Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-07-27 |
„Mes tos valčių prieplaukos jau nesulauksime…” – taip atsiduso vienas buvęs Klaipėdos meras, prieš porą mėnesių perskaitęs publikaciją „Klaipėdos ambicijos prie marių: nuo kalbų iki pirmųjų popierių – beveik dveji metai”, ir neradęs konkretumo dėl mažųjų laivų ir valčių prieplaukos statybos. Uosto direkcijai jau užbaigus poveikio aplinkai vertinimo procedūras dėl būsimos naujos uosto teritorijos, savivaldybė, kuriai reikės sukurti tokios prieplaukos kranto infrastruktūrą, kol kas užsisakė tik galimybių studiją.
Nors 2021 m. kovą po susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio vizito savivaldybės išplatintame pranešime buvo skelbiama, jog „tikimasi, kad maždaug po dviejų ar pustrečių metų Klaipėdai bus grąžinta 16-os metų uosto skola – pastatyta nauja valčių prieplauka”, ministro kadencija baigiasi, o pažadas lieka neištesėtas.
Pastaruoju metu naują prieplauką buvo žadama įrengti kartu su planuojamais statyti uosto pietiniais vartais, kurių tikslas yra uždaryti Kuršių marių protaką tarp Kiaulės Nugaros ir Smeltės pusiasalio. Planuojama, kad ateityje šiame uoste galės švartuotis apie 500 pramoginių laivų, kurių ilgis nuo 5 iki 20 metrų. Pietiniuose uosto vartuose numatoma atskira zona vaikų buriavimo mokyklai. Taip pat numatyta vieta sportininkams nuleisti irklavimo įrangą.
Dar kai kurie praėjusios kadencijos miesto politikai kalbėjo, kad savivaldybė atsilieka šiame procese, nes žemyninės dalies infrastruktūra yra jos reikalas. Pernai birželio pradžioje Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus į pasitarimą dėl šių reikalų sukvietė Uosto direkciją, architektus, projektuotojus, buriuotojus, irkluotojus, Vidaus vandens kelių direkcijos atstovus.
Anot savivaldybės pranešimo, susitikimo metu išsakytos nuomonės, kad siekiant suprojektuoti kokybišką ir lūkesčius atitinkančią infrastruktūrą, reikalinga galimybių studija bei architektūrinis-urbanistinis konkursas. Norima, kad procesas judėtų kiek įmanoma sparčiau, tačiau esą būtina išlaikyti kokybę. A. Vaitkaus iniciatyva buvo nuspręsta sudaryti darbo grupę.
Savivaldybė tik gegužės pabaigoje paskelbė viešojo pirkimo konkursą dėl „Pietinio pocentrio Stariškių rajone galimybių studijos parengimo”. Šios studijos aplinkos urbanistinės – architektūrinės analizės apimtyje – viešosios erdvės ir želdynai, automobilių eismas ir jų parkavimo vietos, taip pat ir Karaliaus Vilhelmo kanalo sujungimas su Kuršių mariomis. Dėl šios studijos parengimo konkurse rungėsi keturios mažosios bendrijos: „Pupa – strateginė urbanistika”, „Mash Studio”, „Bauland” ir MB „Quinary urbana”.
Savivaldybė pasirašė sutartį MB „Quinary urbana”, kuri laimėjo konkursą, pasiūliusi mažiausią – 28 483,4 Eur – kainą. Mažoji bendrija turi parengti galimybių studiją ne vėliau kaip per 7 mėnesius nuo sutarties įsigaliojimo dienos.
Galimybių studija bus rengiama 3 etapais. Paskutinio metu „pagal geriausiai įvertintą teritorijos vystymo scenarijų kuriama teritorijos tūrinė – erdvinė koncepcija, formuojama galutinė ataskaita”: detalizuojamas geriausias scenarijus, parengiamas „projekto santraukos ataskaitos bukletas” ir suformuojama projektavimo užduotis konkursui.
ISTORIJA
2005 m. balandį Klaipėdos miesto savivaldybei perdavus nebaigtą statyti valčių prieplauką, kad joje Uosto direkcija galėtų pastatyti užteršto grunto saugojimo aikštelę, buvo pasirašytas ir susitarimas, jog uostas už tai per trejus metus pastatys naują valčių prieplauką.
Vykdyti įsipareigojimą direkcija prisiruošė tik 2011-aisiais, kai jai vadovavo Eugenijus Gentvilas. 2011 m. rugsėjį netgi buvo pasirašyta 38,4 mln. litų (11,12 mln. eurų) sutartis su Vokietijos kompanija „Strabag“, bet tų pačių metų gruodį ji buvo nutraukta. E. Gentvilas tokį sprendimą tuomet aiškino Seimo priimta įstatymo pataisa, kuria Uosto direkciją buvo įpareigota pusę pelno pervesti į valstybės biudžetą.
ir lozungai – ” …reikia išlaikyti kokybę…”, suprask sukurti miestiečiams -„…lūkesčius atitinkančią infrastruktūrą…” . Kažkokią ? Ir, tuo pat, tokiam svarbiam ir sudėtingam kompleksui sudaroma sutartis su pradedančiais amato mokytis, jau kartą savivaldybę pavedusiais ir dabar vėl mažiausią kainą pasiūliusiais. Panašiau, kad savivaldybės vadukai apsimeta, o gal net nesuvokia kas ta galimybių studija ir kam ji reikalinga. Beje, jokie teisės aktai jos nereikalauja ir ji neprivaloma – tai labiau nuolatinė Kl. savivaldybės nekompetencijos ir tinginystės, nusiplovimo nuo atsakomybės procedūra. Nesuvokiama, kad „…teritorijos tūrinė – erdvinė koncepcija…” ne galimybių studijos, o vienas iš pagrindinių taip vengiamo viešo urbanistinio konkurso uždavinių. Tad daug akivaizdžiau, kad kol uosto direkcija, užpilant marias, negaus statybos leidimo už valdiškus pinigus achemos naujiems bizniams supilti mariose naują salą , tol ir toliau bus kabinami makaronai po pigiąja imituojant „darbą” – kliedėkite kas norite ir ką tik norite. Po to, eilinį kartą, miesto vadai padejuos, kad jie labai dirbo, stengėsi, bet juos vėl „projektuotojai” pavedė ir, jei dar Stariškėse liks vietos, lieps kaip nors ką nors prie „uosto” priderinti-dėl miestiečių gerovės.
Dėjo tas uostas ant visų Klaipėdos gyventojų jau senai,lai į Ventspilį pažiūri.