Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-07-25 |
Dar 2024 m. pradžioje pasirodžius skurdžiai informacijai apie vandenilio, metanolio gamybą, infrastruktūros vystymą šalia uosto, mes nuspėjome tai, ką įvairios institucijos visuomenei trupino teikdamos informacija dalimis.
Tikimės, kad teikta straipsnių apžvalga padės visuomenei sudėlioti mintis prieš Klaipėdos uosto direkcijos skelbtą viešą žaliųjų degalų (vandenilio) gamybos plėtros Klaipėdos uoste projektinių pasiūlymų pristatymą, numatytą liepos 29 d. 16 val. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos patalpose, Liepų g. 11, 2 a.
Jau yra nutarimo projektas, kurį paruošė Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, paruošė Vytautas Budreika, o balandžio 24 d. Vyriausybė pritarė. Planuojama, kad ES investicijos į žaliojo vandenilio plėtrą iki 2050 m. galėtų siekti 180–470 mlrd. Eur. Bet dar neįgyvendinus to nutarimo buvo ruošiamas PAV metanolio gamyklai Darbėnuose statyba, žmonės tam pasipriešino.
Dabar PAV ruošiamas Akmenėje, o gal ir kituose Lietuvos vietose.
Numatomas vandenilio ir metanolio gamybos pajėgumas:
Vandenilio gamyba – 19 250 t/metus;
Metanolio gamyba – 100 tūkst. t/metus;
Vandens sąnaudos – 274 400 m3/metus;
Susidarančios nuotekos – 85 tūkst.m3/metus; Elektros energijos suvartojimas – 1200 GWh;
Pagrindinis naudojamas resursas atsinaujinanti elektros energija (iš vėjų jėgainių parkų).
Lietuvoje energetikos monopolininkas „Ignitis“ statys du vėjo jėgainių parkus, kurių bendra galia iki 1600 megavatų.
Vandenilio ir metanolio gamybai reikia ne tik elektros energijos, bet ir gėlo vandens. Gamybos metu susidaro daug teršiančių cheminių medžiagų, kurias reikės kažkur užkasti. Tam net svarstoma galimybė žemės gelmėse sukurti specialias cheminių atliekų saugyklas Lietuvos teritorijoje.
Dėl vėjo jėgainių parko Klaipėdoje naikins miškus ir gyvenvietes. Pietinis aplinkkelis palies 45 sklypų savininkų interesus.
Klaipėdos pietinio aplinkkelio susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planas reikalingas ir tam, kad pagal jo nustatytas kelio plėtros gaires ateityje būtų lengviau paimamos žemės kompensuojant jų savininkams. Pagal ankstesnius planus pietinis aplinkkelis būtų palietęs 45 sklypų savininkų interesus. Jis dalies savininkų žemes būtų padalinęs į dvi dalis. Todėl ne šiaip sau Klaipėdos pietinį aplinkkelį planuojama padaryti valstybei svarbiu projektu.
Estijoje Pernu mieste planuojama statyti pačią didžiausią Baltijos šalyse metanolio ir vandenilio gamyklą, kurioje planuoja iš gėlo vandens pagaminti pusę milijono tonų ,,žaliojo‘‘ vandenilio (degalų) per metus.
,,Žaliąjį“ vandenilį iš gėlo vandens gamins ir Jonavos azoto trąšų gamykla ,,Achema“, o energetikos ministras D. Kreivys sako vandenilį eksportuos į Europą.
Pasak energetikos ministro D.Kreivio, per Lietuvą tiesis vandenilio vamzdynas, kuris sujungs Šiaurės ir Centrinę Europą. Vandenilį naudosime gaminti elektrai tada, kada saulės ir vėjo nėra, transportui, kaip šiuo atveju Vilniaus mieste, sunkiajam transportui, laivybai (Klaipėdos uostas ne už ilgo pradės vykdyti kitą projektą), o taip pat ir pramonei, teigė jis. Kartu su Suomija, Estija, Latvija, Lenkija ir Vokietija planuojame vandenilio vamzdyną iš Šiaurės į Centrinę Europą. Kur yra didžiausi pramoniniai pajėgumai ir kur vandenilis bus labiausiai reikalingas“, – aiškino D. Kreivys. ,,Žaliojo“ vandenilio gamybai naudos Lietuvos gėlą vandenį ir eksportuos per vamzdyną Europai.
Europos dujų perdavimo sistemos operatoriai „Gasgrid Finland“ (Suomija), „Elering“ (Estija), „Conexus Baltic Grid“ (Latvija), „Amber Grid“ (Lietuva), „GAZ-SYSTEM“ (Lenkija) ir „ONTRAS“ (Vokietija), dalyvaujantys tarptautiniame Šiaurės ir Baltijos šalių vandenilio koridoriaus projekte, pasirašė sutartį dėl žaliojo vandenilio koridoriaus galimybių studijos.
