2027, 2028 metais – apie 830 apie 1400 tūkst. m3/metus 2030 metais.
Vandenilis yra ypač degios dujos. Sandėliavimo metu jį reikia laikyti gerai vėdinamoje vietoje. Ekstremalioms situacijoms išvengti turi būti imamasi visų įmanomų priemonių vandenilio išleidimo į aplinką išvengti. Didelis vandenilio kiekis gali išsiskirti per labai trumpą laiką ir dažnai savaime detonuoja (nereikia jokio užsidegimo šaltinio). Paprastai nėra laiko reaguoti.
Jau daugiau kaip 60 metų Lietuvoje gaminami milžiniški kiekiai vandenilio, kuris naudojamas azoto trąšų gamybai. Tik iki šiol vandenilis buvo gaminamas iš gamtinių dujų, nes gaminti iš vandens buvo per brangu. O dabar tapo pigu? Ir bus pigūs degalai? Ir kodėl miestas užpirko elektra varomus autobusus?
Aplinkos ministerija pritarė planuojamai ūkinei veiklai ir pietinėje uosto dalyje. Klaipėdos uostas žengia dar vieną žingsnį įgyvendinant vieną didžiausių projektų istorijoje – suformuojant ir įveiklinant naują 100 hektarų apimančią teritoriją. Teritoriją bus skaidyta į 4 dalis ir joje vystomi konteinerių, žaliosios energijos terminalai, aplinkai draugiško laivų perdirbimo ir jūrinio vėjo komponentų gamybos veiklos. Skaičiuojama, kad 1 euras, investuotas į uosto plėtrą, generuotų 3,4 euro grąžą, o per 25 metus išvystyta pietinė uosto teritorija atneštų 7 mlrd. eurų pelno. O kaip su gamta? Su užterštumu? Bet jau skaičiuojamas neuždirbtas pelnas.
„Toliau viena iš alternatyvų galėtų būti iš mūsų pietinės dalies vystymo, kad ten galėtų atsirasti kažkokia žaliųjų degalų gamyba, tarp jų ir vandenilio“, – kalbėjo uosto vadovas.
Klaipėdoje uosto vadovas A. Latakas vandenilį gamins netoli gyvenamųjų namų. Aplinkos apsaugos agentūra (AAA), išanalizavusi visų institucijų išvadas, patvirtino Nemuno g. 40 – dabartinės Uosto direkcijos laivyno bazės teritoriją.
,,Mūsų specialistai pateiktoms vietoms, siūlymams nepritarė“, – sakė Klaipėdos meras A. Vaitkus.
Projektas projektui nelygus ir čia jau reikėtų labai gilintis. Tiesiog vandenilis yra visu tūriu sprogstamoji medžiaga ir, be abejonės, specialistai vertindami atsižvelgė būtent į šį faktorių“, – dėstė A. Vaitkus.
Bet Nemuno g. 40 už keliasdešimt metrų gyvena šeimos su vaikais, kurie net neįsivaizduoja, kaip miegos, žinodami, kokia gamyba vyks šalia, į kokį pavojų jie įstumiami.
Vandenilio, metanolio gamybos įmonės kartais sprogsta.
Video kaip dega siūlomi mums degalai.
Šiuo metu Lietuvoje nėra nė vieno vandeniliu varomo sunkvežimio ir neaišku kada bus. Šie automobiliai neskuba ateiti ir į kitas Vakarų Europos šalis. Tam yra priežasčių – pačios mašinos būtų gerokai brangesnės, o vandenilio kuro kaina nuo SGD gali kartais skirtis.
V. Matutis rašo: ,,Susidaro įspūdis, kad Lietuvos valdžia su vandenilio „pelenės“ pasaka, kuri nebuvo numatyta Lietuvos energetikos strategijoje ir ištraukta lyg iš užpečkio, nori bėgti pirma traukinio. Kai kuriose su vandeniliu susijusiose srityse Lietuva savo gairėse iškelia „konkurencinį pranašumą prieš užsienio valstybes“.
