Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-07-16 |
„Į jūrą visa Lietuva“ – kaip ir prieš 90 metų kitą savaitgalį kvies Jūros šventė. Jai šįkart sukurtas ir himnas, o atsižvelgiant į klaipėdiečių esą pareikštus pageidavimus bei pritarus miesto merui šeštadienį dangų vėl papuoš fejerverkas.
Pasak šventę organizuojančios uostamiesčio savivaldybės VšĮ „Klaipėdos šventės“ vadovės Eglė Šulskės, šiemet turėtas siekis sukurti kažką, kas liktų ateities kartoms. Tad ir buvo nuspręsta imtis šventės himno. Jo kūrybos procese dalyvavęs aktorius, solistas, kompozitorius ir atlikėjas Virginijus Pupšys spaudos konferencijos metu juokavo, kad reikia turėti plunksną bei vyno taurę ir tada viskas liejasi laisvai. Visgi šįkart procesas buvęs kitoks nei įprastai – reikėjo parašyti tekstą jau turimai melodijai.
„Labai stengiausi, kad tai nebūtų banalu, kad nesumenkinčiau mūsų didingo miesto orumo“, – sakė V. Pupšys.
Nuolatinio šventės partnerio – Uosto direkcijos – generalinis direktorius Algis Latakas teigė, jog šiemetinė eisena išsiskirs savo trenksmu, joje bus penki orkestrai, daugiau nei 50 kolektyvų.
Uosto direkcija penktadienio vakarą dovanos ir Kruizinių laivų terminale vyksiantį koncertą, kurį pradės projektas „Vienmečiai: Algimantui Raudonikiui ir Jūros šventei 90“ – atlikėjai dainuos prieš 90 metų gimusio kompozitoriaus Algimanto Raudonikio sukurtas dainas. Scenoje pasirodys Liudas Mikalauskas, Dainius Puišys, Aistė Pilibavičiūtė, Kęstutis Alčauskis, Judita Leitaitė, Romas Bubnelis, Aistė Pilvelytė, Valdemaras Frankonis. Vėliau čia koncertuos grupė „2 Donatas ir Karolis“, atlikėja Gjan. O šio koncerto epogėjumi A. Latakas vadina grupės „Hiperbolė“ pasirodymą. Vėliau čia dar koncertuos ir Silvester Belt.
Šeštadienį šioje scenoje pasirodys „The Roop“, Jevgenija Redko ir „G&G Sindikatas“.
Kita koncertų erdve, skirta ramesnei muzikai, taps Teatro aikštė.
Jono kalnelyje šventės metu bus surengti šokančių fontanų pasirodymai kartu su 50 šokėjų grupe. Šio renginio režisierė Eglė Miškinytė tikino, kad buvo iššūkis sukurti didesnį ir įspūdingesnį šou nei kad buvę iki šiol. Jame šįkart bus atspindimi skirtingi Jūros šventės laikmečiai.
„Skambės šiuolaikinė, specialiai sukurta muzika, kurioje bus galima atpažinti skirtingų laikmečių nuotaikas, žinomiausių kūrinių citatas“, – pasakojo režisierė.
Pasak jos, fontanų srovės sieks iki 25 m aukščio, visos konstrukcijos ilgis- 60 m, vandenį purkš apie 80 įrenginių.
Kadangi Klaipėda šiemet mini Švyturių metus, šventės metu bus sukurtos ir dvi juos primenančios konstrukcijos – viena iškils Jono kalnelyje, kita – šalia Kruizinių laivų terminalo scenos.
Mažosios Lietuvos istorijos muziejus taip pat leis pajusti šios šventės istoriją – piliavietės konferencijų salėje nuolat bus demonstruojamas 20 min. trukmės filmas iš senų nuotraukų, atrinktų nuo pat pirmosios 1934 m. surengtos šventės.
Dovaną miestui šventės savo 30-ojo jubiliejaus proga parengė ir kompanija Klaipėdos konteinerių terminalas. Pasak jos vadovo Vaidoto Šileikos, bendrovė turi tradiciją savo sukaktis įprasminti simbolinėmis dovanomis miestui. Šiemet tokia taps ant pietinio molo iškilsiantis apžiūros žiūronas. Jis jau bus prieinamas nuo kito ketvirtadienio.
„Tikimės, kad jis taps papildomu traukos centru“, – sakė V. Šileika.
Jo kompanija Jūros šventės proga pakvietė į ekskursijas po konteinerių terminalą ir susidomėjimas buvo toks, kad visos vietos jau ekskursija užimtos.
„Klaipėdos švenčių“ projektų vadovė Živilė Putnienė savo ruožtu informavo, kad teiraujantis žmonių, ko jie pageidautų šventėje dažniausias atsakymas buvo fejerverkas. Tad sutikus merui jis šiemet sugrįš. Apie tai esą jau informuotos „jautrios bendruomenės“ – ukrainiečiai, gyvūnų globos organizacijos.
Su Jūros šventės programa galima susipažinti čia.
Labai stengsimės, kad tai nebūtų banalu, bet vis tiek bus banalu .
Pakentėkit. Aš visada išvažiuoju prie ežero, užleisdama namus giminaičiams. Gyvenu beveik senamiestyje, tai muzikavimai, garsas, triukšmas iki pat ryto- ne man! Bet labai primeu, nuoširdžiai prašau: saugokite savo namus nuo vagių, kai dalyvausite renginiuose, o mugėse, gatvėje, baruose- nuo kišenvagių. Jie vagiliaus ir dirbs tikrai ne po vieną: poromis, gaujomis…
Žmones tai miesto švente,ir kodel mes turim atsisakyti švesti miesto švente.Del to kad kažkokiai bobai nepatinka fejerverkai ar kad ukrainieciai juos isgirde issilakstys.
Kitos šalys net Naujiems Metams atsisakė fejerverkų, o Klaipeda – kad tik daugiau beprasmio triukšmo.
Keista kad Meras sutiko su fejerverkais, o nesustabdė visio renginio. Bet ir bus keista, jei jis renginio gale nenukirps juostelės.