Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-07-02 |
Atgimimo aikštės rekonstrukcijos rangos konkursą laimėjusios bendrovės „Infes“ projektų direktorius Mantas Šalčius patvirtina, jog pažadėjo miesto merui, kad darbai turėtų trukti 17-19 mėnesių, bet kartu apsidraudžia – esą daug ką nulems archeologiniai tyrimai ir tai, su kokiu gruntu bus susidurta.
Martyno Vainoriaus nuotr.
Apie tai, kad pasirašė 21 mln. eurų vertės sutartį su „Infes“, rekonstravusi šalia aikštės stovintį Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastatą, Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus pranešė gegužės 10-ąją.
„30 mėnesių terminas man nelabai patinka, bet kalbėjome su rangovu, kad atsiskaitymai bus preciziškai tiksliai, ko labiausiai rangovai bijo. Labiausiai jaudinant dalis yra archeologiniai tyrinėjimai, bet jei viskas vyks sklandžiai 17-19 mėnesių gali užtekti“, – tada sakė A. Vaitkus.
Paklaustas, ar nesibaimina, kad šis projektas gali pabrangti kaip ir Muzikinis teatras (nuo17,796 iki 36,25 mln. Eur), meras teigė, jog pirmas jo klausimas „Infes“ vadovams buvo, ar jie supranta, jog sutartyje nurodyta baigtinė kaina.
„Uoste mes irgi atrasdavome vos ne puntukus, bet turime įkainius netikėtiems darbams, nes nežinome, kas bus požeminėje dalyje. Gali atsirasti dideli trukdžiai dėl kultūros paveldo“, – tada sakė meras.
Antradienį jis su specialistais apsilankė jau aptvertoje aikštėje. Kalbėdamasis su M. Šalciumi jis patikino, kad bus surastas sprendimas, kur rekonstruotoje aikštėje įrengti čia dabar esantį paminklėlį susideginusiam Vytautui Vičiuliui – kol kas toks sprendinys nėra numatytas.
Taip pat meras teigė, jog bus išsaugomos visos dar geros būklės senosios granitinės plokštės, kad jas būtų galima panaudoti, pavyzdžiui, skvere prie Senojo turgaus žiedo.
„Kai prasidės archeologiniai darbai yra nežinomybė, bet tikimės, kad pavyks gerai bendradarbiauti su Kultūros paveldo departamentu. Mūsų pirminis tikslas yra kuo greičiau atlikti archeologinius tyrinėjimus“, – sakė M. Šalčius, pridūręs, kad yra nežinomybės ir dėl gruntinių vandenų – kasamasi čia bus iki 7 metrų gylio.
Kartu jis teigė, jog kol kas nėra sprendinių, kaip bus elgiamasi su čia stovėjusių buvusios Biržos gatvės pastatų pamatais.
„Mes viską suprantame taip, kaip yra parašyta sutarties rėmuose. Kai bus tokie dalykai, aspektai, bus sėdama prie stalo, žiūrima, faktus, sutartis ir randami sprendimai“, – sakė rangovo atstovas, paklaustas, kaip suprato mero pareiškimą apie „baigtinę kainą“.
Požeminė aikštelė bus įrenginėjama pagal už beveik 164 tūkst. eurų UAB „SRP Projektas” parengtą techninį projektą. Skelbta, kad preliminari jos kaina sieks 20,3 mln. eurų. Čia bus įrengtos 231 vieta automobiliams.
Antžeminės dalies projektas yra parengtas UAB „Cloud architektai“. Jo akcentas – plokštuma, kurioje bus atvaizduotas Klaipėdos istorinio žemėlapio projektas, aplink numatomas amfiteatras.
Aikštėje bus ir pylimai, žymintys čia buvusį užstatymą.
„Aikštės erdvės galės būti suskaidomos į skirtingiems poreikiams skirtas zonas – galėtų veikti lauko kavinės, vykti įvairūs susibūrimai. Aikštėje numatoma su pagrindiniu akcentu kontrastuojanti tamsesnės spalvos danga bei foninis grindinio apšvietimas“, – buvo rašoma savivaldybės pranešime.
