Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-07-16 |
Buvusio „Trinyčių” fabriko teritorijos šeimininkai ne tik toliau projektuoja čia turinčius iškilti daugiabučius, bet jau ir planuoja pradėti pirmojo statybas.
„Atvira Klaipėda“ rašė, kad birželio pabaigoje buvo paviešinti jau šeštieji šioje teritorijoje planuojamų statybų projektiniai pasiūlymai – vizija, kaip gali atrodyti sklype Kooperacijos g. 15 iškilsiantys aukščiausi šio naujo kvartalo daugiabučiai. Pirmadienį buvo surengtas ir viešas jų pristatymas, tačiau nei jo metu, nei iki tol jokių pastabų ar pasiūlymų projektuotojai nesulaukė.
Naujausius projektinius pasiūlymus parengė UAB „Mak group” (projekto vadovė Rasa Paulauskaitė). Pasak jos, būsimoje statybvietėje būta verpimo cecho, iš jo liks dalis požeminių sienų.
Dviejų tūrių pastato plotas sieks per 29 000 kv. m. 14 aukštų, 47 m aukščio komplekse 78 proc. sudarys gyvenamosios patalpos – bus 173 nuo 1 iki 4 kambarių turėsiantys butai (nuo 28 iki 100 kv. m).
Anot projektuotojos, pagal reglamentavimą, čia reikėtų 173 automobilių stovėjimo vietų butams, dar 17 – gamybos ir 85 prekyboms patalpoms – iš viso 275 automobiliams, tačiau dviejuose požeminės stovėjimo aikštelės, atsirasiančios ir po gretimais sklypais, aukštuose jų bus gerokai daugiau – atsiras 328 „rezervinės vietos kitiems kvartalo pastatams ir čia atvyksiantiems įstaigų klientams“. R. Paulauskaitės teigimu, įvažiavimai į parkingą bus paslėpti bromuose.
Projektuotoja tikino, kad pastatas, turėsiantis apželdintus stogus, projektuojamas laikantis bendros kvartalo užstatymo vizijos, o jo tūris formuojamas toks, kad „nebūtų didelė dėžė“.
R. Paulauskaitė taip pat dėstė, kad aplink pastatą projektuojamos jaukios vietos pasidėjimams, takai, esą bus užtikrintas puikus ryšys su šalia esančiu Malūno tvenkiniu.
Jokių pasiūlymų pastabų iki šio viešo pristatymo iš visuomenės nebuvo gauta, jų nesulaukta ir nuotoliniu būdu vykusio prisistatymo metu. Tik vienas klaipėdietis Andrius paklausė, kada planuoja pradėti kvartalo statybas.
R. Petrauskaitė teigė, jog šio daugiabučio statybų pradžią dar sudėtinga prognozuoti, o vidinėje teritorijos pusėje, Bangų gatvės sklypams, jau yra gauti statybų leidimai.
Teritoriją valdančios UAB „Gaudesta“ direktorius Kęstutis Gaudėšius „Atvirai Klaipėdai“ sakė, kad maždaug po mėnesio ketinama pradėti statyti daugiabutį sklype Bangų g. 24. Šiuo metu čia jau darbuojasi technika – atliekami žemės kasimo darbai.
Martyno Vainoriaus nuotr.
Butų rezervacijas minėtajame daugiabutyje numatoma pradėti rudenį.
Pirmieji „Gaudesta“ užsakymu parengti dokumentai ir buvo dėl sklype Bangų g. 24 suplanuoto daugiabučio. Jie buvo pristatyti dar 2021-ųjų gruodį.
Po pustrečio mėnesio buvo pristatyti projektiniai pasiūlymai, numatantys daugiabučio statybas sklype Bangų g. 22. Pernai rugpjūtį buvo pristatyti statybų planai sklype Kooperacijos g. 13, o lapkritį Edmundo Andrijausko architektų biuras pristatė projektinius pasiūlymus dėl daugiabučio statybų sklype Bangų g. 26. Šių metų kovą vėl tie patys architektai pristatė atitinkamus sprendinius dėl A++ energinio naudingumo klasės daugiabučio sklype Bangų g. 28.
