Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-07-11 |
Kaltinimų baudžiamojoje byloje dėl dešimčių milijonų vertės esą nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo sulaukusi Klaipėdoje registruota UAB „Statega“ teismuose kovoja su Ekonomikos ir inovacijų ministerija, kad ši duotų jai leidimą dirbti su vienu žiauriausiu diktatorių laikomo Teodoro Obiang Nguema Mbasogo nuo 1979 m. valdoma Pusiaujo Gvinėja. Sandoriai su šia šalimi yra ir minėtosios baudžiamosios bylos kertinė ašis.
Administracinės bylos duomenimis, „Stategai“ 2019 m. balandžio 23 d. buvo išduota licencija Pusiaujo Gvinėjai priklausančių karinių laivų remontui. Tačiau valdžia netruko persigalvoti ir Komisija strateginių prekių eksporto, importo, tranzito ir tarpininkavimo licencijų išdavimo klausimams spręsti tų pačių metų spalio 28 d. panaikino šios licencijos galiojimą. Tada jau „Statega“ dėl to kreipėsi į tuometinį Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2020 m. spalį panaikino tokį minėtosios komisijos sprendimą. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT) 2021 m. birželį Ekonomikos ir inovacijų ministerijos apeliacinį skundą atmetus, įmonė vėl kreipėsi dėl tokios licencijos pratęsimo, bet ir vėl sulaikė neigiamo atsakymo.
Tad „Statega“ ir vėl kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Anot bendrovės, ministerija, esą nenorėdama vykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo, pakeitė pagrindą ir savo naują sprendimą motyvavo „abstrakčiais sakiniais“, kurių negalima nei patvirtinti, nei nuginčyti. Įmonės įsitikinimu, atsisakymas atnaujinti licenciją yra neteisėtas, nepagrįstas ir nemotyvuotas.
Savo skunde Klaipėdos įmonė dėstė, kad Pusiaujo Gvinėja esą yra viena iš stabiliausių Afrikos šalių, neturi jokių žymių teroristinių grupuočių. Jos atžvilgiu nėra taikytos jokios sankcijos, ji neįtraukta nė į vieną ofšorinių zonų sąrašą. Esą Pusiaujo Gvinėja yra svarbi Lietuvai, nes 2021 m. lapkritį Lietuvos žiniasklaida skelbė, jog iš šios šalies į Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą atgabenta 138 tūkst. kub. metrų SGD.
„Nesuprantama, kodėl Lietuvos darbuotojų teisę užsidirbti kaip pagarba žmogaus teisėms yra menkesnė nei neapčiuopiama pagarba žmogaus teisėms galutinės paskirties šalyje“, – savo skunde dėstė „Statega“, tikinusi, kad yra įdarbinusi per 100 žmonių.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija savo atsiliepime tikino, kad tokios licencijos išdavimas prieštarautų Europos Sąjungos Tarybos bendrosios pozicijos taisyklėms. Konkrečiai – punktui, numatančiam, kad šalyje turi būti užtikrinta pagarba žmogaus teisėms ir punktui dėl pavojaus, kad tokios prekės bus naudojamos ne pagal paskirtį ar pakartotinai eksportuotos nepageidautinomis sąlygomis. Taip pat buvo nurodyta, kad Užsienio reikalų ministerija (URM) buvo pateikusi išvadą, jog Lietuva neturi užmezgusi diplomatinių santykių su šia šalimi, tad nebūtų galimybių patikrinti, ar sandoryje numatyti laivų remonto darbai iš tikrųjų bus atlikti, kad tai nėra fiktyvus sandoris. Akcentuota ir tai, kad Pusiaujo Gvinėja yra tarp valstybių, neteikiančių ataskaitų dėl ginklų prekybos apyvartos, tad nėra informacijos apie jos turimus karinius pajėgumus, tokio importo ir eksporto apimtis.