Dabar apie Klaipėdą.
Klaipėdos uosto vadovo A.Latako iniciatyva būti pirmūnu gaminant degalus iš ,,žaliojo“ vandenilio naudojant gėlą vandenį stebina, nes 1 kg vandeniliui pagaminti planuoja minimaliai panaudoti 9- 11 litrų gėlo vandens, o 1 kg tokių degalų kainuotų 9-10 Eur.
Pasaulis jau dabar susiduria su gėlo vandens trūkumu ir ateityje, esant besaikiam vandens naudojimui, gėlo vandens poreikis pralenks turimą pasiūlą. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija numatė savo žaliąjį kursą. Klaipėdos uoste bus gaminamos vandenilio dujos, skirtos degalams vietoje papildyti. Gamybos pajėgumas – 127 430 kg/metus. Degalų gamybai bus naudojamas mūsų gėlas vanduo, o nuotekos kiek apvalytos keliaus į Kuršių marias. Prisimenant „Grigeo” skandalą, toks nuotekų į marias planavimas kelia labai didelį susirūpinimą. Gamybos proceso metu taip pat bus išleidžiamas į orą iki 3 proc. vandenilio. Tikrai žalias kursas, kurio link eina Klaipėdos uostas yra tuomet, kai vandenilio gamybai naudojamos nuotekos, prieš tai jas išvalius.
Virginijus Sinkevičius, Lietuvos deleguotas už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas EK narys, ragino ES nares ir Lietuvą daugiau nutekamųjų vandenų vartoti pakartotinai.
Reziumuojant galima pasakyti, kad bus naudojami mūsų Lietuvėlės resursai – gėlas vanduo, kurio pasaulyje jau trūksta (džiūstantis Reinas, Eufratas ir kt.), turėsime vėjo jėgainėmis suvarpytą mūsų žemę, sugadintą žmonių sveikatą, nepingančią elektrą.
Klaipėdos uosto vadovas A.Latakas gavo APVA paramą (APVA vandenilio projektams skirta 23 mln. eurų).
Vandenilio gamykla buvo numatyta šalia viešbučio ,,AURORA“, Nemuno 8A, Klaipėda, bet teko pakeisti gamyklos lokaciją į Nemuno g. 40 (šalia gyvenamųjų namų), Klaipėda, nes atliekant PAV neįvertino, kad šalia yra „Bega“ su pavojingais objektais – sandėliais, kuriuose gali būti arba yra tam tikrais atvejais saugoma salietra.
Klaipėdos uosto generalinis direktorius A. Latakas neatsižvelgė į V. Sinkevičiaus, raginusio ES nares ir Lietuvą daugiau nutekamųjų vandenų vartoti pakartotinai, pasiūlymą. Atlikti du PAV.
Deklaruojama, kad nuotekos valomos gerai – tiek ,,Klaipėdos vanduo“, AB „Grigeo”, tiek AB „Klaipėdos energija”. Aplinkos apsaugos departamentas tai patvirtina, pretenzijų neturi. Nuotekos išleidžiamos į Kuršių marias tinkamai išvalytos. Tai kodėl tokio vandens nenaudoti vandenilio gamybai?
Nuolat eskaluojama klimato kaitos tema. O kaip bus su gamta, kai degalų gamybai išnaudos visą požeminį Lietuvos vandenį? O iš to baseino degalų gamybai siurbs ir Latvija ir Estija. Kas bus, kai išdžius upės ir ežerai? Kaip bus su žemdirbyste ir gyvulininkyste? Ką valgysime ir gersime? Ar tokia ,,žaliojo“ vandenilio gamyba iš gėlo vandens neprisidės prie klimato kaitos didinimo? Manome, prisidės. Neatsakinga ir pavojinga taip naudoti mūsų Lietuvos žmonių turtą – gėlą vandenį.
Verslas renkasi patogiausią kelią – žaliojo vandenilio gamybai naudojant gėlą vandenį. Bet GĖLAS VANDUO YRA NE VERSLININKŲ TURTAS, O VISŲ MŪSŲ LIETUVOS ŽMONIŲ TURTAS, KURĮ MES PRIVALOME TAUSOTI IR NAUDOTI JĮ ATSAKINGAI, ŽIŪRĖTI Į ATEITIES PERSPEKTYVĄ.
Siūlymas –vandenilio gamybai naudoti valytas nuotekas, o galima ir jūros vandenį, nes tik taip prisidėsime prie klimato kaitos mažinimo. Išsaugosime brangiausią Lietuvos turtą gėlą vandenį.