ISTORIJA
Medvilnės audimo fabrikas AB „Klaipėda” prie Malūno tvenkinio buvo įkurtas 1925 m. iš Lietuvos atvykusių brolių Abrahamo ir Rafaelio Fainbergų. Įmonė pradžioje turėjo 50 darbuotojų, o 1938 m. jau buvo didžiausias tekstilės fabrikas Lietuvoje (jame dirbo 1600 žmonių), taip pat vienas moderniausių tokios rūšies fabrikų Europoje. Jis buvo didžiausias Klaipėdos darbdavys prieš II pasaulinį karą, tačiau dėl menkų atlyginimų, pasak istoriko Juliaus Žuko, vietiniai čia vengdavo įsidarbinti, daugiausia dirbdavo atvykėliai iš Žemaitijos ir kitų Lietuvos regionų. Didžioji dalis produkcijos – vilnoniai, pusvilnoniai ir medvilniniai audiniai – buvo realizuojama Lietuvos rinkoje su prekiniu ženklu „Du arkliukai”. Nemažai produkcijos įsigydavo Krašto apsaugos ministerija.
Anot istoriko dr. Vasilijaus Safronovo, per II pasaulinį karą buvo sunaikintas vienas pagrindinių audimo korpusų, buvęs arčiau tvenkinio, mažiau nukentėjo antrasis. Gamykla iš dalies buvo atstatyta per antrą 1945 metų pusmetį. 1946-1950 m. TSRS ūkio plane ji buvo įtraukta į svarbiausiųjų sąjungos lengvosios pramonės įmonių atkūrimo ir išplėtimo sąrašą. Audimo korpusas pradėjo veikti tik 1949 m.
1945-1947 m. įmonė vadinosi Medvilnės verpimo ir audimo kombinatas „Trinyčiai”, vėliau – Medvilės verpimo fabrikas „Trinyčiai”.
1954 m. buvo pastatytas naujas korpusas. 1956 m. pradėjo veikti pluošto dažymo cechas. 1959-1964 m. du iš trijų fabriko korpusų buvo rekonstruoti į vieną pagrindinį, kuriame buvo įrengta naujų cechų ir pastatytas naujas buitinis korpusas palei Bangų g., seni įrengimai pakeisti naujais.
Pirmaisiais pokario metais fabrikas gamino verpalus, audinius ir vatą. Nuo 1947 m. – vien medvilnės verpalus. Žaliavą fabrikas gaudavo iš Vidurinės Azijos, o verpalus siųsdavo į Lietuvos ir kitų TSRS respublikų įmones. 1969 m. čia dirbo 2472 žmonės.
1993 metais „Trinyčiai“ tapo privataus kapitalo įmone. Nuo 1990 m. įvairiuose fabriko skyriuose dirbusi, o 1999-2003 m. įmonei vadovausi Daiva Urbonienė žurnalistei Rolandai Lukoševičienei yra pasakojusi, jog siekdama pagerinti techninę bazę įmonė buvo įsigijusi šveicarišką liniją, vėliau į modernizaciją investavo Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERIPB), tačiau tuo metu Uzbekija pati pradėjo gaminti kokybišką produkciją, o ne tik tiekti žaliavą, tad konkuruoti tapo neįmanoma.
1999 m. vienas iš įmonės akcininkų – SBA koncernas – surado Anglijos įmonę „Shiloh spiners Ltd”, kuri gamino verpalus šluotoms ir kilimėliams iš susuktų siūlų. Ji perkėlė kelias gamybos grandis į Klaipėdą, tiekė žaliavas, pirko produkciją, bet po keleto metų bankrutavo.
Išnykus žaliavai, klientams netruko ateiti ir „Trinyčių” bankrotas – jį įmonės valdyba paskelbė 2003 m. gegužės 30 d. Didžiausia „Trinyčių“ akcininkė tuo metu buvo investicinė bendrovė „Koncerno SBA investicija“, kuriai priklausė 44,25 proc. akcijų. ERIPB valdė 22,38 proc., Valstybės turto fondas – 7,02 proc. akcijų. Prieš paskelbiant bankrotą įmonėje dirbo 260 žmonių.
