Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-07-09 |
Yra temos, kurių apeiti praktiškai nebeįmanoma. Viena iš jų yra karai.
Nors ir gyvename Europoje, bet nuolatos mums pateikiamos žinios iš viso pasaulio vietų apie ten vykstančius konfliktus ir ginkluotas kovas. Tiesa, dar ir dabar mūsų aplinkoje yra žmonių, kurie arba dalyvavo kare, arba yra jame ar dėl jo nukentėję. Karas gyvas mūsų sąmonėje ir juo labiau žvelgiame į ateitį, tuo labiau jis tampa jos dalimi. Tai ne tik tankų pirkimas ar ginkluotės gamyklos radimasis Lietuvoje, bet ir išlaidų karui ir mokesčių dėl jo grėsmės didėjimas.
Kad karai gali būti įvairūs, numano visi. Istorijos vadovėliuose jų tiek daug, kad net smegenis perpildo. Gal ir nebūtina žinoti jų visų tipų, todėl siūlau žiūrėti paprastai: yra praėję karai ir būsimieji. Apie praėjusius prirašytos masės knygų ir žinynų, o apie būsimus supranta tik fantastai ir mąstytojai, kurie dažnai vadinami analitikais. Tiesa, populiarioje literatūroje ar socialiniuose tinkluose vartojama karo sąvoka dažnai būna metaforinė, pavyzdžiui, karas su narkotikais ar prieš klimato atšilimą. Aišku, kad tai gražu, bet netikslu. Su narkotikų vartojimu reikia ne kariauti, o mažinti jų vartojimo galimybes. Bet tai mažai kam įdomu. Kariauti ant popieriaus gerokai patraukliau.
Apie būsimus karus galima rasti žinių ne tik romanuose ar fantastikos literatūroje, bet ir gana senose kino filmų demonstracijose. Bene anksčiausiai tam pasitarnavo juosta „Žvaigždžių karai“ (1977 m.). Ten jau rasime dabarties ir ateities karų dalių. Ryškiausias ir iš jų yra masinė mažųjų veiksmo mašinų gamyba ir žudymo automatizavimas. Tai, ką mes vadiname bepilotinėmis skraidyklėmis, ten jau parodyta.
Kita kryptis yra „mašinų kova prieš mašinas“. Karo veiksmų „automatizacija“ yra naujausia tendencija, kai automatinis ar pusiau automatinis mechanizmas savarankiškai vykdo teroristinę veiklą. Viena iš ydingiausių būsimo karo ypatybių yra jau dabar „Hamas” ir Rusijos karo be taisyklių įsigalėjimas. Tos taisyklės, kuriomis tarsi vadovaujasi didžiosios valstybės, visai nepaisomos banditinių teroristinių organizacijų – humanizmas tampa tik jų prabanga.
Karas prieš Izraelio valstybę įveda naują karo vietą. Ne tik ore, jūroje ar ant žemės, bet ir po žeme vyksta kovos. Požeminis partizaninis karas perauga į tą karo rūšį, kurio anksčiau veik nebuvo.
Nevystant šios temos, galima pabrėžti, kad karo tikslas – užgrobti – netenka prasmės. Dabar tikslu tampa sunaikinti. Todėl būtina suprasti, kad vadinamosios senosios karo priemonės daugiau nebetinka. Tankai, tikslios raketos gali būti visai nenaudingos prieš masinį labai primityvių mažųjų ginklų naudojimą. Jie gali nesunkiai pakeisti žymią dalį senų ginklų funkcijų, kai brangios kovos mašinos tampa veik nereikšmingomis. Kam reikalingas brangus tankas, jei jį galima sunaikinti keliais nebrangiais dronais?
O sudėtinga internetinė struktūra gali būti pažeista net neatvykus į karą. Perkirsti kabelį galima net nebūnant „priešo“ teritorijoje, o kosminis ryšys pažeidžiamas iš anksto.
Taigi, nedidelės išvados. Naujasis karas bus mažai panašus į ankstesnius. Brangios ir mažai dabar efektingos priemonės nebevaidins svarbiausių vaidmenų. Sugriauti priešo karo mašiną bus tik priemonė, o ne tikslas. Žymiai svarbiau taps poreikis jį naikinti „iš vidaus“.
Kokia bebūtų priešų galia, ji remiasi turimais resursais: ekonomika, socialinėmis ir kitomis infrastruktūrų priemonėmis. Jų pažeidžiamumas gali užtikrinti svarbiausią tikslą – pergalę prieš būsimą agresorių, nesvarbu, kas tai būtų, valstybė, jų susivienijimas ar teroristinė organizacija. Senomis priemonėmis tokio karo nelaimėsi, būsimas karas bus kitoks ir jam reikia pasirengti.
Parašykite komentarą