Uoste vandenilis bus gaminamas naudojant polimerinių elektrolitų membranos (PEM) elektrolizerį: leidžiant elektros srovę tarp katodo ir anodo, gėlas vanduo suskaidomas į vandenilį ir deguonį ir per PEM membraną išskiriamas vandenilis. Planuojamas vandenilio gamybos pajėgumas: apie 530 tūkst. m3/metus 2025 m., 2026 metais – apie 560 tūkst. m3/metus, 2027, 2028 metais – apie 830 apie 1400 tūkst. m3/metus 2030 metais.
Vandenilis yra ypač degios dujos. Sandėliavimo metu jį reikia laikyti gerai vėdinamoje vietoje. Ekstremalioms situacijoms išvengti turi būti imamasi visų įmanomų priemonių vandenilio išleidimo į aplinką išvengti. Didelis vandenilio kiekis gali išsiskirti per labai trumpą laiką ir dažnai savaime detonuoja (nereikia jokio užsidegimo šaltinio). Paprastai nėra laiko reaguoti.
Jau daugiau kaip 60 metų Lietuvoje gaminami milžiniški kiekiai vandenilio, kuris naudojamas azoto trąšų gamybai. Tik iki šiol vandenilis buvo gaminamas iš gamtinių dujų, nes gaminti iš vandens buvo per brangu. O dabar tapo pigu? Ir bus pigūs degalai? Ir kodėl miestas užpirko elektra varomus autobusus?
Aplinkos ministerija pritarė planuojamai ūkinei veiklai ir pietinėje uosto dalyje. Klaipėdos uostas žengia dar vieną žingsnį įgyvendinant vieną didžiausių projektų istorijoje – suformuojant ir įveiklinant naują 100 hektarų apimančią teritoriją. Teritoriją bus skaidyta į 4 dalis ir joje vystomi konteinerių, žaliosios energijos terminalai, aplinkai draugiško laivų perdirbimo ir jūrinio vėjo komponentų gamybos veiklos. Skaičiuojama, kad 1 euras, investuotas į uosto plėtrą, generuotų 3,4 euro grąžą, o per 25 metus išvystyta pietinė uosto teritorija atneštų 7 mlrd. eurų pelno. O kaip su gamta? Su užterštumu? Bet jau skaičiuojamas neuždirbtas pelnas.
„Toliau viena iš alternatyvų galėtų būti iš mūsų pietinės dalies vystymo, kad ten galėtų atsirasti kažkokia žaliųjų degalų gamyba, tarp jų ir vandenilio“, – kalbėjo uosto vadovas.
Klaipėdoje uosto vadovas A. Latakas vandenilį gamins netoli gyvenamųjų namų. Aplinkos apsaugos agentūra (AAA), išanalizavusi visų institucijų išvadas, patvirtino Nemuno g. 40 – dabartinės Uosto direkcijos laivyno bazės teritoriją.
,,Mūsų specialistai pateiktoms vietoms, siūlymams nepritarė“, – sakė Klaipėdos meras A. Vaitkus.
Projektas projektui nelygus ir čia jau reikėtų labai gilintis. Tiesiog vandenilis yra visu tūriu sprogstamoji medžiaga ir, be abejonės, specialistai vertindami atsižvelgė būtent į šį faktorių“, – dėstė A. Vaitkus.
Bet Nemuno g. 40 už keliasdešimt metrų gyvena šeimos su vaikais, kurie net neįsivaizduoja, kaip miegos, žinodami, kokia gamyba vyks šalia, į kokį pavojų jie įstumiami.
Vandenilio, metanolio gamybos įmonės kartais sprogsta.
Video kaip dega siūlomi mums degalai.
Šiuo metu Lietuvoje nėra nė vieno vandeniliu varomo sunkvežimio ir neaišku kada bus. Šie automobiliai neskuba ateiti ir į kitas Vakarų Europos šalis. Tam yra priežasčių – pačios mašinos būtų gerokai brangesnės, o vandenilio kuro kaina nuo SGD gali kartais skirtis.
V. Matutis rašo: ,,Susidaro įspūdis, kad Lietuvos valdžia su vandenilio „pelenės“ pasaka, kuri nebuvo numatyta Lietuvos energetikos strategijoje ir ištraukta lyg iš užpečkio, nori bėgti pirma traukinio. Kai kuriose su vandeniliu susijusiose srityse Lietuva savo gairėse iškelia „konkurencinį pranašumą prieš užsienio valstybes“.
O kaip su ta klimato kaita? Kodėl Vokietija susirūpino vandens trūkumu?