AB „Trinyčiai” buvo išregistruota 2008 m. birželį.
2004 m. rudenį įmonės nekilnojamąjį turtą buvo perėmusi JAV registruota bendrovė „Caistor international Ltd“, perėmusi skolos reikalavimo teises iš Vilniaus banko.
2007-ųjų rudenį pastatus ėmė griauti nauja jų savininkė, kvartalo statybas ketinusi vykdyti UAB „VIPC Klaipėda”, kurios 50 proc. akcijų priklausė AB „Invalda“. Tačiau statybos taip ir nebuvo pradėtos – „VIPC Klaipėda” 2011 m. buvo iškelta bankroto byla.
Popieriuose dar egzistuojančius ir realiai esančius keletą pastatų, o kartu ir nuomos teisę į beveik 5 ha užimančius sklypus iš varžytinių 2018 m. birželį įsigijo UAB „Gaudesta”. Jau tų metų liepą ji raštu kreipėsi į Klaipėdos savivaldybę, kad pastaroji inicijuotų kreipimąsi į Klaipėdos regiono plėtros tarybą ir prašytų šią teritoriją pripažinti regioninės svarbos projektu.
„Bendrovė planuoja šią teritoriją pilnai išvystyti, pritaikant ją miesto poreikiams, atsižvelgiant į ekonominius, socialinius ir infrastruktūrinius poreikius. Planuojama bendra investicijų vertė – 50 mln. eurų. Teritorijoje numatoma darniai suderinti gyvenamosios paskirties zonas su viešaisiais socialiniais objektais – mokykla, darželis, verslo aplinkos objektais – inovacijų centro, konferencijų, parodų ir kitą – tiesiogiai naudojamą ekonominei veiklai vykdyti”, – buvo rašoma įmonės kreipimesi.
Kiek vėliau Regiono plėtros tarybai aiškinta, kad bendra investicijų į projektą suma sudarys apie 56 mln. Eur, numatomas veiklas planuojama įgyvendinti 4 etapais. Artimiausią, 16 mln. eurų vertės etapą, žadėta įgyvendinti iki 2020 metų, planuota investuoti 16 mln. eurų. Jo metu turėjo būti pastatyti 4 pastatai, kuriuose 1 000 kvadratinių metrų bus skirta Kūrybinių industrijų inkubatoriui B22.
Už tokio statuso suteikimą tada balsavo 16 regioninės plėtros tarybos narių, balsavusių prieš ir susilaikiusių nebuvo, tačiau tokį sprendimą teismui buvo apskundusi prokuratūra – anot jos, projektas neatitinka nė vieno iš keturių parametrų, pagal kuriuos jam būtų galima suteikti regioninės svarbos statusą. Pirmos instancijos teismas 2020 m. pavasarį buvo patenkinęs prokuratūros ieškinį ir Regioninės tarybos sprendimą panaikino.
Pastatai nieko bendrro su Klaipėda neturi, taip ir niokojam…
Niokojam.. krumus su betono gabalais?
Niokojam Klaipedos miestą. Beto daugiabuciai tikrai turi buti suoje vietoje? Kur max 5auksciai . Tokius angarus toleleciau nuo centro reiktu statyti.
Tik niekam neužkliuvo Trinyciu kombinato degradacija nuo audinių iki sluotu gamybos ir bankrotas – kas/už kokius pinigus gyvens tuose namuose, jeigu gamyba naikinama.