O kaip su ta klimato kaita? Kodėl Vokietija susirūpino vandens trūkumu?
Pagrindinė Vokietijos pramonės lobistų grupė antradienį įspėjo, kad gamykloms gali tekti sumažinti gamybos apimtis arba nutraukti darbą, nes dėl nukritusio Reino vandens lygio tapo sunkiau gabenti krovinius.
Be to, verslo lobistų grupės BDI vadovo pavaduotojas H. Loeschas išreiškė susirūpinimą, kad dėl klimato kaitos ateityje sausros gali būti dažnesnės, ir paragino vyriausybę padėti atidžiai stebėti vandens lygį ir laiku reaguoti į galimas transportavimo problemas Vokietijos vandens keliuose
O Lietuvoje sausrų nebus? Ar neperdžius Nemunas ir kt. upės?
Ar troškimas gaminti vandenilį nepaliks apskritai Lietuvos be gėlo vandens?
UAB ,,Kelprojektas“ atliekant PAV neįvertino ,,Independence“ kaimynystės šalia numatomos vandenilio gamyklos Nemuno g. 40, Klaipėda. Kas bus atsakingas už ,,Independence“ sprogimą, sprogus vandenilio gamyklai Nemuno g. 40?
Vokietijos amunicijos milžinė „Rheinmetall“ gamykla taip pat dideliais kiekiais naudos gėlą vandenį.
Gal vertėtų susimąstyti ir:
I. Sustabdyti Lietuvos gėlo vandens išteklių naudojimą vandenilio ir metanolio gamybai.
Naudoti valytas nuotekas ir jūros vandenį.
II . Uždrausti statyti metanolio ir vandenilio gamyklas gyvenamosiose vietovėse (ir miestuose) dėl ypač didelio sprogumo ir pavojingumo. Statyti už miesto, gyvenviečių ribų.
III. Uždrausti vandenilio gamyklos statybą Nemuno g. 40, Klaipėda, siūlant statyti už miesto ribos, naudoti nuotekas ir taip mažinti klimato kaitą išsaugant gėlo vandens resursus.
Rubrikoje „Mums rašo“ skelbiamos skaitytojų nuomonės
Žymos: Klaipėdos uosto direkcija | Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija | Liudvika Kuzminčiūtė | Uosto direkcija | vandenilio gamyba | vandenilis
Komentarai (6):
Klaipėda 2024-07-27 19:48 | IP: 78.61.175.206
Vandenilis turi savybę prasiskverbti pro talpų, kuriose saugomas, sieneles. Vandenilis neturi jokio kvapo. Vandenilis, sumaišęs su oru, yra sprogus plačiame koncentracijų diapazone, todėl beveik bet koks vandenilio nuotėkis yra sprogus.
Atsakyti
Klaipėda 2024-07-27 19:46 | IP: 78.61.175.206
Vandenilis turi savybę pro talpų, kuriose saugomas, sieneles, Vandenilis neturi jokio kvapo. Vandenilis, sumaišęs su oru, yra sprogus plačiame koncentracijų diapazone, todėl beveik bet koks vandenilio nuotėkis yra sprogus.
Atsakyti
Anonimas 2024-07-26 20:33 | IP: 84.15.186.166
Technikos progreso eksperimentams nevieta šalia strateginio objekto „Independence”!
Kas bus atsakingas už „Independence” sprogimą sprogus vandenilio gamyklai???
Atsakyti
Taip vandenilis gera medžiaga bombomis gaminti 2024-07-26 12:56 | IP: 90.131.34.215
https://www.delfi.lt/news/daily/world/ekspertas-jerevane-sproge-oro-balionai-galejo-buti-uzpildyti-vandeniliu-58655075
Atsakyti
Mes Klaipėdos gyventojai UŽ 2024-07-26 11:03 | IP: 90.131.34.215
Sustabdyti Lietuvos gėlo vandens išteklių naudojimą vandenilio ir metanolio gamybai.
