Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
2024-07-15 |
Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai, išnagrinėję balandį jiems Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) sugrąžintą bylą, pripažino, kad UAB „Minijos nafta“ teisėtai ir pagrįstai nebuvo išduotas leidimas išgauti naftą Kintuose, Šilutės rajono savivaldybėje.
Aplinkos ministerija buvo atmetusi šios įmonės prašymą išduoti leidimą naudoti naftos. Įmonė tikino, kad ministerija neteisėtai vilkino leidimo išdavimo procesą – daugiau nei metus nepateikė Vyriausybei nutarimo dėl leidimo išdavimo projekto ir taip pažeidė Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus gero administravimo, atsakingo valdymo, nepiktnaudžiavimo teise principus. Be to, ji tvirtino, kad ministerijos argumentai nėra tinkami, nes reikalingi gręžiniai būtų gręžiami tose vietose, kuriose tai galima daryti ir kurie nėra saugomose teritorijose. Pabrėžta ir aplinkybė, kad Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyrius suderino jos prašymą.
Anot teismo pranešimo, byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad įmonei motyvuotas atsakymas per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo pateikimo dienos nebuvo pateiktas dėl objektyvių aplinkybių. Taigi teismas padarė išvadą, kad ministerija siekė pateikti išsamų ir motyvuotą atsakymą, todėl šiuo aspektu pažeidimas – prašymo nagrinėjimo procedūros vilkinimas – nenustatytas.
„Dėl pareiškėjos argumento, kad reikalingi gręžiniai būtų gręžiami tose vietose, kuriose tai galima daryti ir kurie nėra saugomose teritorijose, teismas nurodė, kad byloje pateikti duomenys patvirtina, jog teritorija, kurioje pareiškėja norėjo atlikti naujus gręžinius, yra saugoma (apie 95 proc.), t. y. sausumos teritoriją sudaro Nemuno deltos regioninis parkas, o teritoriją vandenyje – Kuršių marių biosferos poligonas. Likusi teritorija yra Kintų miestelis. Kadangi nauji naftos gręžiniai yra draudžiami vadovaujantis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymu, pagrįstai atmestas pareiškėjo prašymas išduoti leidimą naudoti naftos išteklius Šilutės rajono savivaldybėje“, – rašoma pranešime.
Taigi teismas konstatavo, kad Aplinkos ministerijos sprendimas yra išsamus, motyvuotas, jame aiškiai, suprantamai ištirtos, išdėstytos ir objektyviai įvertintos visos su ginčo situacija susijusios aplinkybės ir įrodymai, skundžiamas sprendimas visiškai atitinka įstatymo keliamus sprendimų turiniui reikalavimus, priimtas vadovaujantis aktualiu ginčui galiojančiu teisiniu reglamentavimu, todėl pagrindo jį naikinti nėra.
Šis sprendimas, kuriuo kolegija, sudaryta iš teisėjų Henriko Sadausko, Violetos Balčytienės ir Rūtos Miliuvienės, atmetė „Minijos naftos“ skundą kaip nepagrįstas, dar gali būti skundžiamas LVAT.
INFORMACIJA
Gargžduose įsikūrusi ir nuo 1995 m. gavyba užsiimanti „Minijos naftos“ nafta Registrų centrui dar nėra pateikusi 2023 m. finansinių ir veiklos ataskaitų. Paskutiniuose pateiktuose dokumentuose ji nurodė, kad Lietuvoje eksploatuoja septynis naftos telkinius: Vilkyčiuose, Pietų Šiūpariuose, Degliuose, Pociuose, Sakučiuose, Agluonėnuose ir Šiūpariuose. Apie kintiškių pasipriešinimą jos planams žengt ir į šią gyvenvietę žiniasklaida rašo jau nuo 2003-iųjų.
2022 m. įmonė pardavė 64 tūkst., 2021 m. – 62 tūkst. barelių naftos. Vidutinė Brent kaina 2022 m. ir 2021 m. buvo atitinkamai 91,58 ir 70,68 JAV dolerių už barelį. 2022 m. bendrovė gavo 5,663 mln. eurų pajamų ir uždirbo 699 tūkst. eurų pelno, o 2021 m. šie rodikliai atitinkamai siekė 3,612 mln. ir 485 tūkst. eurų.
Po 50 proc. „Minijos naftos“ akcijų valdo Lietuvoje registruota lenkiško kapitalo AB „ LOTOS Geonafta” ir Danijos įmonė „ODIN ENERGI A/S“.
Parašykite komentarą