URM, šioje byloje buvusi trečiuoju asmeniu, savo atsiliepime teismui nurodė, kad tokiam sprendimui buvo svarbus ir faktas, kad tuo metu „Stategos“ atžvilgiu buvo atliekami ikiteisminiai tyrimai. Be to, „Statega“ buvo nurodžiusi tik planuojamų remontuoti laivų pavadinimus, taisomų jų dalių sąrašą, bet nebuvo pateikta paslaugų pirkimo‒pardavimo sutartis, detalus darbų sąrašas, nenurodyta, ar atliekant darbus bus naudojamos naujos detalės, importuojami komponentai ar kita karinė įranga. Tokia informacija esą yra nepakankama įsitikinti, kad deklaruojama veikla bus tikrai įvykdyta.
Priminė ministerija ir tai, kad svarbiausių tarptautinių nevyriausybinių žmogaus teisių gynimo organizacijų duomenimis, šią Afrikos šalį kontroliuojančio diktatoriaus režimas yra laikomas vienu žiauriausių žmogaus teisių pažeidimų požiūriu.
Žmogaus teisių organizacijos „Amnesty International“ 2020 m. publikuotoje ataskaitoje pateikiami duomenys apie šioje valstybėje įvykdytus ir toliau vykdomus žmogaus teisių pažeidimus: žmogaus teisių nevyriausybinės organizacijos yra nuolat persekiojamos, valstybės institucijos blokuoja jų veiklą nesuteikdamos teisinio statuso ir neleisdamos įsisteigti; šalyje varžoma teisė į išraiškos laisvę; stipriai apribotos pilietinės ir politinės žmogaus teisės; itin paplitęs valstybės saugumo struktūrų smurtas prieš civilius, dažni savavališki sulaikymai, valstybės institucijų toleruojami grobimai.
Vilniaus apygardos administracinis teismas pernai sausį tokį „Stategos“ skundą jau atmetė kaip nepagrįstą. Šis sprendimas galėjo būti skundžiamas LVAT ir bendrovė tai padarė. Savo apeliaciniame skunde ji nurodė, kad pirmosios instancijos teismas esą neatskleidė ginčo esmės, net neanalizavo ankstesnio, įsiteisėjusio teismo sprendimo, be to, pažeidė įstatymo nuostatas ir bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, nors ji tokio pageidavimo nebuvo išreiškusi. Taip pat bendrovė nurodė, kad Pusiaujo Gvinėjoje esą niekas nepasikeitė nuo 2019 m., kai nebuvo kliūčių jau išduoti tokią licenciją.
„URM nepateikė nei vieno objektyvaus pavyzdžio, taip vadinamo vieno iš žiauriausių žmogaus teisių pažeidimų požiūriu, nes tokių pavyzdžių objektyviai nėra. Šioje Afrikos valstybėje sėkmingai dirba ir JAV, Kinijos, Ispanijos ir kitų šalių įmonės“, – skunde dėstė „Statega“.
Galiausiai ji nurodė, kad esą daug metų yra priversta įrodinėti savo nekaltumą, nes sutiko dalyvauti nusikalstamos veikos modelyje dėl kyšio reikalavimo ir dėl to dabar neva yra persekiojama (minima istorija yra susijusi su buvusiu verslo centru „Neapolis“, vėliau pervadintu į „Merkurijų“).
Šią bylą išnagrinėjusi LVAT kolegija, kurią sudarė teisėjai Audrius Bakaveckas, Arūnas Sutkevičius ir Egidijus Šileikis, konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas, neorganizuodamas žodinio bylos nagrinėjimo, iš tiesų apribojo bendrovės teisę į tinkamą procesą. Tokia pirmos instancijos pozicija pripažinta esminiu proceso teisės normų pažeidimu, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla.
Tad kolegija konstatavo, kad yra pagrindas tenkinti „Stategos“ apeliacinį skundą ir panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nevertinant kitų apeliacinio skundo argumentų, ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo.