Naudoti valytas nuotekas ir jūros vandenį.
II . Uždrausti statyti metanolio ir vandenilio gamyklas gyvenamosiose vietovėse (ir miestuose) dėl ypač didelio sprogumo ir pavojingumo. Statyti už miesto, gyvenviečių ribų.
III. Uždrausti vandenilio gamyklos statybą Nemuno g. 40, Klaipėda, siūlant statyti už miesto ribos, naudoti nuotekas ir taip mažinti klimato kaitą išsaugant gėlo vandens resursus.
Atsakyti
Sigitas Kudarauskas 2024-07-26 10:35 | IP: 37.0.225.37
Vandenilio kaip energijos kaupiklio naudojimo perspektyva – kaip ir kiekviena technikos pažanga – susijusi ir su rizika, ir su galimais pavojais. Atsiliepiant į publikacijos turinį, pora konkrečių pastabų.
Teigimas, kad vandenilio gamyba vandens elektrolize kenkia pasauliniam gėlo vandens balansui, nepagrįstas: bet kurio vandenilio energetinio panaudojimo metu vėl susidaro chemiškai grynas vanduo.
Netikslus teiginys, kad vandenilio dujos gali sprogti, nes tiktai tam tikros koncentracijos vandenilio ir oro mišinys yra sprogus. Atsižvelgiant į tai, kad vandenilis lengvesnis už orą, tokio sprogstamojo mišinio susidarymo tikimybė kur kas mažesnė (net ir esant vandenilio nuotekai), nei dabar naudojant kitas degiąsias dujas.
Tad numatoma vandenilio gamyba Klaipėdos Nemuno gatvės regione – sveikintinas technikos progreso eksperimentas.
Atsakyti
Parašykite komentarą
El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.
Komentaras *
Vardas
El. pašto adresas
Pranešti apie klaidą
Jūsų el.paštas *
Klaidingas tekstas
Komentaras apie klaidą
Siųsti
PANAŠŪS STRAIPSNIAI
Miestas, Svarbu
Į vandenilinį chorą įsijungė ir politikai
Pirmadienį į Klaipėdos savivaldybės patalpose surengtą viešą Uosto direkcijos planuojamos vandenilio gamybai reikalingos infrastruktūros projektinių sprendinių pristatymą atėję keliolika klaipėdiečių …
2024-07-30Skaityti daugiau
Svarbu, Uostas ir jūra
Naujieji Uosto direkcijos rūmai jau suprojektuoti
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, rengdamasis statybos darbų pirkimui, viešai paskelbė savo naujojo administracinės paskirties pastato statybos techninį projektą. Projektuotojų …
2024-07-29Skaityti daugiau
Sportas
Drakonų valčių lenktynėse – aistros ir azartas dėl greičiausiųjų titulo
Laukiamiausiame Jūros šventės sporto renginyje – drakonų valčių lenktynėse šiemet kovingumą ir ryžtą demonstravo 42 komandos, daugiau nei 300 įvairių …
2024-07-27Skaityti daugiau
Share This
Kodėl kalbama miesto gyventojų vardu tokios nesąmonės? Tai pažanga tik prorusiški veikėjai ,kurie tikisi vėl rusų nafta lobti, priešinasi šiai pažangai.
Bjaurus skaityti durnus atsiliepimus.
už pastangas ginant ne tik klaipėdiečių, bet ir Lietuvos žmonių interesus ir ateitį. O į tokius, kurie ne jų interesus atstovaujančius vadina „prorusiškais veikėjais” siūlau nekreipti dėmesio
Tik vagiliauja iškarto rašo apie prorusiškus.
Gaminkite iš nuoteku ir jūros vandens ir už miesto ribu- o ne triskart apie prorusiškus. Nes visi vagys permeta kortas ir ..prrrr.orusiškus……o patys vagia mokesčių mokėtojų pinigus……