ISTORIJA
Judėti sovietmečiu Lenino aikštės pavadinimą turėjusios erdvės sutvarkymo link buvo pradėta dar 2014-aisiais, kai buvo patvirtintas Klaipėdos miesto viešojo naudojimo erdvių miesto istorinėje dalyje detalusis planas, leidęs dalyje aikštės atkurti kai kuriuos buvusius ar statyti naujus pastatus. Vadovaujantis šio plano sprendiniais buvo suformuoti nauji komercinės paskirties sklypai. Tais pačiais metais savivaldybės administracijos užsakymu UAB „Eurointegracijos projektai” pradėjo rengti aikštės ir gretimybių raidos galimybių studiją. Jos metu buvo suformuluoti keturi galimi aikštės sutvarkymo variantai: iš dalies (palei Herkaus Manto ir Danės gatves) atkurti buvusį užstatymą pagal galiojantį detalųjį planą; išplėsti aikštę iki upės be jokio užstatymo; atkurti Biržos gatvę kartu su daliniu užstatymu; užstatyti šiaurinę aikštės dalį. Visais atvejais po aikšte siūlyta įrengti požeminę automobilių stovėjimo aikštelę. Vėliau dėl šių pateiktų galimų raidos variantų buvo surengta klaipėdiečių apklausa. Jos metu savo nuomonę išreiškė 497 miestiečiai. 70 proc. respondentų pasisakė už antrąjį variantą – kad aikštė nebūtų užstatyta.
2016 m. birželį klausimui atkeliavus į miesto Tarybos kolegiją, pastaroji be didelių diskusijų irgi pasisakė už variantą, kai aikštė neužstatoma, o po ja įrengiama požeminė stovėjimo aikštelė. Po šio sprendimo buvo paskelbtas Atgimimo aikštės sutvarkymo idėjų konkursas. Pirmąją vietą komisija skyrė UAB „Cloud architektai“ ir Panevėžio statybos trestui (PST), pasiūliusiems aikštėje atkurti 1990 metų kovo 11-ąją danguje matytas žvaigždes ir mėnulį. Vėliau kilus ažiotažui dėl galimo plagijavimo, mėnulis buvo transformuotas į „dangaus veidrodį” su blyškiu XVIII a. Klaipėdos miesto žemėlapio atspaudu.
2019 m. sausį paaiškėjo, kad dėl nestabilių gruntų požeminės aikštelės kaina prasidėtų ne nuo 1,8, o nuo 6,5 mln. eurų. Dėl to savivaldybės administracija politikams ėmė siūlyti įrengti tris kartus didesnį požeminį parkingą už maždaug 11 mln. eurų. Miesto tarybai nusprendus nesitraukti nuo tokio sumanymo, Savivaldybės administracija pradėjo ieškoti būdų, kaip visgi atpiginti tokį projektą. 2020-ųjų sausį ji už 12 098 eurus nusipirko Atgimimo aikštės sutvarkymo techninio projekto, kurį rengė PST, audito paslaugą. Auditą atliko bendrovė „Hidrosfera“. Ji pateikė savo išvadas, kuriose teigiama, kad požeminę automobilių stovėjimo aikštelę galima įrengti pigiau, be to, joje gali būti daugiau vietų. „Hidrosfera“ pasiūlė požeminei aikštelei vietoj susikertančių gręžtinių gelžbetoninių polių naudoti laikančiąsias konstrukcijas iš plieninių įlaidų. Po šio audito savivaldybė vienašališkai nutraukė projektavimo sutartį su PST. Savivaldybė įmonei nesumokėjo 25 proc. nuo sutartos sumos, kuri siekė 135,5 tūkst. eurų.
durniausias projektas su kazkokiais pylimais miesto centre. pastatus atstatytkit , durniai, kad butu zmoniu judejimas, verslo aktyvumas, o ne mirtis centre
Kokie tempai,koks greitis kaip i gaisrą
Skuba desovietizuoti, ištrinti istorija, jei galėtų isgrauztu ir su nagais tarybinį betona, kaip Romos barbarai.
Kai žymiausio Europos želdinių specialisto paklausė, kiek medžių turėtų augti mieste , jis atsakė: KAIP GALIMA DAUGIAU. Ir visa tai paremta MOKSLINIAIS TYRIMAIS, o ne nedašutusių Kl. „bukalaurų” žiniomis. Išmainyti želdinius ir viešasias erdves į dar daugiau auto mieste, bei viešbučių oligarchų interesus – gali tik miesto priešai.
Bravo. Viskas tuo ir pasakyta. Einant 8 rinkimus deklaruojama viena, o atėjus daroma priešingai.
Sovietini bruda reikia valyt
Ta „bruda” juk kūrė tai tautiečiai, o ne kažkas kitas, nematau tame brudo, aikštė labai dera prie Klaipedos viešbučio, istorijos nesuklastosi – vis tiek neistrinsite kad kažkada buvo tokia Lenino aikštė ir LTSR su realia Konstitucija…
Galima palikti aikštės struktūra kaip yra, juk ji priderinta prie Klaipėdos viesbucio, bet barbarams rūpi griauti Roma…žodžiu silpna šalis bijanti savo praeities.
Manau Tumai asmeninė auto aikštelė už mūsų pinigus
Bus kaip su fontanu Dangės skvere. Senasis, tikras meno kūrinys, buvo sunaikintas – įtaisytas naujas banalus, kokių pasaulyje dabar šimtai (tiesa, mūsų išskirtinis tuo, kad neveikia).