INFORMACIJA
Klaipėdos apygardos teismas pernai lapkritį pradėjo nagrinėti baudžiamąją bylą dėl neteisėto tarpininkavimo perduodant karinę įrangą bei galimo pinigų plovimo. „Stategos“ akcininkas Vladimir Stefanov kaltinamas tuo, kad galėjo legalizuoti daugiau nei 91 mln. eurų. Taip pat įtariama, kad klaipėdietis, būdamas Panamos Respublikoje registruotos ir veiklą uostamiestyje vykdžiusios įmonės įgaliotu asmeniu, o vėliau ir vieninteliu akcininku, tarpininkavo parduodant karinę įrangą ir dvejopo naudojimo prekes Pusiaujo Gvinėjos Respublikai, neturėdamas tam leidimo.
Remiantis tyrimo duomenimis, verslininkas šias, kaip įtariama, nusikalstamu būdu gautas pinigines lėšas galimai siekė įteisinti. Surinktų duomenų visuma esą leidžia įtarti, kad kaltinamasis, vykdydamas įvairias finansines operacijas, per 2008-2012 metus galėjo legalizuoti daugiau nei 91 mln. eurų. Anot prokuratūros pranešimo, tyrimo metu taip pat gauta duomenų, kad dalis iš minėtos užsienio įmonės galimai nusikalstamu būdu gautų pinigų galėjo būti panaudoti kaltinamojo vadovaujamos bendrovės ūkinėje komercinėje veikloje. Manoma, kad pasinaudojus kaltinamojo Klaipėdoje registruota įmone per nepilnus dvejus metus legalizuota beveik 17 mln. Eurų.
Ir bendrovė, ir V. Stefanov savo kaltės nepripažįsta.
2016 m. tarptautinis tiriamosios žurnalistikos centras OCCRP ir portalas 15min publikavo jungtinį žurnalistinį tyrimą, kuriame buvo nagrinėjami V .Stefanovo ryšiai su Pusiaujo Gvinėją valdančio diktatoriaus Teodoro Obiang Nguema Mbasogo režimu. Šioje ir tolesnėse publikacijose atskleistos didelės apimties galimai įtartinos finansinės operacijos, o taip pat – ginklų prekybos epizodai. V. Stefanovas arba kategoriškai neigė savo dalyvavimą bet kokiose įtartinose operacijose, arba apskritai atsisakė atsakinėti į klausimus. Dėl OCCRP ir 15min tyrimų V. Stefanovas ir „Statega“ kreipėsi į teismą, portalą 15min ir „Sienos“ įkūrėją Šarūną Černiauską kaltindami melagingos informacijos skleidimu ir reikalaudami neturtinės žalos atlyginimo, tačiau tokį ieškinį atmetė ir pirma instancija, ir Klaipėdos apygardos teismas.
Ir šis veikėjas gerai dvokia ir URM’ jokio pasitikėjimo nekelia ..
šalyje turi būti užtikrinta pagarba žmogaus teisėms ir…
Nei mes žmonės teisių turime, nei valdžia gerbia mumis…. Tai visas pasaulis manau turi nutraukti pirma su Lieuva sandoriuis…
Seneli, pasaulis pastatytas ant vergų. Paprasti žmogeliai turetų nustoti remti valdžios sustatytas įmones, grįžti prie nepriklausomo gyvenimo auginti savo maistą, statyti savo namus, NE MOKĖTI mokesčių. Ir tapti galų gale žmonėmis, o ne galvijais kuriem rūpi tik kuo daugiau suvartoti VISKO.
Kai bus išnagrinėta baudžiamoji byla dėl 91 mln Eur legalizuotų pinigų , bus visi atsakymai.O pastovus Vl.St.verkšlenimas kad Jis skriaudžiamas Lietuvoje , tai pats save muša, pats šaukia . Gal jam reikėtų kiekvieną dieną priminti , apie žuvusius jūrininkus jo laivuose, apie nusavintus laivus, pinigus ir t.t Grynas …….požiūris – meluoti į akis ir ant juoda , sakyti balta.
Gal šitos įmonės savininkas pirmus savo milijonus „uždirbo” isvogdamas buvusi Lytribproma (Lietuvos okeanini žvejų laivyna), kai dar geri laivai lengva ranka buvo nurašomi?
Man rodos, kad dauguma mūsų milijonieriu pirmus savo milijonus susikrovė isvogdami visaliaudini LTSR turtą?