Įdomu koks noras ir tikslas pas architekte pastatu formas atvaizduoti lik žemdirbio plūgo asmenis dirvožemio arimui. Tas aštrus kampas tinka tik …… Toliau sunku įsivaizduoti ką tame aštriame kampe galima bus įtalpinti? Niekinis plonas. O fasadai su tais balioniukais. Šypsena tik sukelia. Tiek balkoniukai vienos formas plūgo atvaizde, tiek prilipinti prie fasado. Geras gyvas mažas pavyzdys kitoje pusėje už tvenkinuko, stovi nauji namukai su panašiais balkoniukais. Pažvelgus i juos akivaizdžiai išryškėja pastato ir balkonu proporcijų nebuvimas. Jos taip iškraipytos kad net gėda už projektavusius, bet …… su architektūriniais sprendiniais nesiginčijama nes kaip sakoma tai skonio reikalas. Taip turbūt ir su šiais pastatais, su aštriais kampais. O kad salia visi kvartalai yra ne aukštesni kaip 5 aukštu, ir kad salia senamiesčio šie daugiaaukščiai atrodys keistokai , niekam neužkliūna, Na žinoma nes turime ir centre keistenybę su 20 aukštu, Ir daugelis užjaučia tuos 20 aukštu namukus našlaičius. Bet mes juk gyvename megapolyje, ir mums labai reikalingi megapoliu aukštingumas ir tame bus mūsų kietumas. Ne provincija juk Klaipeda.
Greičiau Statykite .. !!!
Tos baltos dėžės kaip sovietmečiu. Siaubas
Tiek daug namų, butų, atomašinų, kokiomis gatvėmis jie dudės, koks prekybos centras iškils? Gatvės- Kooperacijos, Bangų- visiškai nepritaikytos tokio didelio gyventojų srauto, automobilių kiekio judėjimui. Pastatai per aukšti…
Konkreciau, kokie bus srautai ir koks esamu gatviu ir busimos gatves per kvartalo viduri pralaidumas?
Noriu įsigyti butą tame name, pradžiai investuosiu 1 eurą, ateityje kas mėnesį investuosiu po 10 eurų iki gyvenimo pabaigos 🙂
„Klaipėdos miesto aplinkos visumos vizijos”
Kokia yra sita vizija?
Kas svarbiausia Klaipėdos mieste pasatyti ir toliau kėsinantis statytį pseudo klaikius modernistinius pastatus na visiškai neatitinkantis Klaipėdos miesto aplinkos visumos vizijos ir bendros kvartalo užstatymo vizijos. Todėl labai blogai kai iš kitų miestų esantys architektai nori Klaipėdos mieste savo bedvasiškus projektus. Na o ne vietiniai visokio raugo verslininkai dėl to nori vykdyti „finasines investicijas”. Todėl Klaipėdos miesto pagrindiniams tarnautojams laikas sukrusti ir nekartoti ankstesniųjų politines klaidas dėl pseudo klaikių modernistinių pastatų, kurie neatitinkantis Klaipėdos miesto aplinkos visumos vizijos ir bendros kvartalo užstatymo vizijos, užstatymo.
Aš kaip tik sakyčiau, jog pagirtina, kad pasistengta paįvairinti dizainą. Nesu nei architektas, nei kažkoks miesto planavimo žinovas, bet vizualizacijos nuteikia pozityviai. Jeigu leidimas duotas, atitinka visus detaliojo plano reikalavimus tegul stato. Vistiek svarbiausia yra, kad pagaliau pradėtos išnaudoti visos tuščios erdvės šalia centro. Gal atsigaus miestas ir kitais metų laikais, ne tik vasara.
Niekas šiais laikais nestatys retro stiliaus pastatų. Palyginus su pietinės dalies miegamaisiais rajonais, šie pastatai atrodo labai šiuolaikiškai ir vizualiai „negrūzina”
Savo „išmintį” išsakyti per viešą svarstymą galėjai, bijai būti išjuoktas, belieka beprasmiu klaviatūros tarškinimu užsiimti.
Nuvažiuokite į kaimyninį Lenkijos Pamarį (Danzingo kraštą) ir suprasite ką norėjo pasakyti Sigitas. Šio krašto miestų centrinėse dalyse šiuolaikinėje architektūroje vyrauja modernus tradicijų pereinamumas. Tuo tarpu mūsų architektai tesugeba suprojektuoti modernizuotus sovietinių miegamųjų rajonų tipo daugiabučius.