Atgimimo aikštė taip pat buvo gerai suplanuota, suderinta su aikštę supančiais pastatais, sukoncentruota į centre stovėjusį paminklą. Paminklą pašalinome, užpildyti tuščios vietos nesugebėjome. Neturėjome kuo, bet dabar turime. Tereiktų Vydūną nukelti nuo verdančio puodo ir pastatyti su jo batais aikštės centre. Tik ne ant cemento, o ant pievelės ąžuolo pavėsyje. Pasodinti ten didoką medį šiais laikais nebūtų problema.
Požeminis garažas pačioje miesto širdyje – pasenęs XIX amžiaus sprendimas, šiais laikais klaikus savo bukumu, pragaištingas miestiečių sveikatai, nusikalstamas visuomenės didžiulių lėšų iššvaistymu. Apie aikštės paviršiaus sudarkymą, gražiausių vakarų Lietuvoje kaštonų sunaikinimą jau nekalbu…
Puikiai Jūs čia parėše
Sutinku 100% 👍
Įvairių žinių apie Atg. aikštės rekonstrukciją. Bet niekur dar nerandu apie 38 MEDŽIŲ likimą. Jie jau APTVARE laukia savo likimo. Be beržų ,liepų išskirtiniai yra 3 Kaštonai. Plačialapiai, su stipriu stuburu-kamienais. Kokio likimo APTVARE ( kaip kalėjime) jie sulauks? Ar yra Klaipėdos savivaldybėje kraštovaizdžio architektai, AA skyriaus specialistai? Jie tyli taip, kaip ir 14 metų kičiniu aikštės papuošalu LAIVELIU, nors daugelis „šaukė” -nedarykit gėdos Klaipėdai, pašalinkit jį…
MEDIS mūsų visų turtas ( ypač klimato krizės metu). Jo luošinimas bei kankinimas vertinamas kaip nusikaltimas, JO teisių pažeidimas…
Aš nesuprantu to ažiotažo dėl medžių. Mes gyvename mieste ar miške? Taip, medžiai reikalingi miestui, bet kas nors kada nors turi pradėti tvarkytis. Kažkas kažkada aplaidžiai leido būti jiems pasodintiems bet kur, arba leista atsitiktinai sudygusiems užaugti. Kai reikia vystyti ar plėsti miestą, prasideda rypavimai, kad darykite, ką norite, bet medžių, šiukštu, nelieskite. Aš aplamai pasigendu mieste želdinių priežiūros tvarkos. Ar kas nors aplamai tuo užsiima? Yra pilna pavyzdžiui Pasaulyje, kaip gražiai formuojamos želdinių oazės arba estetiškai išdėstomi želdiniai mieste.
Visus medžius kirs. Tai nusikalstama veikla
Klikia ,,klimato kaita, ,o tie projektai ir daro klimato kaita, kertant medžius. Nebus pavėsio kils temperatūra vasara per karsčius
Pagaliau pajudėjo. Ir išjudino tiek daug piktų, tiesiog putojančių komentarų. Aikštė liks, dėl parkingo – klausimas, ar jis būtinas, bet tai yra kompromisas. Klaipėda tvarkosi – ne Kauno greičiu, ne taip kompleksiškai, bet tai yra judėjimas į priekį, o ne Grubliausko laikų kemsynas. Per Atgimimo aikštę jau buvo nejauku eiti dieną, visi stengiasi kuo greičiau iš ten dingti, o dabar ji atgims. Tik iš kur tiek bambančių piliečių? Eikit su miestu į priekį, o ne vilkitės bambėdami iš paskos.
Pritariu pilnai! Malonu matyti po tiek metų Klaipėdą besivystančią!
Jei, apgriautu karo metu namu vietoje,ant ju pamatu pastatysi balvona , bus, „lenino aikste”,ar dykviete su balvonu?Nuvertus balvona,dykviete be balvono, pavadinsi „atgimimo aikste”(nejaukia),liks dykviete(„prostoras”) ar …? Sunaikinus likusius pamatus,iskasus garazui duobe,ji uzvozus dangciu,susodinus („prostoro”) myletojus kviepuoti garazo a.duju oru, bus uz desimtis milijonu dykviete su uzdujintu a.g.oru,ar … ?
Užsipirkite popcorno stebėti kaip didės parkofkės statybos kaina. Ir asilui aišku, kad brangzz
buvusioje pelkėje statoma 2-jų aukštų į žemę vykdoma statyba.
Kodel visus valstybinius uzsakymus laimi ta pati imone Infes. Si imone stato visus naujus pastatus, atlieka visas rekonstrukcijas. Idimu kaiip jiems pavyksta viska laimeti?