Pagrindinė Vokietijos pramonės lobistų grupė antradienį įspėjo, kad gamykloms gali tekti sumažinti gamybos apimtis arba nutraukti darbą, nes dėl nukritusio Reino vandens lygio tapo sunkiau gabenti krovinius.
Be to, verslo lobistų grupės BDI vadovo pavaduotojas H. Loeschas išreiškė susirūpinimą, kad dėl klimato kaitos ateityje sausros gali būti dažnesnės, ir paragino vyriausybę padėti atidžiai stebėti vandens lygį ir laiku reaguoti į galimas transportavimo problemas Vokietijos vandens keliuose
O Lietuvoje sausrų nebus? Ar neperdžius Nemunas ir kt. upės?
Ar troškimas gaminti vandenilį nepaliks apskritai Lietuvos be gėlo vandens?
UAB ,,Kelprojektas“ atliekant PAV neįvertino ,,Independence“ kaimynystės šalia numatomos vandenilio gamyklos Nemuno g. 40, Klaipėda. Kas bus atsakingas už ,,Independence“ sprogimą, sprogus vandenilio gamyklai Nemuno g. 40?
Vokietijos amunicijos milžinė „Rheinmetall“ gamykla taip pat dideliais kiekiais naudos gėlą vandenį.
Gal vertėtų susimąstyti ir:
I. Sustabdyti Lietuvos gėlo vandens išteklių naudojimą vandenilio ir metanolio gamybai.
Naudoti valytas nuotekas ir jūros vandenį.
II . Uždrausti statyti metanolio ir vandenilio gamyklas gyvenamosiose vietovėse (ir miestuose) dėl ypač didelio sprogumo ir pavojingumo. Statyti už miesto, gyvenviečių ribų.
III. Uždrausti vandenilio gamyklos statybą Nemuno g. 40, Klaipėda, siūlant statyti už miesto ribos, naudoti nuotekas ir taip mažinti klimato kaitą išsaugant gėlo vandens resursus.
Rubrikoje „Mums rašo“ skelbiamos skaitytojų nuomonės
Vandenilis turi savybę prasiskverbti pro talpų, kuriose saugomas, sieneles. Vandenilis neturi jokio kvapo. Vandenilis, sumaišęs su oru, yra sprogus plačiame koncentracijų diapazone, todėl beveik bet koks vandenilio nuotėkis yra sprogus.
Vandenilis turi savybę pro talpų, kuriose saugomas, sieneles, Vandenilis neturi jokio kvapo. Vandenilis, sumaišęs su oru, yra sprogus plačiame koncentracijų diapazone, todėl beveik bet koks vandenilio nuotėkis yra sprogus.
Technikos progreso eksperimentams nevieta šalia strateginio objekto „Independence”!
Kas bus atsakingas už „Independence” sprogimą sprogus vandenilio gamyklai???
https://www.delfi.lt/news/daily/world/ekspertas-jerevane-sproge-oro-balionai-galejo-buti-uzpildyti-vandeniliu-58655075
Sustabdyti Lietuvos gėlo vandens išteklių naudojimą vandenilio ir metanolio gamybai.
Naudoti valytas nuotekas ir jūros vandenį.
II . Uždrausti statyti metanolio ir vandenilio gamyklas gyvenamosiose vietovėse (ir miestuose) dėl ypač didelio sprogumo ir pavojingumo. Statyti už miesto, gyvenviečių ribų.
III. Uždrausti vandenilio gamyklos statybą Nemuno g. 40, Klaipėda, siūlant statyti už miesto ribos, naudoti nuotekas ir taip mažinti klimato kaitą išsaugant gėlo vandens resursus.
Vandenilio kaip energijos kaupiklio naudojimo perspektyva – kaip ir kiekviena technikos pažanga – susijusi ir su rizika, ir su galimais pavojais. Atsiliepiant į publikacijos turinį, pora konkrečių pastabų.
Teigimas, kad vandenilio gamyba vandens elektrolize kenkia pasauliniam gėlo vandens balansui, nepagrįstas: bet kurio vandenilio energetinio panaudojimo metu vėl susidaro chemiškai grynas vanduo.
Netikslus teiginys, kad vandenilio dujos gali sprogti, nes tiktai tam tikros koncentracijos vandenilio ir oro mišinys yra sprogus. Atsižvelgiant į tai, kad vandenilis lengvesnis už orą, tokio sprogstamojo mišinio susidarymo tikimybė kur kas mažesnė (net ir esant vandenilio nuotekai), nei dabar naudojant kitas degiąsias dujas.
Tad numatoma vandenilio gamyba Klaipėdos Nemuno gatvės regione – sveikintinas technikos progreso eksperimentas.
jau iškraustė?