Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
![]() | 2024-06-26 |
Bendrovė „Nidos turtas“ praėjus porai metų po to, kai įsigaliojo teismų sprendimai, kuriais buvo patenkintas Klaipėdos apygardos prokuratūros ieškinys ir pripažintas negaliojančiu susitarimas dėl dalies žemės sklypo perkėlimo į valstybei priklausančią žemę šalia Skulptūrų parko, bandė iš valstybės prisiteisti esą patirtą žalą.
Tačiau pirmos instancijos teismas pripažino, jog toks skundas yra nepagrįstas ir jį atmetė.
„Atvira Klaipėda“ jau buvo rašiusi, kad „Nidos turtas“ dar 2013 metais aukciono būdu įsigijo kiek daugiau nei pusės hektaro valstybinės žemės sklypą, esantį K. Donelaičio gatvėje su jame buvusiais statiniais – garažais ir gyvenamuoju namu. Ši daugiau nei pusės hektaro žemės sklypo dalis buvo suformuota minėtiems statiniams eksploatuoti bendrame 1,9721 ha žemės sklype. Praėjus kiek daugiau nei dvejiems metams po žemės įsigijimo, įmonė su Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) Klaipėdos miesto ir Neringos skyriumi 2015 m. rugsėjį pasirašė susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo. Šiuo susitarimu įmonė nuosavybės teise valdomą vientisą žemės sklypą padalino į du, kurių vieną (0,2264 ha) išmainė į valstybei nuosavybės teise priklausančią žemės dalį, besiribojančia su Skulptūrų parku.
Dalį šio išmainyto žemės sklypo – 0,0768 ha – bendrovė 2016 metais pardavė Valentinai Surovajai už 190 tūkst. eurų, įsipareigodama iki galutinio atsiskaitymo žemės sklype pastatyti tvorą nuo Skulptūrų parko ir teniso kortų, sklype iškirsti esamus medžius, pakeisti žemės sklypo paskirtį iš visuomeninės paskirties teritorijos į gyvenamąją teritoriją. Bendrovė taip pat įsipareigojo užtikrinti pirkėjai galimybę pastatyti ne mažesnį nei 300 kv. m. bendro ploto pastatą su gyvenamosios ir visuomeninės paskirties patalpomis bei įrengti kelią, leidžiantį patekti į sklypą.
Klaipėdos apygardos prokuratūros įsitikinimu, toks susitarimas su NŽT buvo sudarytas pažeidžiant viešąjį interesą bei prieštaraujant Žemės įstatymo normoms, nes nėra numatytos galimybės vykdyti valstybinės ir privačios žemės mainus.
Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. pavasarį tenkino prokuratūros ieškinį ir pripažino įmonės bei NŽT pasirašytą susitarimą negaliojančiu. Teismo sprendimu buvo taikyta restitucija, pagal kurią neteisėtai perkeltas žemės sklypas turi būti grąžinamas valstybei. Be to, teismas nusprendė pripažinti negaliojančia ir pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią bendrovė pardavė dalį perkelto žemės sklypo – „Nidos turtui” nurodyta grąžinti avansu už sandorį iš V. Surovajos gautus 40 tūkst. eurų.
Nesutikdamos su tokiu verdiktu skundą Apeliaciniam teismui padavė ir bendrovė, ir V. Surovaja, tačiau ir šis teismas 2022-ųjų balandį laikėsi tokios pat pozicijos ir paliko galioti pirmos instancijos sprendimą.
Dabar jau bendrovė kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą ir prašė iš valstybės, atstovaujamos NŽT, priteisti esą patirtą 48 875,06 Eur turtinę žalą.
Bendrovė savo skunde dėstė, jog buvo atlikusi visus privalomus veiksmus, pateikė visus būtinus dokumentus ir teisės aktuose reglamentuotos tvarkos nepažeidė. NŽT patikrino tokius pateiktus dokumentus, pripažino, jog galima sudaryti minėtą susitarimą, išdavė leidimus bei sutikimus ir pasirašė susitarimą, tačiau praėjus beveik 5 metams kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo.
„Situacijos paradoksalumą iliustruoja tai, kad valstybė, neva siekdama ištaisyti vietos valdžios institucijų padarytas klaidas, apkaltino juridinį asmenį, kuris neatliko jokių neteisėtų veiksmų, nesąžiningumu“, – buvo rašoma skunde, pabrėžiant, kad patys NŽT darbuotojai tinkamai nevykdė jiems priskirtų funkcijų arba veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai.
Todėl, bendrovės įsitikinimu, valstybė privalo atlyginti jai padarytą žalą. Pastarąją esą sudaro išlaidos už įvairias paslaugas ir 41 500 Eur kompensacija V. Surovajai.
NŽT, teismo prašiusi atmesti tokį skundą, savo atsiliepime akcentavo ir aplinkybę, jog notaras privalėjo užtikrinti, kad civiliniuose santykiuose nebūtų tokio niekinio susitarimo, tad jei ir būtų taikoma atsakomybė, ji turėtų tekti ir notarui, ir NŽT, ir bendrovei. Be to, esą „Nidos turtas“ suklaidino NŽT.
Bylą išnagrinėjusi Regionų apygardos administracinio teismo Vilniaus rūmų teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė konstatavo, jog skundas yra atmetamas.
Anot teismo, negalima teigti, jog šioje situacija nėra jokios NŽT kaltės, nes jai „Nidos turto“ ketinimai vientisą sklypą padalinti į du sklypus buvo žinomi dar iki niekinio susitarimo pasirašymo, tad institucija negalėjo būti suklaidinta. Visgi kartu pabrėžta, kad panaikinto susitarimo pasirašymą nulėmė ir pačios bendrovės neteisėti veiksmai – ji pati buvo tokio sandorio iniciatorė, o po tokio susitarimo visus veiksmus ji jau atliko savo rizika.
Teismas nepriteisė „Nidos turtui“ ir vienintelių išlaidų, kurias įžvelgė kaip dėl NŽT veiksmų atsiradusią žalą – 136,99 Eur, sumokėtų notarui, nes bendrovė nepateikė įrodymų apie tokias išlaidas.
Toks sprendimas dar gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Kaip supratau,tai chebrute,buvusio I internato stadiona dalinasi !?