Labai paprastai. Turi reikalingą patirtį, žmonių, dalyvauji konkurse, pasiūlai geriausią kainą ir laimi.
Tebūnie jau tas parkingas po žeme, bet labiausiai gaila, kad nebus atkurtas Biržos kvartalas. Aikštė toliau funkcionuos kaip erdvė vadui, nes tam ji ir buvo suformuota.
pritariu. Retušuoti subombarduotą vietą – tokia tradicija pas mus. Mieste neturėtų būti tokių „skylių” – iestas ne tokio kalibro. Užtenka, kad visa Danės krantinė užsodinta medžiais, o juk jaukus ir kompaktiškas rajonas prieškariu buvo.
Žmonės nubalsavo, kad nori skvero, o ne daugiabučių, net jei tai būtų originalus užstatymas. Ar butų per mažai, kad reikia užstatymo? Reikia viešųjų erdvių daugiau, o ne daugiabučių. Ar norite Vilnium tapti, kur per statybas nėra nė kojos kur įkišti?
Kalbi apie apklausą, kurioje nubalsavo visi 500 gyventojų t.y. 0.3% Klaipėdos gyventojų? Beje, prieš darant tokias apklausas reikia pravest šviečiakąją kampaniją apie tai kas toje vietoje buvo seniau ir ką ten norima (at)statyti.
Butu zliumbe kad miestieciu valios neklauso, dabar lieka kazkokie bendri isvedziojimai
Pagaliau! Labai ilgai lauktas projektas, labai džiaugiamės, kad vietoj šitos pilkos ir suskilusios sovietinės baisybės bus moderni žalia aikštė!
Neužteko primatams smegenėlių buvusi gerą /ne ,,Bliūdo” o senajį ,,sowietinį”/ projekta sutaurinti, ką reikia pataisyti ir išgražinti, tai rodo dabar dausų vizualizacijas durniam protus pamiglint – KUR ČIA TOKI DIDELI MEDŽIAI BUS JEI VISI BUS IŠKIRSTI?! Kam tie pylimai vidury miesto? O kaip atrodys aikštė važiuojant pro šalį prie Muzikinio ar Naujojo Sodo g.Koks bus iš ten ‘vaidzelis’ nenorit paveikslėlio sumaketuot?:D) O aikštės centras tai viens-prie-vieno kapinės. Buvo numatytas ,,bliūdas”, dabar – kapinės..:D) Enšteinai bl..
Pritariu Jums. Viena ,,GĮDA” Klaipėdoje mažiau.
Tai ir turi būti centrinė miesto aikštė,o ne gyvenami namai.kazkodel koliziejaus neatstato .
Tai pagal tavo lokgika – koliziejų reikia nugriauti ir vietoj jo padaryti tikrą Romos centro aikštę. Juk iš koliziejaus tik griūvėsiai like. Panašiai, kaip sovietai padarė Klaipėdoje nugriaudami tiek blogos, tiek geros būklės pastatus ir padarydami ten aikštę. Beje, bent man, pagrindinė miesto aikštė yra Anikės aikštė.
Aukso luitų kasykla?
Jo,keistu zmoniu, keisti sprendimai,uz musu pinigus !?
P.S Negana dar drysta paistyt apie archeologija-istorija-stovejusiu pastatu pamatus …bolsevikines …
Vietoje to, jog atkurti senąjį užstatymą, kišami pinigai į didžiulę, niekam nereikalingą aikštę-parkofkę. Liūdna dėl savivaldybės klerkų trumparegiškumo.
„Vėliau dėl šių pateiktų galimų raidos variantų buvo surengta klaipėdiečių apklausa. Jos metu savo nuomonę išreiškė 497 miestiečiai. 70 proc. respondentų pasisakė už antrąjį variantą – kad aikštė nebūtų užstatyta.”
Ir vėl ta trijų klaipėdiečių apklausa nuo caro bimbalo laikų… Kiek miesto valdžia yra atšaukusi projektų, pakeitusi sprendimų? Kažkas yra tiksliai pastebėjęs: „Viskas prasideda nuo požiūrio ir santykio su pačiu miestu, jo istorija ir žmonėmis. Meilė miestui – sąvoka egzistuojanti tik mažumai, kuriai išties rūpi miesto įvaizdis, jo estetika bei dvasia.”
Norėtųsi sužinoti tų apklaustų žmonių amžių, išsilavinimą ir užsiėmimą. Negali būti 70% tokių netoliaregių
Kaip suprantu apklausa buvo vykdoma savivaldybės tinklalapyje apie tai kokį vieną kartą informuojant per dotuojam6s VE ir „Klaipėdą”. Tie 70 % ir susidarė iš stumiančių šį projektą, jų giminių ir draugų, bei darbuotojų pvz. Tumos viešbučių Viktorija, Aurora, ir pan.